Pirmąsyk į Skandinaviją patekau, kai laimėjau stipendiją tobulintis Kopenhagos universitete. Stažuotojus apgyvendino šeimose. Patekau į žavią jauną Janne ir Tomo šeimynėlę, kur prižiūrėti tris mažylius padėjo lietuvė auklė Renata.
Gyvenant šioje danų šeimoje nustebino jų požiūris į maistą.
Šeimos valgio ritualas
Čia valgio ritualas buvo labai svarbus. Prie stalo visi privalėjo elgtis gražiai ir valgyti, kas padėta. Pradėjai išdykauti ar žaisti – malonėk pasitraukti, už stalo tam ne vieta.
Šeimininkų šeima maitinosi gana sveikuoliškai, nors valgydavo ir mėsą, ir pieno produktus. Duoną jie kepdavosi patys, vėliau ir mes išmokome tai daryti. Nepakartojami būdavo vakarai, kai, jaukiai degant žvakėms, didelėje senoviškoje virtuvėje sklisdavo šviežios duonos kvapas…
Pusryčiams šeima rinkdavosi kukurūzų dribsnius su jogurtu, priešpiečiams visi nešdavosi sumuštinių su sūriu, salotų lapais ir morkomis, o vakare susirinkdavome pietauti. Šeimininkė puikiai mokėjo ruošti valgį, tačiau likučių niekada nešildydavo rytojaus dieną – nesuvalgyti pietūs atsidurdavo atliekų kibire.
Kodėl išmetamas nesugedęs maistas?!
Iš pradžių stebėdavausi tokiu, mano akimis žiūrint, ,,neūkiškumu” ir išlaidumu, kai į kibirą lėkdavo vaikų vos prakąsti maltinukai, troškintos daržovės, Janne kepti mėsainiai. Ruošiant pietus, valgio būdavo gaminama tik tiek, kiek žmonių šiandien valgys, ir ne daugiau. Kai susiradau draugų universitete ir ne visuomet grįždavau laiku pietauti, Janne prašydavo dieną paskambinti ir perspėti, ar grįšiu – tuomet ji žinosianti, keliems žmonėms reikia gaminti pietus (vėliau, jau gyvendama Švedijoje, pastebėjau, jog tai turbūt būdinga visai Skandinavijai – jie niekada negamina valgio kelioms dienoms ir net tai pačiai dienai, tik tam kartui. Retai kada žmonės į darbą priešpiečiams atsineša vakarienės likučius, dažniausiai valgomi sumuštiniai, o panorėjus šilto maisto, einama valgyti į restoraną).
Nelemtas kumpio nuoviras
Kartą šeimininkė virė pietums kumpį. Netikėtai atvykus klientams, ji paprašė mūsų pagalbos, o pati nuskubėjo tvarkyti reikalų. Kumpiui išvirus, mudvi nutarėme nuoviro neišpilti, o rytojaus dieną jame išsivirti lietuviškų barščių. Deja, rytojaus dieną nė viena neturėjome laiko, tad puodą su kumpio nuoviru užtiko Janne. Pasibaisėjusi ji tą nuovirą išpylė ir dar dvi dienas stebėjosi, kaip galima valgyti tokį nesveiką maistą…
Bulvių tarkių fiasko
Panašus fiasko ištiko ir tada, kai mano išvykimo proga mudvi su Renata kepėme šeimininkams bulvių plokštainį.
Iš pradžių planavome virti cepelinus, bet paskui persigalvojome, nes, kaip ne itin prityrusios virėjos, nebuvome garantuotos dėl sėkmės, o plokštainį, tikėjomės, iškepti pasiseks. Vaikai, kaip ir reikėjo laukti, prie jo nė neprisilietė, nors ir paknebinėjo truputį, o šeimininkai, iš pradžių įtariai žiūrėdami į kupinas mudviejų lėkštes, galiausiai įsidėjo po gabalėlį plokštainio, tris kartus daugiau – salotų lapų ir ėmė nedrąsiai ragauti tą, jų akimis žiūrint, be galo riebų ir nesveiką valgį… O mes užpylėme plokštainį grietine ir smagiai kirtome, kol Tomas neišlaikė: „Valgykit, valgykit, šaldytuve stovi dar litras grietinės, abiem užteks“.
Taigi gyvendamos Danijoje kartais nesuprasdavome vieni kitų ne tik dėl kalbos skirtumo, bet ir dėl skirtingų tradicijų.
