Lauko pedagogika iki šiol šokiruoja daugumą lietuvių. Mes mėgstame šilumą ir patogumus, o čia siūloma vaikus nuo ryto iki vakaro laikyti lauke!
Lauko darželių įkūrėjus kalbinome įpusėjus rudeniui, kai jau nelepino šiltas oras, o temperatūra naktimis nukrisdavo žemiau 0. Ar nešalta tuose lauko darželiuose mažiesiems?
LAUKO PEDAGOGIKA VILNIUJE
Vilniečių Ievos ir Žilvino Karpių vyresnėlis sūnus Rytas pernai lankė vieną privatų darželį Vilniuje, ir tėvų vis neapleisdavo mintis: vaikas galėtų daugiau laiko praleisti lauke. Juk darželyje esant šaltesniam orui ar lynojant vaikai į lauką nevedami.
„Įsteigti lauko darželį buvo mūsų abiejų su žmona sumanymas, nes esame gerai susipažinę su skandinaviškuoju gyvenimo būdu. Aš dirbu skandinaviškoje įmonėje, dažnai tenka važiuoti į komandiruotes, keletą savaičių esu Švedijoje gyvenęs. Tose šalyse lauko darželiai labai populiarūs ir veikia jau daugiau nei 20 metų. O kažkada ten lauko pedagogika irgi prasidėjo nuo privačios iniciatyvos“, – sako Žilvinas Karpis.
Sumanę steigti darželį, kur vaikai daugiau laiko praleistų lauke nei patalpose, jie rimtai svarstė Valdorfo pedagogikos kryptį.
Valdorfo darželiai irgi orientuoti į natūralumą, gamtines medžiagas, gamtos ritmą. „Vis dėlto tai yra įprastas darželis, turintis tam tikrą pakraipą, o mums norėjosi radikalaus sprendimo. Akivaizdu, kad laukas pranašesnis už patalpas. Pats vaikystę praleidau gamtoje ir manau, kad vaikui tai – neįkainojama patirtis“, – sako Ž. Karpis.
Auklėtojais dirba ir vyrai
Lauko darželį renkasi tie, kurie myli gamtą ir kurių gyvenimo būdas yra aktyvus. Kai Ieva ir Žilvinas Karpiai pradėjo rinkti komandą, kuri dirbs su vaikais naujajame darželyje, atsirado bendraminčių. Dabar 15 vaikų grupę prižiūri 6 auklėtojai, iš kurių 2 vyrai. Jų pačių vaikai lanko šį lauko darželį. Kai kurie auklėtojai – buvę ir esami skautai.
Darželio kūrėjai norėjo, kad vaikai per dieną bendrautų ir su vyrais, ne tik su moterimis, kaip paprastai būna tradiciniuose darželiuose. Žilvino nuomone, jei reikėtų dirbti įprastame darželyje, patalpose, galbūt vyrams ir būtų sudėtinga. Tačiau lauke tai visiškai natūralu – vyrai su vaikais eina į žygius, kuria laužus, braido po upelį. Per tuos kelerius mėnesius, kol veikia darželis, jau vyko ir darbuotojų kaita – ne visiems tokios sąlygos tiko.
Steigiant tradicinį darželį, reikia atitikti griežtas higienos normas. Ar lauko darželiui irgi keliami tokie reikalavimai? „Mes esame ne „darželis“, o „dienos priežiūros grupė“, tad mums keliami reikalavimai kiek kitokie. Mes turime turėti patalpą, kurioje vaikai bus blogu oru. „Blogas oras“ – tai sveiku protu nusakoma sąvoka. Juk jei lauke labai vėjuota, labai žema temperatūra, vaikų tikrai nelaikysime prievarta lauke. Mes turime patalpas prisiglausti, kai lauke būti tikrai nemalonu.
Užsienyje kai kurie lauko darželiai turi tik vagonėlius ar pašiūres. Tikrai dauguma lietuvių išsigąstų tokių sąlygų. Mes prisiglaudėme Pavilnių regioninio parko teritorijoje esančiame dvare, kurio savininkai geranoriškai leido įsikurti klėtyje. Ir gamta nuostabi, šalia Pučkorių atodanga. Yra tvenkinys, miškas, Belmonto parkas, kuriame įrengtos ir žaidimų aikštelės, jei vaikai užsinorėtų kitokių pramogų. Nežinau, ar yra prasmės lauko darželį įkurti miesto centre, kur oras nėra grynas? Lauko darželio veikla paremta natūralios gamtos elementais“, – sako lauko darželio steigėjas.
Lietuviai labai bijo blogo oro
Ieva ir Žilvinas Karpiai stebisi, kad lietuviai labai bijo „blogo“ oro. Juk mūsų klimatas tikrai ne toks rūstus, kaip Norvegijoje ar Švedijoje, kur lauko darželiai veikia kelis dešimtmečius. Mes galime džiaugtis labai ryškia visų metų laikų kaita, tik reikia matyti gamtos grožį ne tik saulei šviečiant.
„Skandinavai gyvena atšiauresnėmis sąlygomis, bet lauką mėgsta kur kas labiau, nes ten yra senos tradicijos laisvalaikį leisti aktyviai: slidinėjant, kopiant į kalnus. Mūsų šalyje vasaros sezoną daugelis šeimų „uždaro“ rugsėjo pradžioje, tuo tarpu skandinavų šeimos iki pat žiemos pramogauja gamtoje. Skandinavai kitaip žiūri ir į vaikų aprangą, neaptūloja jų šalikais, neprirengia daugybe sluoksnių. Teko matyti, kaip viename Švedijos lauko darželyje vaikai maudėsi upėje, nors jau buvo vėlyvas ruduo“, – pasakoja Žilvinas.
Kaip praeina diena
Ieva ir Žilvinas Karpiai sako, jog jų sūnus, visą dieną prabuvęs lauke, vakare dar nenori namo. Kai tėvai ateina jo pasiimti, prašo, kad dar leistų truputį pažaisti.
Lauko darželio rytas prasideda pusryčiais, tada būna žaidimai lauke ar žygis. Vieną kartą per savaitę rengiamas didelis turistinis žygis, kitas dienas – trumpesni žygeliai. Viskas priklauso nuo oro ir vaikų savijautos. Paskui mažyliai valgo pietus, kuriuos pagal užsakymą tiekėjai atveža jau paruoštus, tada lauke miega pietų miego.
Rudenį vaikai vis dar miegodavo lauko palapinėje, kuri yra apie 18 kvadratinių metrų ir joje telpa visas darželis. Mažyliai miega ant turistinių kilimėlių, miegmaišiuose. Žiemą miega patalpose. Yra vaikų, kurie net gamtos sąlygomis nemiega, nors atrodo visą dieną praleidę gryname ore turėtų būti pavargę. Jiems tada leidžiama užsiimti kita veikla, kad netrukdytų tiems, kurie miega. Po pietų miego vaikai dar turi valandą ar dvi pažaisti lauke, kol atvažiuoja pasiimti tėveliai.
Lauko darželyje labai svarbu, kad vaikai būtų aprengti tinkamais drabužėliais. Ne gražiai, o patogiai, kad drabužėliai būtų kokybiški ir neperšlampantys, jei vaikas įgrius į balą ar užpakaliu nučiuoš nuo kalniuko. Čia neišgirsi: „Nelipk, susitepsi“, „Nesigulk ant žemės“. Vaikui leidžiama užsiimti tuo, kas jam iš tiesų įdomu. Todėl vakare atėję pasiimti vaikų tėveliai neturėtų nustebti, jei ras purvinus ar įplyšusius drabužėliu. Tiesiog rekomenduojama turėti drabužių pamainą ir po darželio vaiką perrengti švariai.
