Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Apie vaikų imuninę sistemą kalbame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja vaikų alergologe ir pulmonologe docente Jolanta Kudzyte.
Šiuo metu pasigirsta nuomonių, kad imuniteto stiprinimas yra kišimasis į organizmo natūralią veiklą. Ar reikia stiprinti vaiko imunitetą?
Imuninę sistemą, arba imunitetą, galima stiprinti natūraliomis priemonėmis, tačiau tik labai lengvai, negalima kištis nenatūraliomis priemonėmis, drastiškai, t.y. medikamentais. Pirmiausia reikėtų prisiminti, koks yra imunitetas ir kada jis subręsta. Vaikas gimsta beveik be imuninės sistemos ir imunoglobulinų gauna tik iš mamos, šiek tiek imunoglobulinus jo organizmas pradeda gaminti pirmų metų pabaigoje. Šiek tiek imuninė sistema sustiprėja trečiaisiais gyvenimo metais, vėliau – šeštaisiais, tada – apie tryliktuosius metus, o visiškai subręsta aštuonioliktaisiais gyvenimo metais.
Išmanydami apie šią natūralią eigą, mes žinosime, kad ir ką darytume, kad ir kokiais botagais plaktume, imuninė sistema nesubręs greičiau, negu jai yra skirta subręsti. Dažnai girdimas tėvų posakis: „Mano vaikas dažnai serga, kaip jam pagerinti imuninę sistemą“. Taip, vaiką reikėtų grūdinti ir stengtis, kad jis tinkamai miegotų ir maitintųsi, taip galima stiprinti imuninę sistemą, tačiau tik tose ribose, kaip jai yra skirta. Mes negalime nieko pakeisti drastiškai.
Kaip padėti imuninei sistemai, kad ji veiktų taip, kaip jai priklauso veikti? Tai yra tinkamas miego ir poilsio režimas – mažam vaikui reikėtų pamiegoti dieną, anksti atsigulti vakare. Būtinas ir buvimas lauke, gryname ore, vasarą – pajūryje, maudymasis, apsipylimas vėsesniu vandeniu, kokybiškas maistas – reikia valgyti ir vaisių, ir daržovių, ir mėsos. Reikia valgyti kuo natūralesnių produktų – ne vien tik sulčių iš pakelių, ar produktų, praėjusių daugybę cheminių procesų. Kuo daugiau reikėtų vartoti natūralios fermentacijos produktų, kuriuose yra vitamino C ir gerųjų bakterijų, – tai rauginti kopūstai ir rauginti agurkai, rauginti grybai, jogurtas, kefyras, rūgpienis. Vietoj jogurto puikiai tinka suplaktas kefyras su namine uogiene ar bananu. Visos šios priemonės natūraliai stiprina imuninę sistemą.
Vasarą vaikas gauna natūralių vitaminų, žiemos metu galima vitaminų skirti papildomai. Bet ir vėl – sintetinio ir vadinamojo „kosmonautų“ maisto reikėtų kuo mažiau. Tiesa ir tai, kad po ligos vaiko organizmui reikia atsigauti, tai užtrunka maždaug mėnesį. Jau nekalbant apie plaučių uždegimą, kitas bakterines ligas, kai atsigaunama sunkiau. O mūsų visuomenėje įprasta, kai vaikas, savaitę pasirgęs, jau leidžiamas į darželį. Mokykloje gal sergama mažiau, tačiau darželyje daug virusų. Kai vaikas ateina į kolektyvą su pažeista imunine sistema, jis daug greičiau gauna kitą virusą, ir taip jo imuninė sistema neatsigauna iki galo. Jeigu yra sąlygos, reikėtų sulaukti ne tik nukritusios temperatūros – pasveikti dar daugiau, pasveikti visiškai, pabūti namuose, atsigauti ir tik tada eiti į kolektyvą.
Kas yra imunostimuliatoriai, kada jie skiriami vaikams?
Vaikų alergologė ir pulmonologė docente Jolanta Kudzytė
Kartais gydytojai skiria vaistų, stiprinančių imuninę sistemą, – jie nėra labai specifiniai, tai daugiau žolių preparatai. Ežiuolė su vitaminu C – tai lengvai imuninę sistemą stimuliuojantis vaistas. Yra keletas imuninę sistemą stiprinančių preparatų, kurie gaminami iš bakterijų dalių ir šiek tiek pastiprina imuninę sistemą, – tai bronchomunalis, ribomunalis. Atsirado dar vienas vaistas, padedantis kovoti su virusais, – isoprinosinas. Šie preparatai švelniai sustiprina imuninę sistemą, organizmui tarsi pateikiamos bakterijų nuoplovos, ir organizmas pradeda kovoti, gaminti savo „kareivėlius“ – t.y. antikūnius, sustiprėja imunitetas, kad vaiko organizmas galėtų tinkamai atsiliepti į virusą ar bakteriją.
Patys tėvai savo nuožiūra neturėtų šių preparatų pirkti. Kaip jau minėjau, jie lengvai stimuliuoja imuninę sistemą, tačiau vis tiek reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
Reikia žinoti, kada šiuos preparatus galima skirti. 6–8 kartus per metus sirgti lengvomis peršalimo ligomis yra normalu. 3–4 susirgimai rudenį ir 3–4 – pavasarį.
Tai atrodytų daug, bet, jei sergama lengvai, – sloga, lengvas peršalimas, gerklės uždegimas – tai normalu. Jei vaikas sirgo pūlingu ausų uždegimu, bronchitu, plaučių uždegimu su komplikacijomis, jam buvo skirta antibiotikų, – tuomet reikia sustiprinti imuninę sistemą. Vienas antibiotikų kursas imuninės sistemos nesusilpnins, tačiau antibiotikai neskiriami, kai sergama lengvai, o rimta liga ir antibiotikai organizmą nualina. Po antibiotikų kurso reikia atkurti žarnyno florą, o tai geriausiai galima padaryti valgant skaidulinių medžiagų – graužiant obuolį, morką, kopūstą, o ne vien tik geriant sultis ar valgant daržovių košę.
Ar vitaminai, papildai, žolelės yra imunostimuliatoriai?
Vitaminai – tai maisto papildas. Kai žmogus kažkokių medžiagų nesuvalgo ar gauna nepakankamai, – tuomet jo maistą reikia papildyti. Prie tokių maisto papildų priskiriamas labiausiai imuninę sistemą veikiantis vitaminas C. Aišku, pirmiausia šio vitamino reikia gauti natūraliai, o jei natūraliai neįmanoma, pvz., vaikas kažko nemėgsta ir nevalgo ar serga, tuomet skiriama sintetinio vitamino C.
Skiepai ir imunitetas. Kodėl visuomenėje šiuo metu tiek daug kalbama prieš skiepus?
Jei prieš keletą šimtmečių žmonės nebūtų išmirę nuo maro, raupų ir raupsų, niekas nebūtų kūręs vakcinų ir niekas nebūtų skiepijęs. Ar norėtume grįžti į laikus, kai žmonės mirdavo nuo maro ir kitų baisių ligų? Raupus sukelianti bakterija sunaikinta ir liga panaikinta, raupsai – dar seniau. Jei atsirastų po vieną kitą šiomis baisiomis ligomis sergantį žmogų, ir visas pasaulis būtų neskiepytas, epidemija labai greitai išplistų.
Kodėl dabar tiek mažai sergama kokliušu, raudonuke, vėjaraupiais, tymais? Todėl, kad 80–90 proc. vaikų nuo šių ligų skiepyti, ir jei vienas kitas suserga, – didesnio poveikio aplinkiniams neturi. Skiepyti žmonės nesuserga, ir todėl nėra tiek daug sergančiųjų. Jeigu tie patys 80–90 proc. būtų neskiepyti, – nuo kelių susirgusiųjų epidemija išplistų žaibiškai.