Dalia
Ko galėtume pasimokyti iš šios danų šeimos?
Šildyti – nesveika
Puiku, kad šeimoje nėra įpročio šildyti maisto. Vienas iš pagrindinių teisingos mitybos reikalavimų yra maitinimasis šviežiu, tik ką pagamintu maistu. Bet kokie šildyti patiekalai turi mažiau vertės. Šildant pakinta baltymai, angliavandeniai, pvz., krakmolas. Jau verdant žūsta dalis vitaminų, o šildant maistą jų prarandama dar daugiau. Ypač sumažėja vitamino C maiste.
Pagamintą maistą reikėtų valgyti iškart
Ką tik išvirtos sriubos, įvairios daržovių mišrainės dar turi vitamino C, tačiau jei šie gaminiai pastovi kelias valandas, o po to dar šildomi, vitamino lieka tik pėdsakai. Vėlyvą pavasarį bulvėse, kopūstuose vitamino C lieka labai mažai.
Prieskoninės daržovės, pastovėjusios ore 2-3 dienas, o ridikėliai – 2-3 val., netenka beveik viso jose buvusio vitamino C.
Produktų nereikėtų ilgai laikyti šaldytuve
Produktai šaldytuve neturėtų užsibūti. Orientacinė dažniausiai vartojamų produktų laikymo trukmė 2-6°C temperatūroje priklauso nuo produkto rūšies.
Pienas, jogurtas, kefyras gali būti laikomi 2-3 paras, varškė 3-4, sūriai – 4-14, sviestas 2-8.
Žalią mėsą galima laikyti iki 1,5 paros, mėsos faršą (ruoštą namuose) – iki 1, namuose virtą arba keptą mėsą – iki 3, šaltieną (virtą namuose) arba mėsos patiekalus drebučiuose (ruoštus namuose) – iki 1, kepenų paštetą – iki 1, dešreles – iki 2, pyragėlius su mėsa – iki 1 paros.
Virta namuose žuvis gali būti laikoma šaldytuve iki 1,5 paros, namuose kepta žuvis – iki 3, atidaryti žuvies konservai, perdėti į stiklainį – iki 1,5 paros.
Tortai ir pyragaičiai su kremu – 1 parą.
Kaulavaisiai – 3-10 parų, sėklavaisiai – 8-14, atidarytas kompotas – 2 paras.
Daržoves valyti ir smulkinti – prieš pat virimą
Nuvalytos ir nuplautos daržovės turėtų būti tuojau pat verdamos, nes bestovėdamos netenka dalies maisto medžiagų. Nuskustos ir supjaustytos bulvės, pusvalandį pastovėjusios vandenyje, netenka beveik pusės jose esančio vitamino C, sumažėja mineralinių druskų, angliavandenių bei azotinių medžiagų.
Bulves reikia skusti prieš pat virimą, o išvirtas tuoj pat valgyti. Mažiau vitamino C prarandama, kai neskustos bulvės verdamos nedideliame kiekyje pasūdyto vandens ir sudedamos į jau verdantį vandenį.
Kasdieniame meniu – daug daržovių
Tai sveikos mitybos pagrindas. Dar kartą norėtųsi priminti, kaip reikėtų ruošti daržoves, kad jos išsaugotų kuo daugiau maistingų medžiagų.
Nuvalytas daržoves nereikėtų ilgai laikyti vandenyje, nes taip išplaunama daug mineralinių medžiagų ir vitaminų.
Jei norite daržovėse sumažinti jose esančių nitratų kiekį, mirkykite jas vandenyje su vitaminu C.
Daržoves valykite ir smulkinkite nerūdijančio plieno peiliu prieš pat jas valgant.
Nuvalytas daržoves, skirtas virti, dėdamos į verdantį vandenį. Jas valykite prieš pat virimą.
Daržoves virkite tik emaliuotuose ir nerūdijančio plieno puoduose arba specialiose joms troškinti skirtose talpose.
Po bulvių lupena yra susikaupę daug mineralinių ir azotinių medžiagų. Dėl to šviežias bulves lupti ar skusti būtina kuo ploniau, pagyvenusiose bulvėse po lupena susikaupia daug nitratų, todėl jas geriau skusti storesne lupena. Bulvės viduryje yra daug krakmolo ir vitaminų C, B1, B2, PP.
„Mamos žurnalas“
