Vaikų imuninė sistema – tai tarsi karas kiekvieną dieną, kuriame yra žvalgyba, šauktiniai, imami belaisviai, vyksta pasalos ir šturmavimas. Skaitykite, kodėl serga darželinukai, ir ar tai gerai, ar blogai.
Išspirtas iš komforto zonos
Dažniausias darželinuko tėvų galvos skausmas – peršalimo liga po ligos. Negadinsime žurnalo puslapių perpasakodami mamų patirtį, kaip vaikas „savaitę darželyje – dvi savaites namuose“. Medikai šiai ligų klampynei turi savo paaiškinimus.
Pradėję lankyti darželį vaikai serga dažnai, dėl 3 priežasčių:
1. Kur kas padidėja emocinis ir fizinis krūvis, vaikas staiga privalo paklusti nustatytai tvarkai, pakinta namuose buvę įpročiai, kurie vaikui užtikrindavo gerą savijautą. Kitaip tariant, – vaikas išspiriamas iš savo komforto zonos.
2. Vaikas dažniau susiduria su infekcinių ligų sukėlėjais, nes jais vaikai betarpiškai dalinasi.
3. Bręstanti vaiko imuninė sistema mokosi kovoti su ligų sukėlėjais.
Trečioji priežastis yra vienareikšmiškai teigiama, todėl mamoms, kurios raunasi plaukus dėl vaiko ligų, siūlomą galvoti tik apie šią pozityviąją pusę.
Kodėl pasirgti gerai
Kanadoje atliktos studijos duomenimis, vaikai, kurie iki 3–4 metų pradėjo lankyti darželį ir dažnai sirgo, būdami 5–13 metų kur kas rečiau sirgo ūminėmis kvėpavimo organų („peršalimo“) ir ausų ligomis už tuos, kurie nelankė darželio ar sirgo retai. Tos pačios studijos duomenimis, dažniau sirgę vaikai vėliau turi mažesnę riziką susirgti bronchų astma ir kraujo vėžiu (leukemija).
Mokslininkai, tyrinėjantys imuninę sistemą, mano, kad ją reikia ne stimuliuoti, o palaikyti jos gynybines funkcijas. Mokslininkai įsitikinę, kad organizmas pats turi nuspręsti, kada ir kurias imunines ląsteles aktyvuoti (nepamirškite, kiekviena imuninė ląstelė yra atsakinga tik už vieną ligą!). Taigi – kai vaikas pradeda lankyti darželį, jo imuninė sistema patenka į geriausią treniruočių poligoną ir tobulėja be mūsų įsikišimo.
Papildomas maitinimas… papildais
Kai prasideda ligų maratonas, pirmoji tėvams ateinanti mintis – stiprinti vaiko imunitetą papildais, medumi, žolelėmis. Imunologai sako – nepersistenkite. Kaip tiksliai veikia vitaminai, maisto papildai, liaudiški metodai, koks jų šalutinis poveikis, mokslas iki šiol nėra nustatęs.
Todėl nereikia tikėtis, kad, vaikui davus kokios nors galimai imunitetą veikiančios medžiagos, viskas pasikeis, kaip burtininkui ištarus burtažodį.
Mokslininkai mano, kad vitaminai ir mikroelementai, pvz., cinkas, selenas, gali būti duodami tik tuomet, kai gydytojas nustatė jų trukumą. Kai vitaminai, mikroelementai, bet kokie maisto papildai, vaistažolės dalinami lengva ranka, galima sulaukti atvirkštinio efekto – imuniteto susilpnėjimo.
Imuniteto neįmanoma pakeisti per kelias dienas ar savaites kažko daugiau suvalgius ar išgėrus. Pasak Lietuvos imunologų draugijos pirmininko profesoriaus Mykolo Maurico, imuniteto stiprinimas – dabar ypač madinga sąvoka. Viešoji erdvėje gausybė imuniteto stiprinimo propagandos – esą žmogaus imuninę sistemą būtina profilaktiškai stiprinti, o tai galima padaryti labai paprastai, nededant asmeninių pastangų. Moko visi, kurie tik netingi: žurnalistai, verslininkai, vaistininkai, homeopatai, žolininkės, žaliavalgiai, žiniuonys, gaspadinės… Ir kiekvienas traukia į savo pusę – kokiam nors maisto papildui, prieskoniui, žolelei, aliejui ar žuvies taukams suteikia beveik stebuklingų savybių ir galiių. Tereikia įsigyti ir vartoti imunitetą „stiprinančių“ maisto papildų ar nereceptinių vaistų, ir viskas čia ir dabar pasikeis – tiesiog fontanu ištrykš naujos organizmo galios.
Pasak profesoriaus, toks požiūris klaidina, nes padažnėjęs sirgimas šaltuoju metų laiku ar vaikui pradėjus lankyti darželį nėra rodiklis, kad jo imuninę sistemą reikia mėginti kaip nors paveikti. Imuninę sistemą stiprinti galima tuomet, kai gydytojas nustato tam tikras ligas, imunodeficitą. Gydytojas ir turi parinkti būdus, kaip tą imunitetą mėginti atkurti.
Ar mano vaiko imunitetas silpnas?
Garantuojame, kad dauguma tėvų labai nusimins, perskaitę šiuos profesoriaus žodžius. Kai vaikas serga, nesinori sėdėti ir žiūrėti, norisi veiksmo, ir kuo daugiau! Norisi imti tą imunitetą už ausų ir tempti į viršų.
Vis dėlto tikrojo imuniteto nepakankamumo (imunodeficito) pasitaiko labai retai. Literatūros duomenimis, pirminio imunodeficito ligų vidurkis gali būti 1:2000. Taigi Lietuvoje, kai per metus gimsta tik 28 000– 29 000 naujagimių, pirminis imunodeficitas gali būti kasmet nustatomas tik 14–15 vaikų. Dauguma pirminio imunodeficito ligų yra genetiniai sutrikimai. Dažniausiai pirminis imunodeficitas aptinkamas pirmaisais gyvenimo metais, o lengvesnės formos – iki paauglystės.
Pagrindinis pirminio imunodeficito požymis yra dažnos infekcijos, sunkesnė ligų eiga, ilgiau trunkančios bei dažnai pasikartojančios ūminės peršalimo ligos.
Imunodeficito požymiai:
≥ 6 ausų uždegimai per metus, o pats uždegimas komplikuojasi būgnelio prakiurimu, ir/ar infekcijos išplitimu į gretimą kaulą.
≥ 2 sinusų uždegimai per metus.
≥ 2plaučių uždegimu per metus.
Daugiau nei viena sunki infekcija, pvz., meningitas (galvos smegenų minkštojo dangalo uždegimas), osteomielitas (kaulų uždegimas).
Pasikartojantys poodiniai pūliniai.
> 2 mėnesių užtrukęs gydymas antibiotikais.
Ilgalaikis ar pasikartojantis viduriavimas „be priežasties“.
Pasikartojanti burnos ertmės pienligė vyresniems nei 1 metų vaikams.
Sunkios ir ilgai neišnykstančios karpos, išplitę kontagioziniai moliuskai.
Dėl dažnų ir sunkių ligų sulėtėjęs vaiko vystymasis ir augimas.
Kai vaikas dažnai ir sunkiai pradeda sirgti šiomis ligomis ar po ūminės ligos sveikimo periodas užtrunka 10 dienų ir ilgėliau, reikėtų kreiptis į vaiko gydytoją ir prašyti jo siuntimo pas imunologą.
„Mamos žurnalas“
