
Ne vienas yra girdėjęs apie pažangų ir išskirtinį vaikų auklėjimą visai netoli nuo Lietuvos – Norvegijoje, kur įsikūrę apytiksliai 35 000 mūsų tautiečių. Žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai teigia: ten griežtai žiūrima į tėvų ir vaikų santykius, mažylių brandą ir jų auklėjimą.
Ko išmoko Jekaterina ir Alda
Skandinavijos šalių reitingai pagal vaikų socialinius įgūdžius ir mokslo gebėjimus lenkia net pačias pažangiausias pasaulio šalis. Galime daryti išvadą, jog skrupulingieji skandinavai ne be reikalo itin akylai stebi vaiko raidą ir jį supantį pasaulį, juk vaikai – mūsų ateitis.
Nemažai lietuvių, emigravusių su savo mažaisiais į svetimas šalis, susiduria su begale barjerų, per kuriuos reikia perlipti ar tiesiog „permesti“ save į kitą pusę, – prisitaikyti. Dvi kalbintos mamytės Jekaterina ir Alda teigia, jog nors vaikai gimė jau kur kas po to, kai abi šeimos buvo palikusios Lietuvą, ir vaikai nepastebėjo skirtumų augdami, tačiau patys tėvai turėjo daug ko išmokti svetimoje šalyje auklėdami savo vaikus.
Motinystės atostogos
Jekaterina pasakoja, jog Norvegijoje motinystės atostogos yra skiriamos dvylikai mėnesių, iš kurių du mėnesiai yra skirti tėčiui. Todėl mama turi tik 10 mėnesių prižiūrėti mažylį. Iš tų dvylikos mėnesių pirmuosius mėnesius privalo turėti pati mama, paskui šią užduotį perima tėtis. Po to ir toliau galima nedirbti, tačiau jau tik savo sąskaita, arba yra dar viena galimybė – vaiką leisti į darželį.
Jekaterinai antrina Alda, kuri su vyru ir savo 4 metų mažyliu Norvegijoje gyvenimą kuria jau aštuonerius metus. „Kalbant apie motinystės atostogas, kaip ir Lietuvoje, mamos turi galimybę rinktis. Kokį apmokėjimą mama nori gauti, prasidėjus „atostogoms“, priklauso nuo to, daugiau ar mažiau laiko ji nori skirti naujagimiui. Galima rinktis 80 procentų apmokėjimą nuo uždirbamos sumos, tada mamai priklauso 49 savaitės, arba galima pasirinkti visą apmokėjimą, tuomet lieka mažiau laiko. Tėtis išvis gauna dešimt savaičių tėvystės atostogoms“. Abi pašnekovės sako, kad, pasibaigus dekretui, buvo be galo sunku atiduoti mažylius į darželius, todėl Alda pasirinko savo berniuką prižiūrėti pati šiek tiek ilgiau, nei tęsėsi atostogos, o Jekaterina nusprendė, kad pirmagimę geriausiai prižiūrės iš Lietuvos atvykusi senelė.
„Kai po kelerių metų gimė berniukas, nebebuvo baimės, jog mano vaiku nebus pasirūpinta. Pamatėme, jog pirmagimė ir kiti jos bendraamžiai noriai eina į darželį, po antrųjų savo motinystės atostogų vos vienerių metų berniuką nusprendėme vesti kartu su sese. Norvegiška darželių sistema esu patenkinta. Čia viskas pritaikyta pagal vaikų norus ir poreikius,“ – sako Jekaterina.

Laikas miegoti
Abi mamytės sutinka, jog Norvegijoje yra nemažai dalykų, kuriuos Lietuvoje laikytume keistenybe. Pavyzdžiui, čia niekas neverčia vaikų miegoti pietų miego, o tai Lietuvoje yra privaloma. Tik iki 3 metų mažyliai privalo nusnausti, po to – priklauso nuo to, ar vaikas nori.
„Vaikų iki 3 metų pietų miego sistema man pasirodė itin keista. Negaliu teigti, kad visi Norvegijos darželiai taiko tokį patį metodą, nes žinau, jog didelių miestų darželiuose vaikai yra guldomi pietų miego taip pat, kaip ir Lietuvoje. Bet kai pirmą kartą su vyru pamatėme, kaip mūsų vaikas miegos čia, nustėrome, nes mažyliai miega ne lovelėse, o tėvų atvežtuose vežimėliuose. Įdomiausia buvo tai, kad vežimėliai stovi namelyje darželio kieme, panašiame į pavėsinę, žinoma ten yra stogas ir tvirtos sienos, bet stebino tai, kad vaikai miega toje nešildomoje patalpoje kiaurus metus, o žiemą Norvegijoje juk siaubingai šalta. Iš pradžių tai gąsdino, bet paskui pamatėme, kad vaikai guldomi šiltai aprengti ir prižiūrėti, todėl ilgainiui tai mums irgi tapo normalu“.
„Dar vienas keistas dalykas, kuris mus nustebino, – adaptacija. Prieš pradedant sūnų leisti į darželį, auklėtojos pasiūlė, jog vienas iš tėvų dvi savaites prieš lankymą ateitų kelioms valandoms su vaiku į darželį ir taip jį pratintų prie naujos aplinkos. Todėl aš po dvi valandas būdavau su vaiku darželyje, su juo žaisdavau ir stebėjau, kaip jis po truputį adaptuojasi. Kai pradėjome vaiką į darželį leisti reguliariai, jam vis tiek buvo sunku atsiskirti nuo manęs ar vyro, todėl su auklėtojomis visi nusprendėme, kad mano vyras, atvedęs vaiką, pasiliks kartu vienai valandai. Taip tęsėsi beveik du mėnesius, kol pamatėme, kad mūsų mažasis nebebijo būti paliktas svetimoje aplinkoje,“ – pasakoja mamytė Alda.
„Mama, aš noriu batono su sviestu“
Jekaterina sako, kad maisto atžvilgiu Norvegijoje irgi yra šiek tiek kitaip nei Lietuvoje: „Retai kuriame darželyje galima tikėtis šilto maisto, dažniausiai tėvai turi įdėti savo krepšelį su maistu, bet vaikai nesiskundžia tokiu gyvenimo būdu. Mažyliai darželyje aprūpinami šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Taip norvegai supranta sveiką gyvenimo būdą – valgyti sumuštinį pietums jiems yra tiesiog normalu. Tikriausiai dauguma lietuvių nusistebės, kaip vaikas gali nevalgyti šiltų pietų ar vakarienės? Bet faktas, kuris priverčia susimąstyti, yra toks, kad vidutinė gyvenimo trukmė Norvegijoje yra apytiksliai 82 metai. Todėl aš dažnai keliu klausimą, ar tikrai tai reiškia, kad šalti pietūs vaikams yra labai blogai? Juk Lietuvoje, kur šilti pietūs privalomi, gyvenimo trukmė yra viena mažiausių visoje Europoje“.
„Kai vaikas, grįžęs iš darželio, paprašė manęs rytojui pietums įdėti batono su sviestu ir pieno, nustebau. Mūsų šeimoje toks maistas nėra dažnai valgomas. Apskritai, mes labai daug dėmesio skiriame valgymo kultūrai, maisto gaminimui. Mes dažnai gaminame sunkiai paruošiamus, lietuviškus patiekalus, dedame juos vaikui į darželį. Po to kalbėdamasi su darželio auklėtojomis supratau, kad batonas su sviestu ir pienas – jokia keistenybė Norvegijos darželyje. Tai jiems visiškai normalu“, – juokiasi Alda.

Lauko darželiai
„Norvegijoje gana populiarūs lauko darželiai. Kaip žinoma, čia dažnai pučia stiprūs vėjai, neretai būna šalta, dėl to labai jaudinomės, kad vaikas per šalčius nebus prižiūrėtas. Bet būtent šitaip čia vaikai yra grūdinami, jie į lauką eina bet kokiomis oro sąlygomis, pučiant vėjui ar sningant. Tikiu, kad vaiko peršalimui labai didelės įtakos turi tėvų požiūris. Mes nuo mažens savo berniuką pratinome prie grūdinimosi, aišku, neperžengdami ribų. Todėl tikrai galiu pasakyti, kad lauko darželiai ar šiek tiek kitoks požiūris į vaiko grūdinimą yra sveika ir normalu tiek vaikui, tiek mums, tėvams,“ – pasakojo Norvegijoje gyvenanti mama.
Kas vyksta po darželio?
Iki aštuntos klasės Norvegijoje nėra tokios vertinimo sistemos kaip Lietuvoje. Žemesniųjų klasių vaikai daug dalykų mokosi žaidimo forma. Nėra kažkokio nesuprantamo spaudimo, kad vaikas privalo mokytis skaityti ar rašyti. Čia niekas nespaudžia, nėra prievartos mokytis.
„Nuo aštuntos klasės į vaiko laimėjimus pradedama žiūrėti rimčiau, prasideda vertinimas. Vienas iš geriausių švietimo sistemos Norvegijoje bruožų yra tai, kad mokytojas pats negali spręsti, kokį pažymį parašyti moksleiviui. Tarkime, atlikdamas testą, moksleivis gauna tam tikrą rezultatą ar procentinę dalį, kuri jau yra nustatyta testo sudarytojų, tai ir parodo, kiek vaiko darbas yra vertas. Tai yra geras dalykas, nes tikiu, kad didelę įtaką Lietuvoje gali padaryti mokytojo neobjektyvumas vaiko atžvilgiu“, – kalba Jekaterina.
Reziumuojant, abi mamytės džiaugiasi savo vaikų ugdymu Norvegijos darželiuose bei mokykloje, o švietimo sistemą vertintų vienu iš aukščiausių balų, nes tai, kaip vaikai ugdomi, nekelia jokių abejonių. Skandinavijos šalyse tikrai galima rasti ir pamatyti tikrų keistenybių, kalbant apie vaiko pasaulį, tačiau pašnekovės visada primena sau, kad tikriausiai ne veltui vaikai Norvegijoje auga užsigrūdinę, mažiau serga įvairiomis ligomis, o ir švietimo sistema yra pripažinta kaip viena pažangiausių Europoje.
Viktorija Stonytė
„Mamos žurnalas“