Kokios temperatūros maistas sveikiausias vaikui

maisto temperatūra

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Daugybę netikėtų temų „pasufleruoja“ Jūsų atsiųsti klausimai. Šį kartą pakalbėkime apie tai, kokios temperatūros maistą vaikui duoti.

Kokios temperatūros maistą duoti

Kūdikiai. Kūdikiui geriausias 34-36°C maistas. Prie šios maisto temperatūros mažylis pratinasi nuo gimimo, nes motinos pienas yra 36,6°C. Tokios temperatūros maistas geriausiai pasisavinamas. Suprantama, kiekvieną kartą termometru maisto temperatūros nereikia matuoti. Kai kūdikiui duodate pieno mišinių, jų temperatūrą patikrinkite užlašindami kelis lašus ant alkūnės linkio – čia oda jautresnė. Jei oda nepajaučia šilumos arba šalčio, tokia mišinio temperatūra tinkama. Prieš duodant tiršto maisto, aišku, jį irgi būtina paragauti, kad nebūtų per karštas ar per šaltas. Maži vaikai labai jautrūs maisto temperatūros pokyčiams, per šiltas ar per karštas maistas jiems sukelia nemalonius jutimus, kurių jie ilgai neužmiršta. Dėl to jie tiesiog atsisako valgyti. Tai būna viena iš priežasčių, kai kūdikis valgęs tirštą maistą, staiga daržovių ar miltų košės atsisako valgyti.

1-3 metų vaikai. 1-3 metų vaikui maisto temperatūra turi būti tokia, kaip ir kūdikiui. Kai vaikas mokosi valgyti, jis tai daro lėtai, nes valgymą suvokia kaip žaidimą. Kad maistas neatšaltų, gaminamos specialios jo temperatūrą palaikančios ir greitai neišsipilančios lėkštutės.

Darželinukai. Darželinio amžiau vaikų maisto temperatūra gali būti 30-32°C. Darželinio amžiaus vaikai turi dar nepakankamai savisaugos jausmo ir jiems padėtą maistą iš karto kiša į burną. Todėl tie suaugusieji, kurie prieš vaiką padeda garuojančią lėkštę, elgiasi atsainiai, nes paėmęs karšto maisto į burną mažylis pradeda springti, ne kiekvienas tuojau išspjauna. Nepamirškite vaikų pamokyti, kad prieš ragaujant maistą būtina jį pasipūsti, papilstyti lėkštėje ar panašiai pavėdinti. Tikėtis, kad vaikas elgsis atsargiai – nepatikima. Jokio amžiau vaikams maisto nešildykite mikrobangų krosnelėse, nes ten maistas sušyla nevienodai.

Ar vaikas pasisavina vėsų maistą

Vėsus nėra tolygus šaltam. Vėsus maistas gali būti suprastas kaip kambario temperatūros maistas – juk duonos, prieš ją valgydami nešildome… O maistas, išimtas iš šaldytuvo, gali būti suvokiamas kaip šaltas.

Vasarą saldi sriuba 18°C jau suvokiama kaip šalta sriuba.

Kūno temperatūros ir artimas jai maistas yra greičiau, geriau virškinamas ir geriau pasisavinamas, o vėsus – lėčiau, tačiau geriau nei šaltas. Kokį maistą įpras valgyti vaikas, priklauso nuo šeimos įpročių. Bet kurio amžiaus vaikų nerekomenduojama pripratinti valgyti vėsų maistą, jau nekalbant apie šaltą.

Kiekvienas suaugęs šeimos narys gali pasirinkti sau tinkamos temperatūros maistą, tačiau to nereikėtų reklamuoti. Jei tėtis pabrėš, kad jam skaniausia yra šalta sriuba, ir vaikas taip darys.

Ar šildyti sultis, tyreles

Jeigu maistas gaminamas kaitinant, jį geriausia valgyti kūno temperatūros. Juk pagamintų maltinukų prieš valgydami neatvėsiname iki kambario temperatūros. Vaisiai nėra šildomi, o valgomi aplinkos temperatūros – apie 20°C. Prieš duodant sultis, tyreles, jei jos buvo laikomos šaldytuve, dera šiek tiek pašildyti karšto vandens dubenėlyje.

Šalto ir karšto derinys

Kada vaiką pradėti pratinti prie skirtingų temperatūrų maisto, pvz., kai valgoma šilta košė, užsigeriama šaltu pienu ar sultimis?

Šaltas pienas ar sultys turi būti suvokiama kaip produktai, ištraukti iš šaldytuvo ir tuojau pat vartojami.

Staigi šilto-šalto maisto kaita neigiamai veikia vaiko dantis ir maisto virškinimą. Vaikui, pavalgiusiam košės, jei jis nori, galima pasiūlyti atsigerti kambario temperatūros pieno ar tik ką pagamintų sulčių, o dar geriau pasiūlyti suvalgyti šviežų vaisių, pvz., obuolį. Taip išsivalys dantukai. Pieno po košės siūlyti atsigerti nėra gerai dar ir dėl to, kad pienas mažina skrandžio rūgštingumą (pablogina maisto paveikimą druskos rūgštimi ir tolesnį jo virškinimą). Lygiai taip pat skrandžio sulčių rūgštingumą mažina ir kiekvieno šaukšto užsigėrinėjimas (šaukštas košės – gurkšnis skysčio ir t.t).

Kada pasiūlyti karštos arbatos

Arbata nėra tas gėrimas, kurio reikėtų siūlyti. Prieš pat vartojimą pagamintos tirštos sultys yra kur kas vertingesnės už bet kokią arbatą. Žodžiu „arbata“ yra suprantama arbatžolių arbata, kurios mažiems vaikams negalima duoti, išskyrus žaliąją, ir tai tik retsykiais ir „nestiprios“. Vaikai siūlymą gerti karštą arbatą gali suprasti kaip kankinimą.

Šiltas maitas – kelis kartus per dieną

Nuo seno sakoma, kad bent kartą per dieną reikia pavalgyti šilto maisto. Organizmui šiltas maistas kur kas priimtinesnis už šaltą (suprantama, tai nereiškia, kad sveikas maistas yra toks, kuris kelis kartus yra atšildomas po jo pagaminimo). Negalima persistengti ir kategoriškai teigti, kad šaltas maistas yra nesveikas. Viskam turi būti saikas ir sveika nuovoka. Bet kurio amžiaus vaikas kasdien turi gauti įvairaus, t.y. šilto ir kambario temperatūros maisto.

Šilto maisto vaikas turėtų gauti tiek kartų, kiek jis per dieną valgo pagrindinius patiekalus – 3-4 kartus. Sultys ir tyrelės yra desertas ir nepriklauso pagrindiniams patiekalams.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 + vienas =

Kitos temos: