Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Per karantiną mamos iš virtuvės neišeina…
Verdate košę ir pienišką sriubą, kepate žuvį, o dvejų metų sūnus nė nepasižiūri į pagamintą maistą.
Po gero pusvalandžio vaikščioja po namus su baltos duonos rieke rankoje.
Kremtatės, ar vaikas gauna jam reikalingų medžiagų. Kaip ir daugelis tėvų, bijote to, kas nėra patvirtinta ar įrodyta. Susipažinkite su keliais mitais ir už jų slypinčia realybe.
1 mitas. Vaikai turi valgyti raudonos mėsos, kad nesusirgtų mažakraujyste
Geležies trūkumas mažiems vaikams iš tikrųjų gana pavojingas. Maždaug 9 proc. 1–2 metų vaikų nustatoma geležies stokos mažakraujystė. Skaičiai keičiasi vaikams augant: kuo vyresni vaikai, tuo mažiau jų serga mažakraujyste. Kūdikiai gali gauti geležies ir be raudonos mėsos. Nors raudonoje mėsoje esanti geležis lengvai pasisavinama, kūdikis jos gali gauti iš viso grūdo (visadalių) košių, pvz., grikių ir rūginės duonos, džiovintų vaisių, špinatų, pupelių, kiaušinių, žuvies, lęšių. Jei jūs vis dar abejojate, ar vaikas tikrai pakankamai gauna geležies, paprašykite gydytojo padaryti kraujo tyrimą. Visiškai atsisakyti raudonos mėsos vis dėlto nederėtų, ypač – kūdikiams ir mažiems vaikams.
2 mitas. Vaikas, kuris nevalgo daržovių, negauna reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų
Dauguma vaikų atsisako daržovių, bet jaučiasi kuo puikiausiai ir tikrai nėra panašūs į ligonius. Vaikai mielai valgo vaisius, kurių turimos medžiagos lyg ir patenkina poreikius, kol vaikas pamėgsta ,,žaliąsias” daržoves. Vaisiai, uogos yra geri daržovių pakaitalai.
Kuo įvairesnes uogas ir vaisius, užaugusius tėvynėje, vaikui duosite, tuo bus geriau, nes jis gaus įvairesnių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Uogos geriausios šviežios, o kai jų nėra, šaldytos.
Žinoma, neturėtumėte nustoti siūlyti daržovių – po kurio laiko vaikas pradės jas valgyti ir gal net pamėgs.
Pixabay.com
3 mitas. Pieno produktai blogina savijautą, jei vaikas persišaldęs ir serga
Netiesa, kad pieno produktai tirština nosies gleivinės sekreciją ir skatina atsirasti gleives. Gleivės nosyje ir gerklėje gaminamos dėl persišaldymo, o ne dėl pieno. Jei sergantis vaikas pats atsisako gerti pieno, nesijaudinkite. Pasiūlykite vandens ar vištienos sultinio. Svarbiausia, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, kurie apsaugos nuo dehidratacijos (skysčių netekimo).
4 mitas. Norint išvengti nutukimo, reikia riboti riebalų kiekį
Augančioms smegenims labai svarbu gauti riebalinių rūgščių ir kitokių riebalų komponentų. Vaikams iki 2 metų rekomenduojama gerti ne liesą pieną, o bent jau pusriebį. Vyresniems vaikams irgi reikia įvairių riebalinių rūgščių, t.y. sočiųjų (esančių kietuose riebaluose) ir būtinai nesočiųjų (jų geriausias šaltinis šalto spaudimo įvairūs aliejai). Jokie riebalų mišiniai vaikams neduotini. Riebalai padeda pasisavinti juose tirpstančius vitaminus. Vyresniems vaikams reikia mažiau riebalų. Riebalai, esantys maiste, padeda vaikams jaustis sočiais, o jei maiste nebus riebalų, vaikai bus linkę valgyti daug angliavandenių (cukrų) turinčio maisto – o tai jau yra negerai. Taigi reikia suderinti mitybą, o ne išaukštinti kokį nors vieną komponentą.
5 mitas. Cukrus vaikus padaro hiperaktyvius
Nors seniai kalbama, kad hiperaktyviems vaikams nereikėtų duoti saldumynų, naujausi tyrimai nėra tokie kategoriški. Buvo atlikti bandymai su gyvūnais, kurie gaudavo maistą su padidintu kiekiu cukraus. Pastebėta, kad gyvūnai, prisivalgę saldžiai, kaip tik tapdavo mažiau aktyvūs. Iš kur atsirado mitas, kad saldumynai dirgina? Daugelis tėvų pastebėjo, kad suvalgęs šokolado vaikas lyg ir tampa aktyvesnis. Tai susiję su kitokiomis medžiagomis, esančiomis šokolade, pavyzdžiui, su kofeinu.
Pixabay.com
6 mitas. Turite būti labai atsargūs prieš pasiūlydami vaikui naują produktą, nes jis gali sukelti alergiją.
1 iš 3 tėvų mano, kad jų vaikas alergiškas, bet tik 6–8 proc. vaikų iš tiesų yra alergiški.
Alergija maistui pasireiškia tada, kai šiaip nežalingas produktas sukelia imuninės sistemos pasipriešinimą, kuris pasireiškia niežtinčiu odos bėrimu, burnos , ryklės gleivinių patinimu, vėmimu, rečiau – viduriavimu, dusimu, sloga. Pagrindiniai alergiją sukeliantys produktai yra: pienas, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, soja, žuvis. Šių produktų sukeliamos alergijos sudaro didžiąją dalį visų maisto sukeliamų alergijų. Jei įtariate, kad vaikas alergiškas maistui, kreipkitės į vaiko gydytoją, kuris, jei reikės, nukreips alergologo konsultacijai, kad išsiaiškintumėte, kurie produktai ją sukelia.
7 mitas. Pienas būtinas, kad kaulai būtų stiprūs
Pienas – vienas geriausių kalcio šaltinių, bet jei vaikas negeria pieno, kalcio jis gali gauti iš kitų produktų: jogurto, kefyro, rūgpienio, sūrio, brokolių. Svarbiausia, kad vaikas gautų reikiamą dienos kalcio kiekį. Deja, naujausi tyrimai nėra palankūs pienui.
Manoma, kad iš pieno organizmas pasisavina nedaug kalcio, tad jei vaikas negeria pieno, o mėgsta daržoves, jis net išlošia. Kalcio yra kopūstuose, mėsoje, kiaušiniuose, duonoje, fermentiniame sūryje.
8 mitas. Kai vaikas serga, jam reikia kuo daugiau valgyti, kad kovotų su liga
Būtų labai gerai, jei sergantis vaikas galėtų laikytis įprasto dienos raciono. Tačiau dažniausiai sergantys vaikai nelabai ar visai nenori valgyti. Nesijaudinkite. Sergantiems vaikams turėtų būti leidžiama valgyti tai, ko jie nori, ko reikalauja jų organizmas. Labai svarbu, kad pakaktų skysčių, o prarastą svorį atgaus, kai pradės geriau jaustis.
Manoma, kad sergantis organizmas visas savo jėgas turi skirti kovai su liga, todėl nebelieka jėgų virškinti maistą. Tad diena kita lengvesnės mitybos tikrai nieko blogo.
9 mitas. Sultys – geriausias troškulio malšintojas
Pixabay.com
Susižavėti sultimis neverta. Vaiko sulčių kiekį reikėtų riboti, nes gali sumažėti vaiko apetitas, be to, sultyse yra nemažai cukraus, tad gali pradėti gesti dantys, o kūdikiams ir mažiems vaikams – pūsti pilvuką. Sultys nėra naudingos vaikams iki vienerių metų.
Vaisių sultys neduoda jokios naudos kūdikiams ir vaikams, palyginti su kokybiškais vaisiais ir uogomis (trintais ir netrintais), ir neturi esminio vaidmens vaiko sveikatai.
Per dieną 1–3 m. vaikui gali būti duodama ne daugiau nei 120 ml sulčių, 4–6 m. vaikui iki 180 ml, o 7–18 m. vaikui – 240 ml. Troškulį geriausia malšina paprastas vanduo.
10 mitas. Balta duona neturi naudingų medžiagų
Teiginyje daug tiesos, nes gaminant aukščiausios kokybės kvietinius miltus, pašalinama net 40 procentų grūdo – vertingiausios dalys – sėlenos ir gemalas, kurie labai reikalingi virškinant grūdus, o lieka tik vidinė grūdo dalis – angliavandeniai ir baltymai, kuriuose jau nėra nei vitaminų, nei skaidulinių medžiagų. Angliavandeniai yra greitos energijos šaltinis. Vaikai gali valgyti šviesią duoną, nes jiems reikalinga gauti greitos energijos.
Kur kas geriau, jei vaikui duodama duonos, iškeptos iš miltų, pagamintų iš viso grūdo (visadalių) kviečių ir rugių miltų mišinio. Perkant reikėtų skaityti sudėtį ir pirmenybę teikti duonai be puriklių, konservantų, pridėtinio cukraus ir pagamintai su raugu.
Negerai, jei vaikas nuolat vaikščioja po namus su baltos duonos rieke rankoje.
Vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