Kaip lauke ugdomi vaikai
Natūraliai kyla klausimas: o kaip dėl ugdymo? Juk įprastuose darželiuose vaikams būna pamokėlės, jis piešia, lipdo, rašo. „Gamtoje taip pat galima piešti ir rašyti, tik raiškos priemonių čia kur kas didesnė įvairovė. Tarkim, vaikai gali pagaliuku piešti ant smėlio, kreidelėmis – ant asfalto ar gėlės žiedu – ant akmens. Žaisdami lauke, vaikai neprisimena, kad jiems trūktų mašinėlių ar lėlių. Jie skatinami žaislus pasidaryti iš gamtinių medžiagų ar antrinių žaliavų – taip skatinamas kūrybiškumas.
Lėlytė iš kankorėžių niekuo neblogesnė už pirktinę“, – sako Ž. Karpis.
Lauko darželiui amžiaus ribos nėra – šiuo metu jauniausias vaikutis yra pusantrų metukų. Steigėjai sako, jog būtų geriau, jei vaikai pradėtų darželį lankyti nuo 2–3 metų, bet dažnai gyvenimo realybė tokia, kad tėvai turi anksčiau grįžti į darbą, o vaiką tenka anksčiau užrašyti į darželį. Vilniaus lauko pedagogikos grupėje vaikai suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 1,5–3 metų ir 3–6 metų. Mažesni vaikai irgi eina į žygius, tik į trumpesnius.
Darželio auklėtojai pastebi, kad lauke su vaikais kur kas lengviau sutarti, bendravimo kokybė yra daug kartų geresnė nei uždaroje patalpoje. Lauke vaikams labai retai kyla „ožiukų“ ar pykčio priepuolių.
Akimirkos iš vilnietiško lauko darželio kasdienybės:
MIŠKO DARŽELIS KLAIPĖDOJE
Lauko pedagogika susižavėjo ir Dovilė Urbanavičienė, vasarą organizavusi gamtines stovyklas vaikams Druskininkuose, o nuo šio rudens įkūrusi lauko darželį Smiltynėje, Klaipėdoje. Jis vadinasi „Miško darželis“.
„Ta idėja man kilo dar mokykliniais laikais, kai galvodavau, kaip turėtų atrodyti kitokia mokykla. Norėjau alternatyvos standartinei mokyklai, bet supratau, kad norint priaugti iki mokyklos reikia pradėti nuo mažesnių darbelių. Šios vasaros metu rengėme stovyklėles Druskininkuose, o paskui tos stovyklėlės peraugo į darželio idėją, ir tas darželis persikėlė į Klaipėdą, į Smiltynę. Aš gyvenu Klaipėdoje jau 12 metų, pati esu iš Druskininkų. Mano vyras yra 24 metus skautas, jis mane palaikė ir padėjo – abu esame labai patikėję lauko pedagogika“, – sako Dovilė Urbanavičienė.
Pasaulyje jie labai populiarūs
Vasarą Lietuvoje viešėjo žymi škotų pedagogė, jau daug metų kuruojanti gamtinę pedagogiką. Kursų, kuriuos klausyti buvo pakviesti ir klaipėdiečiai, metu lauko pedagogikos entuziastai nemažai išmoko ir gavo begalę papildomos informacijos, kaip užsiimti su vaikais konkrečioje aplinkoje, kur įsikūręs darželis. Smiltynė labai dėkinga tuo, kad šalia yra jūra su didžiule „smėlio dėže“, miškas, marios. Tokiomis gamtinėmis sąlygomis galima prisigalvoti įvairiausios veiklos.
Pasaulyje lauko darželiai labai populiarūs, pasak Dovilės, ypač Škotijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavų šalyse.
Pavyzdžiui, Skandinavijoje 38 proc. valstybinių darželių yra lauko darželiai. Ten didesnės eilės patekti ne į įprastą darželį, o būtent į lauko – tėvai mieliau renkasi juos. Jie supranta, kad vaikams būtina judėti, o ne sėdėti uždaroje patalpoje.
Susirgsi ne būdamas lauke, o neidamas į jį
Dovilė Urbonavičienė sako, kad būti lauko pedagogikos pionieriais nėra paprasta. Tenka keisti žmonių požiūrį į tam tikrus stereotipus. Mums įkalta nuo mažų dienų, kad jeigu prastas oras, geriau nekišti nosies į lauką, nes sušalsi ir susirgsi. O juk yra atvirkščiai – pirmiausia turi kišti nosį, kad nesirgtum. Kadangi mes gyvename tokiomis gamtos sąlygomis, turime jas pažinti ir mokėti prisitaikyti, atitinkamai apsirengti.
Norėdami nesirgti, neturėtume slėptis kambarėliuose, kuriuose bakterijos plinta kur kas greičiau negu kieme. „Jei vaikų paklaustumėte, ar jiems yra koks nors skirtumas, kokiu oru eiti į lauką, greičiausiai atsakytų, vėjuotą ar lietingą dieną kur kas įdomiau nei ramiu oru. Vėjas pučia – galima stebėti ir žaisti su krintančiais lapais, po lietaus atsiranda balos, kur galima braidyti ir plukdyti laivelius. Vaikams net sušlapti yra atrakcija, tam tikra patirtis. Būtent grūdinimas yra veiksmingiausia priemonė, kad vaikai mažiau sirgtų, mums pritaria ir Visuomenės sveikatos centras“, – sako Dovilė Urbanavičienė.
Kokios šeimos nusprendė vesti vaikus į „Miško darželį“?
Klaipėdietė sako, jog jų kontingentas – žmonės, kurie jau buvo girdėję apie lauko pedagogiką. Daugiausia tai keliavusios ar gyvenusios užsienyje šeimos, mačiusios, kaip praktiškai tokie darželiai dirba. Lauko pedagogika paprastai patinka tiems, kuriems artima Valdorfo ar M. Montessori filosofija, kurie ieško kažko nestandartiško. Dovilės nuomone, standartinė pedagogika mūsų dienoms tiesiog paseno, nebeatitinka vaikų poreikių, o kartu – ir tėvelių lūkesčių.
Lietuvoje lauko pedagogiką reikia populiarinti, gal kiek ir pareklamuoti – pirmiausia kalbantis ir atsakinėjant į tėvelių klausimus. „Prieš atsidarydami mes irgi daug pasakojome, kaip visa tai atrodo praktiškai. Kol kas vaikučių turime nedaug, 8, su jais dirba dvi auklėtojos ir vienas auklėtojas. Lopšelinio amžiaus vaikučius kviečiame praleisti pusdienį kartu su mamytėmis, kad vaikučiai apsiprastų ir vėliau galėtų lankyti darželio grupę. Užsienio praktika rodo, kad lauko pedagogika gali būti taikoma net metukų neturintiems mažyliams, pavyzdžiui, Norvegijoje į lauko darželius priima vaikus nuo 9 mėnesių – jie tiesiog atvežami vežimėliuose. Ten su trimis mažyliais dirba viena auklėtoja, ir vaikai darželyje išbūna ne ilgiau kaip 6 valandas,“ – pasakoja Dovilė.
„Miško darželio“ patalpos
Klaipėdiečių „Miško darželis“ glaudžiasi viename iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos pastatų. Darželiui nuomojasi 2 aukštų namuką, kurio pirmame aukšte sudėtos priemonės, yra tualetas, o antrame aukšte vaikai miega, kai lauke jau šalta. Vasarą mažieji klaipėdiečiai miegodavo pušyne pakabintuose hamakėliuose. Ne visi iškart užmigdavo – vaikams būdavo įdomu dar pasisupti, paišdykauti, kol galų gale apsiprato taip miegoti.
„Patalpoje esančiu tualetu naudojamės ne visada. Lauke gamtos reikalai ir atliekami gamtos sąlygomis, kaip tai daro skautai, žygeiviai ir t.t. Kai vaikutis nori „didelio“ reikalo, auklėtoja iškasa duobutę ir paskui viską užkasa. O kai žemė bus įšalusi, auklėtoja „kakutį“ įdės į maišelį, kaip žmonės privalo padaryti ir su augintinių išmatomis“, – sako „Miško darželio“ vadovė. –
Vaikai pietauja lauke prie staliuko, prieš tai prausyklėlėje nusiplovę rankas. Kai spustels šaltukas, valgys patalpose. Valgome arba lauke, arba viduje – priklausomai nuo oro sąlygų. Kūrename ir laužą. Laužas – ne tik šildytis. Prie jo vaikai bendrauja, mokosi elgtis su ugnimi – renka šakeles jam sukurti. Laužas iš tiesų ir ugdomoji, ir raminanti veikla“, – sako Dovilė.
Darželis žaislų neturi
Miško darželyje pirktų žaislų nėra. Jų neleidžiama atsinešti ir iš namų. Toleruojamas tik vienas miego žaisliukas miego zonoje. Žaislų neštis neleidžiama dėl dviejų priežasčių: 1. Kad nekeltų konkurencijos ir palaikytų lygybę tarp vaikų. 2. Kad vaikams kiltų poreikis bei smalsumas pasigaminti ir sukurti žaislus patiems. „Žaisliukus gaminame tiek iš gamtos resursų, tiek iš antram panaudojimui turimų daiktų. Vaikams kur kas įdomiau fantazuoti patiems negu žaisti su kažkieno sugalvota mašinyte, turinčia vienintelę funkciją,“ – sako miško darželio vadovė.
Pagrindinės lauko pedagogikos idėjos
1. Sveikatinti vaikus
Vaikų sveikatinimas „Miško darželyje“ vyksta keliais būdais.
Visų pirma vaikai yra grūdinami, nes praleidžia daug laiko kieme ir pajunta besikeičiančius metų laikus. Jų organizmai prie šių pokyčių natūraliai prisiderina.
Antra, vaikai gauna pakankamai vitamino D, o jo, pasak gydytojų, Lietuvoje labiausiai trūksta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Trečia, daug judantys ir fizinį krūvį gaunantys vaikai, auga stipresni – jų raumenys ir kaulai geriau vystosi. Vaikams nėra taisyklingo sėdėjimo! Tam, kad vaikučių stuburai būtų tiesūs, jie turi nesėdėti. Ir galų gale, būdami kieme, vaikai yra emociškai sveikesni. Tyrimais įrodyta, jog kieme vaikai patiria iki 10 kartų mažiau streso nei uždarose patalpose. Sumažėja hiperaktyvumo bei dėmesio sutrikimo rizika. Na ir, žinoma, kieme vaikai gauna daug daugiau deguonies negu uždarose patalpose, o tai gerina vaikų smegenų vystymąsi, jų darbą ir akademinius gebėjimus.
2. Integruoti „laisvą žaidimą“ į kasdienį vaikų gyvenimą
„Miško darželyje“ nėra auklėtojų suplanuotų pamokėlių, darbelių ar kitų reikalų, išskyrus „privalomus“ darbelius pagal sezoną bei vietines šventes, pvz., per gimtadienius gaminame žvakutes bei jomis puošiame tortą. Visa kita „Miško darželio“ veikla vyksta vaikų iniciatyva, o auklėtojai stebi ir integruoja priemones, kad skatintų vaikų idėjų vystymąsi ir padėtų toms idėjoms pasiekti pasaulį bei įsitraukia į vaikų diskusijas, taip turtindami vaikų žodyną. Tiesa, yra kasdienių rutinų, jų laikomės – tai yra numatytu metu einame į žygius, numatytu laiku valgome, turime maisto, pievos, laužo, kelto ir kitas daineles, kurios suteikia vaikams aiškumo bei kartu ir saugumo.
3. Pažindinti vaikus su gamtos įvairove ir dėsniais
„Miško darželyje“ vaikai turi progą stebėti vietos florą ir fauną, kuri keičiasi skirtingais metų laikais. Vaikai mokosi, kaip ir kur maitinti gyvūnus, kokius augalus saugoti, kaip saugiai elgtis su gamta. Patys auklėtojai laikosi principų, jog gamtoje ir su gamtos ištekliais reikia elgtis švelniai ir atsakingai.
Akimirkos iš klaipėdietiško lauko darželio kasdienybės:
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Skaitau ir džiaugiuosi, kad ir pas mus atkeliauja tokios naudingos naujovės. 🙂 Visą dieną būnant po dangumi vaikų žaidimų aikštelės tikrai manau nelieka pamirštos .