Pixabay.com
Motinystė yra amžinas pavasaris – sako poetai. Pavasaris mamoms yra sunkiausias laikas – sako gydytojai.
Kurie teisūs?
Mama ar ne mama – pavasarį visoms sunkiau
Kodėl labiausiai nusilpę esame pavasarį, gana aišku. Jau esame išeikvoję per rudenį sukauptas vitaminų ir mikroelementų atsargas, vitamino D kiekis pasiekia žemiausią ribą, daugumai trūksta geležies.
Nors valgome tą patį maistą, kaip ir rudenį, gauname daug mažiau medžiagų, nes ilgai laikomose daržovėse jų vis mažėja, tad pernykštis derlius jau yra „nusilpęs“, – likusi daugiau ląsteliena.
Dėl užsitęsusios tamsos, seniai buvusių atostogų prasideda lėtinio nuovargio sindromas, kurio požymiai panašūs į depresijos.
Jeigu per žiemą teko sirgti virusinėmis ligomis, organizmas būna išeikvojęs jėgas kovai su ligomis.
Prie visko prisideda minimalus buvimas gryname ore, o juk medžiagų apykaitos procesai, taigi – ir hemoglobino sintezė – geriausiai vyksta gryname ore, nes ten daugiau deguonies.
Kūnas apie išsekimą siunčia signalus, tik ne visada juos mokame suprasti.
Pablyškimas, padidėjęs irzlumas, greita nuotaikos kaita, apatiškumas, nenoras judėti – galima vardinti ir vardinti.
Kam labiausiai pritrūks vitaminų
Daugelio iš dabar žinomų 13 vitaminų trūkumo simptomai pradeda išryškėti, kai į organizmą jų nepatenka 2–3 savaites iš eilės.
Tam tikrais gyvenimo etapais: per augimo šuolius, paauglystėje, nėštumo metu, žindant hipovitaminozės ir geležies trūkumo požymių atsiranda greičiau.
Vitaminų greičiau pritrūksta ir tuomet, kai sutrinka vitaminų pasisavinimas ir apykaita, nes žmogus ilgai vartoja kai kuriuos vaistus (pvz., antibiotikus, vidurius laisvinančius), serga virškinamojo trakto ligomis.
Mikroelementų yra arti šimto. Pavasarį visiems gali pritrūkti kalcio, fosforo, kalio, jodo, cinko, tačiau dažniausiai pritrūksta geležies.
Požymiai, kurie išduoda, kad organizmui kažko trūksta:
Pixabay.com
Skilinėja rankų ir kojų nagai. Nagai skilinėja dėl medžiagų stygiaus, taip nutinka, kai trūksta geležies. Pagalba – šiltos vonelės, po jų – gydytojo skirti kremai.
Lūpos atrodo blyškios. Tai anemijos mažakraujystės požymis, nedelskite ir pasidarykite kraujo tyrimą.
Skilinėja, plyšta lūpų kampučiai, skeldėja ir pleiskanoja lūpos. Tai gali būti dėl vitamino B2 trūkumo. Pirmieji šio vitamino trūkumo požymiai yra nuovargis, neveiklumas, gerklės skausmas, įtrūkę bei šiurkštūs lūpų kampučiai ir perštinčios akys.
Žydi nagai. Nagų žydėjimas susijęs su mikroelementų trūkumu. Organizmui trūksta cinko, kalcio.
Labiau slenka plaukai. Ryškus plaukų slinkimas, kai juos iššukuojate kuokštais, gali būti grybelinės ligos ar organizmo apsinuodijimo sunkiaisiais metalais požymis, o kartais priežasties išaiškinti neįmanoma. Plaukai labiau slenka, kai trūksta geležies.
Kraujuoja dantenos. Jos gali kraujuoti susirgus dantenų uždegimu ir tuomet, kai organizme labai trūksta vitamino C. Tuomet, kai dantenų kraujavimas atsiranda dėl vitamino C trūkumo, pradėjus vartoti vitaminą C po 100–200 mg per parą, kraujavimas greitai išnyksta.
Kojas traukia mėšlungis. Mėšlungio priežasčių gali būti labai įvairių. Viena iš jų – magnio ir kalcio trūkumas.
Greičiau nuvargstama. Nuovargis – vienas iš pavasarinio išsekimo simptomų. Dažniausia iš nuovargio priežasčių yra mažakraujystė.
Nėštumas be pavasario – ne siekiamybė
Techniškai galima apsiskaičiuoti, kad nėštumas būtų „be pavasario“. Tuomet reikėtų pastoti birželio pradžioje, o nėštumas tęstųsi vasarą, rudenį ir žiemą.
Skirtingose šalyse vykusios apklausos labiausiai tinkamu mėnesiu pastoti pažymi gegužę. Vis dėlto medikai nesiūlo nieko daryti prievarta, nes organizmas nėra kompiuteris. Gal jūsų nėštumui kaip tik ir pritrūks aktyvios pavasarinės saulės, pirmųjų salotų, pasivaikščiojimų ieškant žibučių.
Rūpinkitės savimi visus metus, ne sezonais
Jei laukiatės ar maitinate krūtimi, jūs tikrai pajusite sezoninį nuovargį ir medžiagų trūkumą, nes šiuo gyvenimo etapu moteriai įvairių medžiagų reikia kur kas daugiau. Gamta apsaugojo naują žmogų – tiek augantį įsčiose, tiek žindantį mamos krūtį, ir padarė taip, kad vaikas pirmiausia pasiima iš mamos, ko jam reikia, o mamai lieka tai, kas lieka.
Ypač savo sveikatą turi stebėti pametinukų mamos. Moters organizmas visiškai atsigauna po nėštumo ir gimdymo maždaug per 2 metus, o jei moteris ilgai žindo, – tik pasibaigus žindymo etapui. Todėl medikai pasisako už gimdymus, tarp kurių būtų bent 3 metų tarpas. Didžiausias krūvis organizmui, jei pastoja dar žindanti moteris. Jeigu šeima svajoja apie pametinukus, tuomet pagrindinis patarimas – atsiduoti į patikimo gydytojo rankas ir rūpintis savimi kaip įmanoma daugiau.
Stebėkite ne tik pojūčius, bet ir kraują
Pixabay.com
Susekti, ko ir kada pritrūks, ne visada paprasta. Ne veltui besilaukiančiai moteriai taip dažnai atliekamas kraujo tyrimas.
Medikai norėtų, kad šis auksinis standartas išliktų ir po gimdymo, kol moteris žindo.
Žindymo metu medžiagų išeikvojama labai daug, tačiau moteris savo pareigą tarsi jau atliko, ir niekas jos sveikata nebesidomi (blogiausia, kad ir ji pati).
Pavyzdžiui, geležies poreikis nėštumo bei žindymo metu padidėja net 2–3 kartus.
Vitamino D irgi reikia daugiau, nes jis būtinas kalcio pasisavinimui. Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai. Net jei kalcio pakaks, o vitamino D trūks, reikalingi procesai moters organizme nevyks.
Nors ligonių kasos nekompensuoja, nėštumo ir žindymo metu verta investuoti į kraujo tyrimą dėl vitamino D. Geriausia jį atlikti kas 2–3 mėnesius.
Kiek suvartoti
Medikai nesiūlo su skaičiuokle skaičiuoti, kiek miligramų vieno ar kito vitamino, mikroelemento gavote. Reikia tik sveikai maitintis, gerai ilsėtis ir vartoti specialiai nėščioms ir žindančioms moterims sukurtus maisto papildus.
Konsultavo gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
