Vos pasveiko, vėl susirgo. Paguodžiamasis straipsnis darželio „paliegėlių“ tėvams

Vos pasveiko, vėl susirgo

Tatjanos Kurganovos nuotr.

Deja, bet „adaptacinis periodas“, taip gerai pažįstamas darželinukų mamoms, kai kuriems vaikams užsitęsia iki pat darželio pabaigos, o kai kuriems prasitęsia ir pradinėse klasėse ar iki paauglystės. Mamos pyksta, kaltina sirguliuojančius grupės draugus, skersvėjį, silpną vaiko imunitetą. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja, „Vaikų poliklinika jūsų namuose“ www.vaikupoliklinika.ltCentro poliklinika, Vilnius; Šeškinės poliklinika, Vilnius

Kodėl taip serga

Tad kas gi yra tas „adaptacinis periodas“, kodėl mūsų vaikai, vos pradėję lankyti kolektyvą, po kelių dienų ar savaičių pradeda kosėti, sloguoti, negaluoti, skųstis pilvo, galvos skausmais, prastu apetitu, viduriavimu, dažnu šlapinimusi be infekcijos požymių ir panašiais simptomais? Kaip suprasti, kada tai liga, o kada streso pasekmės, kada vaiką leisti į darželį, o kada pereiti prie namų režimo?

Nei valstybiniame, nei privačiame darželyje nepavyks išvengti padažnėjusių kosulių, slogų, viduriavimų protrūkių dėl dviejų pagrindinių  priežasčių:

1)           Natūraliai formuojasi vaiko imunitetas.

2)           Darželyje, kaip ir bet kuriame kitame glaudžiame kolektyve, virusai lengvai plinta.

Atėjęs į darželį, vaikas neišvengiamai susiduria su gausybe jam nepažįstamų mikroorganizmų, dulkių, cheminių medžiagų, su kitokia kambario temperatūra, nei buvo įprasta namuose, su kitokiu maitinimo, aktyvaus laiko, poilsio ir miego režimu. Bendravimas su bendraamžiais bei auklėtojais, dienos ritmo pasikeitimas, fizinis ir psichologinis nuovargis, patiriamas stresas silpnina imuninę sistemą, todėl vaikas greičiau peršąla, lengviau užsikrečia virusais ir bakterijomis, suaktyvėja jo organizme natūraliai vegetuojančios oportunistinės bakterijos. To neišvengsime. Tačiau turime stengtis palengvinti vaikui šį sunkų periodą.

Ar vesti į darželį

Visiškai sutinku su nuomone, kad ne kiekvieną slogą būtina gydyti, tačiau kategoriškai nesutinku su nuomone, kad sloga – tai ne liga, todėl sloguojantį ar kosėjantį vaiką reikia vesti į darželį, jei tik jis nekarščiuoja.

Poilsis, namų klimatas, aplinka, elementarios nosies higienos procedūros, pakankamas skysčių kiekis, emocinis saugumo jausmas – tai gydomosios priemonės, kurios padeda išvengti ligos užsitęsimo bei komplikacijų. Kad vienos savaitės sloga neužsitęstų iki kelių savaičių ar net mėnesių, sloguojantys vaikai neturėtų eiti į darželį, kol nepasveiks. Po ligos į kolektyvą vaikas turi būti priimamas tik pristačius specialią gydytojo išduotą pažymą su įrašu „sveikas, kolektyvą lankyti gali“.

Kiek tai tęsis

sergu (29)

Tatjanos Kurganovos nuotr.

Vienų vaikų dažno sirgimo periodas trunka tik pirmaisiais darželio metais, kitiems vaikams tęsiasi iki mokyklinio amžiaus ar net iki paauglystės ir kartais pereina į rimtesnes fizinės ar emocinės sveikatos problemas.

Lankantys kolektyvą vaikai dėl savo imuninės sistemos formavimosi ypatumų bei tam tikro „sąlyginio imuninės sistemos nepakankamumo“ ankstyvame amžiuje viršutinių kvėpavimo takų ligomis gali sirgti 10 ar 12  kartų per metus, tai yra normalu. Tačiau svarbu, kad sloga, kosulys ar kiti atrodantys nereikšmingi negalavimai nesukeltų komplikacijų. Jei jūsų vaikas pradėjo karščiuoti, skųstis ausų skausmu, pradėjo prastai valgyti ar atsisako gerti dėl ryklės skausmo, jei atsirado varginantis kosulys, dusulys, būtinai kreipkitės į gydytoją ir pereikite prie gydymo namuose arba gydymo įstaigoje. Jei prasidėjo gripo sezonas ar darželyje siaučia viduriavimus sukeliantys virusai, vos pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams nustokite vaiką vesti į darželį, tai tikrai ne imuniteto adaptacija.

Ligos gali prasidėti kaip emocinės įtampos ir nuovargio rezultatas.

Pagalba vaikui, kad mažiau sirgtų

Grūdinimas. Grūdinti ir ruošti darželiui reikia pradėti dar kur kas iki jo lankymo, bent jau likus mėnesiui. Jei vaiką į darželį leisite kitais metais, tai jau nuo vasaros vidurio pradėkite vaiką grūdinti, duokite žuvų taukų, kasdien pasivaikščiokite gryname ore, nerenkite per šiltais drabužiais, kas rytą nuplaukite kojas vėsiu vandeniu ir sausai nušluostykite šiurkščiu rankšluosčiu. Grūdinti vaiką galima tik tuomet, kai jis yra visiškai sveikas.

Grūdinimas apsaugos vaiką nuo peršalimo ir sunkesnių kvėpavimo infekcijų formų, tačiau jo poveikis juntamas tik tol, kol grūdinate, ir keletą savaičių ilgiau (iki 1 mėn.), tad nesitikėkite, kad vaikas nesirgs visą žiemą dėl to, kad vasarą daug maudėsi jūroje. Grūdinamas vaikas taip pat gali dažnai sirgti, tačiau sirgs lengviau, greičiau pasveiks. Grūdinimas stiprina nespecifinį imunitetą, bet nestiprina specifinio imuniteto prieš konkrečius sukėlėjus, pvz., gripo virusus. Specifinį imunitetą formuoja skiepai. Persirgtos ligos stiprina nespecifinį ir specifinį imunitetą, todėl dažnai sirgęs vaikas dažniausiai su amžiumi „išauga“ iš nuolatinio sirguliavimo.

Skiepai. Apsaugokite savo vaikus nuo sunkių ligų ir gresiančių komplikacijų laiku juos paskiepydami reikalingais skiepais, naudokitės medicinos laimėjimais, pasidomėkite ir tais skiepais, kurie neįeina į valstybės kompensuojamųjų skiepų kalendorių: gripo skiepai, skiepai nuo pneumokoko, meningokoko, rotaviruso.

Pakankamai poilsio ir miego. Nevarginkite vaikų pernelyg gausiu būrelių ir užklasinės veiklos kiekiu, aktyviu ir turiningu kiekvienos savaitgalio ar laisvalaikio minutės išnaudojimu. Fizinis ir emocinis nuovargis sekina organizmą, net jei tai susiję su teigiamomis emocijomis. Kartais leiskite vaikams tiesiog pabūti namie, patinginiauti, pažiūrėti vaikišką filmuką.

Reguliari, taisyklinga mityba. Laikykitės mitybos režimo per išeigines dienas bei atostogas. Peralkimas bei apsivalgymas, nereguliari, nevisavertė mityba, nepakankamas vitaminų ir mikroelementų kiekis maiste turi įtakos imuninės sistemos darbui. Priemokyklinio amžiaus vaikai turi valgyti 4 kartus per dieną kas 4 valandas. Neleiskite jiems peralkti, jei planuojate savaitgalį pietauti kavinėje ar ruošiate ypatingą patiekalą, kurio gaminimas užtrunka pusę dienos. Nepamirškite, kad vaikas, skirtingai nuo jūsų, darželyje jau 12 valandą pripratęs gauti pietus, tad pasirūpinkite sveikais priešpiečiais ar pavakariais, kurie padės ramiai sulaukti pagrindinio valgymo. Nemaitinkite namie vaikų sausais pusryčiais, sumuštiniais, dešrelėmis ir sausainiais, tikėdamiesi, kad salotų, sriubų ir košių jie pakankamai privalgo darželyje.

Emocinė parama. Kad ir nesunkiai sergantis vaikas turi gauti pakankamai tėvų dėmesio ir slaugos, jaustis mylimas ir reikalingas. Močiutės, auklės ar gydytojo dėmesys niekada neatstos mamos dėmesio.

Savalaikis kreipimasis į gydytojus ar psichologus. Kai kuriems vaikams būdingi psichosomatiniai negalavimai, kurie pasireiškia įvairiausiais negalavimais: sausu kosuliu, pilvo skausmais, vidurių kietėjimais, išmatų nelaikymu, galvos, krūtinės skausmais, dažnu šlapinimusi be infekcijos požymių, nemiga, kosuliu, kartais net subfebriliu karščiavimu. Ar šie simptomai atsirado dėl streso, vaiko nenoro lankyti darželį, ar dėl rimtesnės somatinės ligos, – atskirti neretai sunku ir gydytojams, tad gali tekti apsilankyti pas keletą specialistų bei atlikti papildomų tyrimų, kol išsiaiškinsite tikrąją negalavimų priežastį. Ypač dažnai pasitaiko vaikų vidurių užkietėjimas ir su tuo susijęs išmatų nelaikymas vaikams, kurie vengia tuštintis darželio tualete. Neretai pasitaiko nepastovaus dažno nervinio pobūdžio šlapinimosi atvejų. Jei šios būklės susijusios su psichosomatika, reikalinga psichologo ar vaikų psichiatro pagalba.

Psichologinis paruošimas. Prieš leisdami vaiką į lopšelį, darželį ar mokyklą, dažniau pabūkite kitų vaikų kompanijoje, leiskite savo vaikui pabendrauti su bendraamžiais, palikite jį trumpam vieną svetimoje aplinkoje, leiskite pabūti su naujais, nepažystamais žmonėmis.

Higiena. Svarbu nuo pat mažens mokyti vaiką elementarių higienos taisyklių, ne mažiau svarbu ir patiems jų laikytis – tai rankų plovimas (ne tik siaučiant viduriavimų bet ir kvėpavimo takų infekcijoms), patalpų vėdinimas, individualūs indai bei žaislai, nosies plovimas jūros druskos vandeniu gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų protrūkių metu.

Fizinis aktyvumas gryname ore. Aktyviau kvėpuojant, kaip ir grojant pučiamaisiais instrumentais, plaučiai geriau vėdinasi, išsivalo nuo patekusių ligų sukėlėjų, be to lauke grūdinamasi, stiprėja nespecifinis imunitetas, odoje gaminasi aktyvi vitamino D forma, turinti nemažai įtakos imunitetui.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


Žymos: ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Vos pasveiko, vėl susirgo. Paguodžiamasis straipsnis darželio „paliegėlių“ tėvams”

  1. 2018/01/12 at 14:32 #

    Mūsų vaikai kai lankė darželį, tai ir dažnai sirgdavo. Taip pat būdavo, kad čia pasveikom čia jau sergam.

Palikite atsiliepimą


+ 8 = trylika

Kitos temos: