Sugerti kalnai vaistų, o vaikui vis tiek skauda pilvą ar galvą

skauda galvą

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Kai pediatras gauna įsiregistravusių vaikų korteles, kai kurias vartydamas atsidūsta. Yra vaikų, kurie varsto kabineto duris mėnesių mėnesiais, bet ligos nepavyksta rasti. Atliekama dešimtys tyrimų, sugeriama kalnai vaistų, o vaikui vis tiek skauda pilvą ar galvą. Tėvai pyksta ant gydytojų, gydytojai nebesugalvoja, kokį dar tyrimą atlikti, o bėda vis tiek lieka. Galop tokie vaikai patenka pas neurologus ar psichologus, nešini storomis ligos kortelėmis. Apie vaikus, kuriuos kamuoja visokie skausmai „be priežasties“ kalbamės su vaikų neurologe Aušra Vosyliene.

Kodėl susijaudinus prakaituoja rankos

Kiekvienas mūsų gimdamas „atsineša“ ne tiks savo ūgį, plaukų spalvą, temperamentą ar polinkį sirgti kokiomis nors ligomis.

Iš kažkur – iš dangaus ar tėvų – mes gauname ir savitą nervų sistemą. Tiksliau ne pačią sistemą (nes nervinio audinio sudėtis visų vienoda), o nervų sistemos reagavimo tipą. Pasak neurologės Aušros Vosylienės, senas posakis „visos ligos nuo nervų“ iš dalies teisingas.

Yra ligų, kurios ypač priklauso nuo „nervų“ (psichinių ir emocinių sutrikimų). Tai hipertoninė liga, hipotonija, opaligė, migrena, kai kurios odos ligos. Ištiktas emocinio streso, žmogus ima savotiškai elgtis (keičiasi veido išraiška, kūno poza). O kai kurie, jautresni žmonės, pastebi, kad sutrikus, susinervinus, pradeda reaguoti ir vegetacinė nervų sistema. Keičiasi odos spalva (blykšta ar rausta), pila prakaitas, pradeda „šokinėti“ temperatūra ir kraujospūdis, daužosi širdis, padažnėja kvėpavimas, sutrinka žarnyno veikla. Daugelis prisimins, kaip prieš egzaminą lakstydavo į tualetą ar šluostydavosi prakaituotas rankas. Į stresą reaguoja ir endokrininė sistema (skydliaukė, antinksčiai), kraujyje padaugėja gliukozės.

Reagavimas į stresą priklauso nuo vegetacinės nervų sistemos būklės, genetinio polinkio. Dažnai jautrių vaikų tėvai prisimena, kad ir jiems vaikystėje dėl streso skaudėjo galvą ar pilvą.

Ypač jautrūs vaikai

Kiekvieno mūsų nervų sistema nevienodai jautri. Visi žinome pavyzdžių, kaip skirtingai į tą patį stresą sureaguoja žmonės.

Pavyzdžiui, vieni po skyrybų suserga nepagydoma liga, o kitų sveikata nė kiek nepasikeičia. Arba laukdami prie gydytojo kabineto vieni ramiai skaito laikraštį, o kiti kosčioja, šluostosi prakaitą. Kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai, turi skirtingo jautrumo nervų sistemą. Kai kurie jau nuo mažens be galo jautrūs ir dirglūs. Tai įgimtos savybės, vaikas visai nekaltas, kad jis būtent taip reaguoja į vidaus ir išorės pokyčius. Jis negali kontroliuoti savo prakaitavimo, noro bėgti į tualetą, pykinimo.

„Gydytojai tėvams mini terminą „vegetodistonija“. Anksčiau taip vadinti sutrikimai, kurie pasireiškia širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, temperatūros reguliacijos pakitimais. Mažiems vaikams šių negalavimų priežastys gali būti paveldimumas arba sutrikimai ankstyvajame raidos periode. O vyresniems vaikams vegetacinės nervų sistemos sutrikimus gali sukelti infekcijos, alergija, toksinis pažeidimas, galvos traumos, neracionalus režimas bei krūvis“, – sako neurologė Aušra Vosylienė. Ypač vaikai „įsijautrina“paauglystėje. Vėliau šie sutrikimai gali peraugti į tam tikrų organų ligas, vadinamas psichosomatinėmis. Pats žodis sako, kad psichologiniai išgyvenimai skatina arba sukelia fizinius skausmus ir nemalonius pojūčius.

Kaip suprasti, ar jūsų vaikas – jautruolis

neramus kūdikis

Ingos Deksnės nuotr. www.indexphotography.lt

Kūdikiai. Ar vaikas ateityje turės vegetacinės nervų sistemos sutrikimų, tėvai gali suprasti jau supdami kūdikėlį. Toks jautruolis paprastai turi virškinimo sutrikimų – jis atpylinėja, jam pučia pilvą, vaikutis netvarkingai tuštinasi (viduriai tai užkietėja, tai būna skysti, skiriasi ir tuštinimosi dažnumas), sumažėja apetitas, blogai auga svoris, kūdikis turi polinkį alergijai. Toks kūdikis nuolatos būna neramus, jo miegas paviršinis su dažnais prabudimais, vaikas miega trumpai.

2-7 metų vaikai. Antrais-trečiais metais virškinimo problemos gali išnykti, bet išryškėja kitos bėdos. Sumažėja imunitetas – vaikai tampa imlesni infekcijoms, po peršalimo ligų lieka temperatūros „uodegos“, sumažėja apetitas. Tokie vaikai yra jautresni meteorologiniams pokyčiams. Tokį vaiką-jautruolį nesunku atpažinti.

Jis labai jautrus įspūdžiams, baimingas, sunkiai pripranta naujoje aplinkoje, „audringai“ reaguoja į medicinines procedūras, yra patologiškai prisirišęs prie motinos.

Iki mokyklos tokie vaikai gali tėvus gąsdinti nenumaldomais užsiverkimais, naktinėmis baimėmis, įvairiomis „isterikomis”, vėmimais ir pilvo skausmais be priežasties. Tokio vaiko gyvenime aiškiai matomi vegetacinės nervų sistemos sutrikimo požymiai: greitas nuovargis, prakaitavimas, blogas karščio, transporto toleravimas, šąlančios rankos ir kojos, į alpimus panašios būklės, galvos skausmas ir svaigimas.

8-12 metų vaikai. Vyresniems vaikams, paaugliams sutrikimai darosi panašesni į suaugusiųjų – tai gali būti skausmai širdies plote, širdies „permušimai”, kraujospūdžio pakitimai, nestabilus pulsas, silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimai, pilvo skausmai, dažnas šlapinimasis, temperatūros pakilimai, kvėpavimo sunkumas, „kamuolys gerklėje“ir kt. Kai kuriems vaikams šie sutrikimai gali pasireikšti krizėmis, vadinamosiomis panikos atakomis. Tada vaiką vargina baimė, širdies plakimas, blyškumas, tirpsta galūnės, krečia drebulys, vaikas dūsta, dažniau šlapinasi, jaučia silpnumą po priepuolio.

Jei atpažinote savo vaiką…

Paprastai tokių vaikų kelionė po kabinetus prasideda nuo pediatro. Mama skundžiasi, kad vaikas be priežasties vemia (viduriuoja, jam skauda pilvą ar galvą). Pediatras skiria tyrimus, šie būna geri. Tada vaikas siunčiamas pas įvairius specialistus (tuos gydytojus, kurių sritis – būtent tas skundas, pavyzdžiui, pas gastroenterologą ar kardiologą). Šis vėl tiria, ieško už ko užsikabinti. Skiriami visokie organizmą stiprinantys vaistai, „bendro pobūdžio“ mikstūros. Tėvai kuriam laikui nusiramina, bet po mėnesio, žiūrėk, vėl su vaiku sėdi prie pediatro kabineto. „Iš tiesų, tokių vaikų visiškai pagydyti vaistais praktiškai neįmanoma.

Reikia koreguoti ir vaiko asmenybę, jos santykį su aplinka – tai jau psichoterapija. Labai svarbus socialinis palaikymas, gera atmosfera šeimoje, kolektyve. Galimybė bendrauti ir išsikalbėti – apsauginė sistema sutrikimų profilaktikai ir gydymui“, – sako vaikų neurologė Aušra Vosylienė. Vaikui, kuriam įtariami šie sutrikimai, būtinas tinkamas režimas, ne per didelis krūvis, tinkamas maitinimasis (kad netrūktų vitaminų ir mineralų), fizinis aktyvumas. Tėvai turi stengtis, kad toks vaikas vengtų stresinių situacijų. „Pagal vaiko amžių ir esamus sutrikimus, jei būtina, parenkamas ir gydymas vaistais, tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad vien vaistas, be psichoterapinės korekcijos, gero rezultato neduos. Įgimtų asmens savybių visiškai nepakeisime, ir jautrios nervų sistemos vaikas netaps visai ramus, priešingo „charakterio“, – sakė gydytoja.

Kokie psichosomatiniai skausmai dažniausi

Vienas dažniausių skundų – galvos skausmas. Galvą skauda dėl daugybės priežasčių, todėl kai vaikui skauda galvą, pirmiausia jį turėtų apžiūrėti šeimos gydytojas ar pediatras, LOR gydytojas, okulistas ir, žinoma, neurologas. Jau ir vaikams galvą gali skaudėti dėl migrenos, kuri turi būdingus požymius ir dažnai šeimyninį polinkį. Tačiau didžiausia dalis galvos skausmų vadinami įtampos skausmais, susiję su ilgalaikiu emociniu stresu, per dideliu krūviu, mažu fiziniu aktyvumu, problemomis mokykloje. Kartais mokyklinį galvos skausmą sukelia ilgalaikė priverstinė galvos ir kaklo padėtis sėdint suole. Ir tik nedidelė dalis vaikų galvos skausmų susijusi su rimtomis neurologinėmis ligomis.

„Todėl jei vaikui skauda galvą pirmiausia negalima numoti į tai ranka. Būtina mėginti išsiaiškinti to skausmo priežastį.

Pabandykite pasekti, koks tas skausmas, kiek jis trukdo vaikui užsiimti įprastine veikla, kada jis dažniausiai būna (susinervinus, pavargus, ilgai sėdint prie kompiuterio ar televizoriaus, ar po fizinio krūvio, naktį ir t.t.), kas padeda sumažinti skausmą. Ši informacija labai reikalinga gydytojui sprendžiant apie galvos skausmo kilmę ir reikiamus tyrimus. Pabandykite peržiūrėti vaiko dienos režimą, krūvį, pasišnekėti apie galimas mokyklos, bendravimo ar kitas širdelę slegiančias problemas – gal atrasite geriausią vaistą skaudančiai vaiko galvai“, – pataria neurologė Aušra Vosylienė.

Kiti, pagal dažnumą, yra psichosomatiniai pilvo skausmai. Tėvai pastebi, kad ryte vaikams skauda pilvą, o grįžus iš darželio ar mokyklos ir įtampai atslūgus skausmas praeina. Tie vaikai, kuriems nuo įtampos skauda pilvą, daugiausiai laiko praleidžia pas gydytojus gastroenterologus. Kol surandama tikroji skausmų priežastis, tenka net „ryti zondus“, laikytis dietų.

Tėvams labiau patinka, kai liga „tikra“

Pasak neurologės Aušros Vosylienės, tėvams sunku suvokti, kaip gali ką nors skaudėti „be tikros ligos“. Kai tyrimų atsakymai būna geri, ir gydytojai sako, kad jokios skausmų priežasties neranda, tėvai kartais net supyksta. Sunku suvokti, kaip gali skaudėti pilvą ar galvą dėl to, kad… rytoj kontrolinis. Vis tik, ką nors suskaudus pirmiausia būtina eiti pas pediatrą ar šeimos gydytoją, atlikti tyrimus. Ir tik tada, kai gydytojai pasako, jog jokios ligos nėra, įtarti psichosomatinius skausmus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


vienas + 6 =

Kitos temos: