Kodėl žiemą vieni vaikučiai nesiskiria su nosinėmis ir mikstūromis, o kiti nesučiaudi nė karto? Beveik viskas čia priklauso nuo Jo Aukštenybės Imuniteto.
Kas yra imunitetas?
Medicininis imuniteto apibrėžimas painus. Tai visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurios neleidžia įvairios kilmės išorės veiksniams pažeisti mūsų organizmo struktūros ir funkcijų vientisumo. Išvertus į „žmonių“ kalbą, imunitetą galime pavadinti organizmo sargu nuo ligų.
Per tūkstančius metų žmogaus organizmas, norėdamas išgyventi, išmoko kovoti su jį atakuojančiomis bakterijomis, virusais ir kitais ligų sukėlėjais, kitaip tariant – įgijo imunitetą. Gamta taip sutvarkė, kad tik gimęs kūdikis iš motinos gauna imuninių medžiagų, kurios iki 6 mėnesių jį saugo nuo aplinkoje esančių ligos sukėlėjų. Daug imuninių medžiagų mažylis gauna su mamos pienu. Nors žmonės skiepijami nuo pačių pavojingiausių infekcijų, deja, kol kas nesukurta skiepų nuo visų ligų. Todėl kiekvienas vaikas ir suaugęs žmogus rečiau ar dažniau serga ūminėmis kvėpavimo organų („peršalimo“) ligomis, pūlinėmis ir žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Manoma, kad imuninės sistemos treniravimui tam tikras infekcijos atvejų skaičius per metus yra normalus: kūdikio ir vaiko iki 7 metų amžiaus grupėje yra normalu 4–9 infekcijos, o mokykliniame amžiuje – 3–6 infekcijos. Peršalimo ligomis žmogus serga vidutiniškai 3–4 kartus per metus.
Kas „klibina“ imunitetą?
Jau praėjusį šimtmetį pastebėta, kad imunitetą silpnina:
cheminės medžiagos – įvairūs teršalai, pesticidai, herbicidai, fungicidai (nors ir mažais kiekiais patekę į maistą), kai vartojama daug vaistų;
pramonės atliekomis užteršta atmosfera ir aplinka;
sustiprėjusi jonizuojanti spinduliuotė (natūrali saulės spinduliuotė dėl plonėjančio ozono sluoksnio ir dirbtinė spinduliuotė, pvz., Černobylio avarijos pasekmės);
nuolatinė elektromagnetinių bangų lavina (elektriniai prietaisai buityje, ryšio priemonės, ilgas kalbėjimas mobiliaisiais ir radijo telefonais), elektros perdavimo linijos;
nesveika, neracionali mityba, kuomet trūksta natūralių, neperdirbtų produktų;
vibracija (nebemokame žingsnio žengti be automobilio ir vaikų nemokome eiti „savo kojomis“);
nuolatinis triukšmas;
nuolatinis visur lydintis stresas, štai dėl ko taip serga naujokai darželinukai ar pirmokai;
dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, po pamokų nuolatiniai darbai namuose, poilsio stoka;
šviesos, saulės spindulių trūkumas.
Kaip apsaugoti imunitetą?
Suprantama, visų priežasčių, silpninančių imunitetą, šiuolaikiniame gyvenime neįmanoma išvengti, tačiau nuo dalies jų galima pasaugoti save ir vaikus.
* Stenkitės, kad vaikai kasdien valgytų kuo įvairesnio maisto, kuriame būtų daug žalių daržovių ir vaisių. Rinkitės šalto spaudimo alyvuogių aliejų, nes jame yra medžiagų, stiprinančių imunitetą.
* Neleiskite vaikams pamėgti greito maisto, mažiau vartokite produktų, turinčių daug gyvulinės kilmės riebalų.
* Vartokite gerųjų bakterijų (arba probiotikų) turinčių produktų – jogurtų, kefyrų. Gerosios bakterijos stiprina žarnyno, o kartu ir viso organizmo atsparumą. Dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos, jos slopina blogųjų bakterijų augimą.
* Šeimoje dažniau, garsiau ir nuoširdžiau juokitės. Įrodymui JAV psichologai pateikia tokį pavyzdį. Buvo tirtos dvi grupės žmonių. Vienai parodyta juokinga komedija, kitai – neutrali drama. Nuo juokingos komedijos tiriamųjų organizme žaibiškai padidėjo antikūnų (medžiagų, kovojančių su ligų sukėlėjais), o emociškai neutralus filmas visiškai nepakeitė šio imuninės sistemos rodiklio.
* Stenkitės, kad vaikučio širdis ir kraujo apytaka būtų aktyvios – per dieną nors 30 minučių vaikas turi aktyviai judėti.
* Kiek įmanoma, saugokite save ir vaikus nuo stresų. Svarbiausius ir daugiausiai pastangų reikalaujančius darbus dera atlikti ryte, kad nuo pietų galėtumėte atsipalaiduoti. Kai vaikai mokosi antroje pamainoje, tai „pjauna“ jų imunitetą, nes didieji darbai supuola antroje dienos pusėje.
* Glostykite, glamonėkite vaikus. Tai tarsi imuninės ir nervų sistemos varikliai. Amerikoje atlikti tyrimai su infekuotais ŽIV žmonėmis parodė, kad kassavaitiniai masažai gali sustiprinti ląstelių gynybines funkcijas. Jei prisilietimas malonus, odos nervinės ląstelės tuoj pat siunčia pranešimą į smegenis. Jų veikla išskiria daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios užkerta kelią streso hormonams.
* Vasarą visa šeima pradėkite grūdintis ir tai tęskite visus metus.
* Jei imunitetas „kliba“, gydytojas gali patarti vartoti imunostimuliatorius. Tačiau tie, kurie nenori gerti šių preparatų, gali stiprinti savo imuninę sistemą vitaminu C, ežiuolės, alavijo, islandinės kerpenos, gysločio preparatais, žuvų taukai, mielės, bičių pienelis ir kiti bičių produktai bei daugybė kitų papildų. Viena iš imunitetą aktyvinančių medžiagų – gliukanas, kurio savybė aktyvinti imuninę sistemą buvo žinoma jau 1940 m. Gliukano randama mielėse, javuose, jūros dumbliuose, bakterijų ir grybų ląstelių sienelėse. Jis aktyvina apsaugines organizmo funkcijas, gerina gijimą.
Imunitetą aktyvinančių papildų nepatariama vartoti nuolat, o tik kursais.
Geros Jums sveikatos!
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