Nuo kokliušo užsikosėjus galima uždusti ir numirti, jau nekalbant apie kitas sunkias komplikacijas – plaučių uždegimus ir pan. Kokliušas ypač pavojingas mažiems kūdikiams, nuo jo mirdavo. Nuo difterijos mirdavo visai dar neseniai, net praėjusio šimtmečio pradžioje. Keli suaugusieji mirė nuo difterijos, nes, atvykę pasisvečiuoti iš Rusijos, per vėlai kreipėsi į medikus, ir gydytojai per vėlai pagalvojo apie galimą difteriją, nes mūsų šalyje visi skiepyti ir beveik nebeserga.
Neringos Banienės nuotr.
Jei pamiršime skiepus, grįšime į tą laiką, kai žmonės mirdavo nuo infekcinių ligų. Taip, skiepai yra kišimasis į imuninę sistemą, siekiant jai padėti. Nepasiskiepiję, be tų pagrindinių baisių ligų, mes tikrai sirgtume ir kitomis – lengvesnėmis, tačiau kurių komplikacijos yra be galo pavojingos nėščiosioms (raudonukės atveju) ar berniukams, kuriems tymai gali sukelti nevaisingumą. Dėl gripo skiepų vyksta didžiulė diskusija – kiek, kam ir kada jų reikia. Kai kada gal ir nereikia, bet maži vaikai, seneliai, žmonės, sergantys plaučių ligomis, nuo gripo komplikacijų gali mirti. Tėvai turėtų pagalvoti, kad jie irgi atsakingi už pasirinkimą nesiskiepyti.
Pastaruoju metu priešinamasi ne tik skiepams, bet ir antibiotikams, kitiems vaistams. Kodėl jie buvo kuriami? Anksčiau, kol nebuvo antibiotikų, susirgę rimtu plaučių uždegimu, išgyvendavo tik patys stipriausi. Ir dabar be antibiotikų išgyventų tik patys stipriausi. Maži vaikai ir kūdikiai tikrai neišgyventų. Nejau norime grįžti į tokius laikus?
Kodėl tada nenorime sėsti į vežimaitį su arkliu, eiti arti laukų, apsiauti vyžomis. Juk norime grįžti į natūralizmą.
Pastebiu tendenciją, kad norime atsisakyti tik vaistų ir skiepų, bet važinėti moderniais automobiliais, žaisti kompiuteriais, kalbėtis mobiliojo ryšio telefonais mes labai norime. Keistas noras kovoti vien su vaistais. Taip, visur turi būti sveikas požiūris ir pusiausvyra, negalima visko gydyti vien tik vaistais, tačiau be skiepų ir vaistų aš neįsivaizduoju medicinos.
Nuo ko priklauso vaiko imunitetas? Kodėl kartais pusbadžiu gyvenantis asocialus vaikas turi daug geresnį imunitetą nei visavertiškai maitinamas, stiprinamas papildais, mankštinamas ir kitaip puoselėjamas vaikas? Ar imunitetas – įgimta dovana? Jei taip, – ar jis paveldimas?
Kaip asocialaus vaiko išvaizda ir visa išorė yra kitokia, nei normalioje šeimoje augančio, taip ir imuninė sistema yra visiškai kitokia. Be to, mes daug ko nežinome, pavyzdžiui, kaip kūdikis iš asocialios šeimos ar iš padorios buvo nešioti.
Gal mama iš normalios šeimos nesiilsėjo ar be perstojo dirbo, o suaugusiajam darbas be poilsio ir stresas sukelia imuninės sistemos sutrikimus ir ją nusilpnina. Jei mama persidirbo nėštumo metu, galbūt tai atsiliepė vaiko imuninei sistemai. Vaikelio, kuris palaksto basas ir nėra labai šiltai aprengtas, imuninė sistema gali būti geresnė negu to vaiko, kuris auga kaip šiltnamyje, – yra uždarytas, jo neleidžia į lauką, labai prižiūri ir be galo šiltai rengia. Dar prisiminkime, jog asocialus vaikas greičiausiai nelanko darželio, auga vienas namuose, todėl susiduria su mažiau virusų ir mažiau serga, o išpuoselėtas eina į darželį ir ten surenka visus virusus.
Dūdė foto
Imunitetas ir alergija. Kaip tai susiję?
Imunitetas ir alergija yra skirtingi dalykai. Kartais mamos manęs klausia, kaip pastiprinti imuninę sistemą, kad būtume mažiau alergiški. Savo imuninės sistemos mes negalime pakeisti, kad ten nebūtų alergijos, negalime tapti nealergiškais.
Galime tik bandyti netapti alergiškais. Alergija yra labai paveldima. Užteršta aplinka, vartojamos įvairios cheminės medžiagos – kuo daugiau spalvų, kvapų ir konservantų maiste ir chemijos aplinkoje (skalbikliai, minkštikliai, balikliai, sintetiniai drabužiai, kvapai, dezodorantai, kvepalai, odekolonai), tuo labiau alergiški organizmai, ir visa tai atsiliepia mūsų sveikatai.
Begalinis egzotinių vaisių valgymas irgi kenkia. Nėštumo metu valgyti apelsinai ir braškės dažniau lemia ne sveikatą, o alergiją. Taigi, turime vengti alergenų, kad netaptume alergiški.
Nitratai ir imuninė sistema beveik neturi nieko bendro. Jei norime išvengti nitratų, reikėtų vengti sparčiausiai augančios daržovės dalies – pačių vidurinių mažųjų salotų lapelių, morkos šerdies, neskinti mažųjų agurkėlių, ridikėlių, palaukti, kol užaugs didesni.
Ar reikia sveikam vaikui duoti vitaminų? Mineralų?
Vitaminas yra maisto papildas. Tai ne maistas, bet priedas prie maisto – jeigu reikia. Jeigu žmogus normaliai maitinasi, valgo viską: vaisių, daržovių, mėsos, kruopų, baltymų, pieno produktų, – jam nieko nereikia. Jeigu jis sugraužia vasarą morką, obuolių, kopūstų salotų, o žiemą – raugintų kopūstų, valgo rūgpienį ir kefyrą, – nieko papildomai nereikia.
Valgykite šiuos produktus ir jums nereikės papildų. Vitaminai reikalingi tik tada, jei viso šito vaikas nevalgo.
Žuvų taukai? Kokia jų reikšmė?
Žuvų taukai yra vitaminas A, E, D ir nesočiosios riebiosios rūgštys. Vitaminą D gauname su saulės šviesa, o kitą dalį – su maistu. Saulės Lietuvoje mažai, todėl šio vitamino reikėtų gauti su maistu.
Vitamino D pritrūksta, jei vaikas gimsta rudenį ar žiemą, nes saulės tada mažai. Maiste jo irgi mažai, nes jis labai specifiškas, daugiausia jo yra žuvų taukuose. Šiek tiek vitamino D yra piene, svieste, ikruose, bet ikrai – tai ne vaikų maistas. Anksčiau, kol nebuvo sukurtas vitaminas D, visi valgė žuvų taukus.
1903–1910 sukurtas vitaminas D, ir žuvų taukai buvo uždrausti dėl padidėjusio užterštumo ir radioaktyvumo vandenyje. Dabar žuvų taukai vėl atgimė. Deja, gamtoje užterštumas didėja, ir kyla klausimas, ar sveikiau žuvį valgyti, ar jos nevalgyti.
Kodėl vienoje ir toje pačioje šeimoje gimsta vaikai, kurių imunitetai skirtingi? Vienas nuolat serga, o kitas neserga niekada?
Kaip brolis ir sesuo ne visada būna vienas į kitą panašūs, ne visuomet bus tokia pati jų imuninė sistema.
Yra tam tikros ribos nuo-iki, kiek žmogus turi antikūnų ir imonoglobulinų. Turintis apatinę ribą sirgs dažniau, viršutinę – sirgs rečiau.
Ačiū už pokalbį.
Eglė Žemaitienė
„Mamos žurnalas“
