Nepatirta pedagogikos kryptis, padedanti spręsti atskirties dėl kalbos, pabėgėlio statuso klausimus ir vaikų karus klasėse paversti komandiniu darbu – taip bendrą darbą „Erasmus+“ projekte su Lietuvos ir Didžiosios Britanijos lauko pedagogais įvertino Turkijos mokytojai.
Darželiuose ir mokyklose daugėja vaikų iš įvairių regionų, kartais ugdymui skirtos lauko erdvės jiems tampa saugia pradžia užmegzti ryšį net ir nemokant kalbos.
Turkams lauko pedagogika padėjo geriau dirbti su pabėgėlių vaikais
Kultūrinė, lingvistinė, etninė, socialinė įvairovė – vis ryškesnė užsienio darželiuose ir mokyklose. Tuo įsitikino „Lauko darželio“ atstovai, kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos, „Highway Farm Activity“ centro, konsultavę Mehmet Selahattin Colak Ilkokulu darželį-mokyklą Adana mieste Turkijoje. Iš 280 šios ugdymo įstaigos mokinių 30 yra pabėgėlių arba imigrantų vaikai, todėl pedagogai nuolat sprendžia multikultūrinius iššūkius klasėse.
]Didžiosios Britanijos ir Lietuvos komanda turkams pasiūlė naują požiūrį: pritaikyti lauko pedagogikos principus.
Nors ši valstybinė mokykla pirmuosius žingsnius į kitokią ugdymo patirtį žengė neturėdama šalia miško arba pritaikytų vaikų lavinimui žaliųjų erdvių, iš lietuvių ir britų mokėsi jas susikurti.
„Norėjome atrasti būdą pabėgėlių ir imigrantų vaikams lengviau adaptuotis mūsų mokykloje. Mūsų partneriai turi patirties dirbdami lauko pedagogiką taikančiose įstaigose, jie supažindino su anksčiau neišbandyta ugdymo atšaka. Pradėjau vis daugiau veiklų su vaikais atlikti už klasės ribų.
Vaikai kuria projektus, ieško savo būdų mokytis.
Svarbiausia pokyčių dalis yra ta, kad jie dirba, kuria planus, sprendžia problemas kartu, nekovodami tarpusavyje, nesityčiodami. Jie gerbia vienas kito idėjas. Vaikai suprato, kad, nepaisant kultūrinių ir kalbinių skirtumų, galima atrasti būdą tapti tais pačiais vienos knygos puslapiais“, – įspūdžiais pasibaigus „Erasmus+“ projektui „Outdoor learning – the way to understand each other better“ pasidalijo Mehmet Selahattin Colak Ilkokulu mokytoja Nil Safak.
Projekto metu visose trijose šalyse vyko po vieną mokymą. N. Safak prisipažino anksčiau apie lauko pedagogiką nežinojusi. „Šis ugdymo metodas mums buvo naujas, nežinojome, kaip jį taikyti. Partneriai iš Didžiosios Britanijos ir Lietuvos detaliai paaiškino jo esmę, padėjo pasiruošti taip dirbti mokykloje ir lydėjo mokymosi procese. Jie taip pat aprūpino mus gamtiniam ugdymui reikalingomis priemonėmis ir veiklų pavyzdžiais, kuriuos galėtume taikyti savo mokykloje“, – sako N. Safak.
Pasak projekto partnerių, šis bendras darbas patvirtino, kad ikimokyklinio ugdymo kokybė, integravus mokymąsi lauke, auga, teigiamai veikdama ir integracijos procesus multikultūrinėse klasėse. Lauko pedagogika yra vienas iš pasiteisinusių metodų bendradarbiauti ne tik vaikams iš skirtingų aplinkų, bet ir edukatoriams iš skirtingų regionų.
„Padėjome turkams įsirengti naujų ugdymo erdvių, parodėme, kokios galimybės ugdyme panaudoti antrines žaliavas. Tiek vaikų, tiek mokytojų įsitraukimas viršijo lūkesčius. Vaikai nustebino išradingumu ir motyvacija mokytis per patyrimą.
Pamatėme, kad mūsų sukauptos lauko pedagogikos žinios labai reikalingos ir mokytojams, dirbantiems įvairioje socialinėje, etninėje, kultūrinėje, kalbinėje aplinkoje“, – sako „Lauko darželio“ ir pradinės „Lauko mokyklos“ įkūrėjas Žilvinas Karpis.
Britanijoje vis daugiau užsieniečių vaikų renkasi lauko darželius ir mokyklas
Keičiantis demografinei situacijai pasaulyje, pedagogams vis svarbiau pažinti įvairių vaikų poreikius, mokymosi būdus, kultūrinius išskirtinumus. Lauko pedagogika laikoma vienu iš tinkančių ugdymo būdų skirtingiems vaikams bendradarbiauti sprendžiant problemas, lavinant darbo grupėse, kritinio mąstymo įgūdžius.
„Per pastaruosius kelerius metus lauko darželiuose ir mokyklose padaugėjo vaikų iš kitų šalių, turinčių kalbėjimo ir kalbos supratimo sunkumų, vaikų, kuriems anglų kalba yra papildoma kalba. Mes tikime, kad taip yra todėl, kad dabar žmonės supranta svarbų lauko aplinkos, mokymosi lauke ir lauko pedagogikos vaidmenį šioms vaikų grupėms“, – sako projekte dalyvavęs „Highway Farm Activity“ centro atstovas Martin Besford.
Šiam centrui, lauko pedagogikos srityje dirbančiam daugiau nei 20 metų, priklausančiuose darželiuose Didžiojoje Britanijoje aplinka multikultūrinė: yra vaikų iš Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Norvegijos ir kitų šalių. Įtraukus juos į saugią, natūralią gamtinę aplinką, laisvą žaidimą, vaikai patys atranda norą mokytis.
„Tai natūraliai tampa daugiakultūrine mokymosi erdve, kur vaikai gali mokytis, žaisti, dalytis patirtimi ir visa tai daryti savo tempu“, – pastebi M. Bestford, pridūręs, kad pasibaigus projektui jo komanda žinias skleidė ne tik kolegoms, tėvams, bet ir pasakojo apie Turkiją bei Lietuvą su vaikams, skatindami juos geriau pažinti kitas šalis, jų kultūrą, tradicijas ir kalbą.
„Erasmus+“ projektas, pasak „Highway Farm Activity“ centro atstovo, padėjo švietimo darbuotojams sukurti prasmingą lauko aplinką apsilankymų, profesionalių diskusijų ir darbo vizitų dėka.
Pasibaigus du metus trukusiam projektui, bendradarbiavimo ryšys su Mehmet Selahattin Colak Ilkokulu darželiu-mokykla nenutrūko. Turkai, britai ir lietuviai nuolat bendrauja, dalijasi naujomis lauko pedagogikos idėjomis, aptaria iškilusius klausimus. Bendradarbiavimas davė postūmį naujiems projektams kartu.
