Kiekvieną dieną kūdikio rankytė darosi vis sumanesnė. Nuo pirmųjų čiupimo judesių ji išmoksta laikyti rankoje žaisliuką, vėliau jį perkelti į norimą vietą, konstruoti, galų gale – piešti ir lipdyti. Pakalbėsime, kokia turėtų būti smulkiosios motorikos raida. Konsultuoja kūdikių raidos specialistė Rimutė Grigelionienė.
Kurį mėnesį vaikas išmoksta laikyti rankytėje žaislą?
Naujagimis gimsta sugniaužtais kumštukais, turėdamas griebimo refleksą. Jis gali valingai judinti rankutes, kartais, kai alkanas – įsidėti sugniaužtą kumštuką į burną. Pasinaudodamas griebimo refleksu, gali refleksiškai sugriebti ir gana ilgai išlaikyti objektą, kuris prisilietė prie jo delno.
Antrąjį-trečiąjį mėnesį kumštukai atsipalaiduoja, vis dažniau būna atgniaužti, bet griebimas vis dar išlieka refleksinis.
Apie ketvirtąjį mėnesį išnyksta griebimo refleksas ir formuojasi valingas griebimas. Tuo metu vaikutis jau pamato savo ištiestą ranką, gali bandyti siekti ir paliesti per rankos atstumą esantį daiktą ar žaislą. Dauguma kūdikių sugeba visu delnu paimti žaisliuką apie penktą gyvenimo mėnesį ir juo manipuliuoti: apžiūrėti, dėti į burną, paskui – ir pabarškinti.
Apie šeštąjį mėnesį vaikučiai jau gali tiksliu judesiu visu delnu paimti matomą žaislą, apie septintąjį – perimti žaisliuką iš vienos rankos į kitą, apie aštuntąjį – išlaikyti po žaisliuką kiekvienoje rankoje, juos sudaužti vieną į kitą. Taip atsiranda abiejų rankų tarpusavio koordinacija, kuri bus svarbi tolesniam vystymuisi.
Apie devintąjį mėnesį pradeda formuotis vadinamasis pincetinis griebimas: iš pradžių kūdikis gali suimti smulkų objektą visais pirštukais, neliesdamas jo delnu, o po to (apie dešimtąjį mėnesį) – jau bando imti dviem pirštais – smiliumi ir nykščiu.
Pirmųjų metų pabaigoje vaikutis ima smulkius daiktus repliniu griebimu – dviem pariestais pirštukais, tarsi imtų mažomis replytėmis.
Kokie žaisliukai labiausiai lavina kūdikio smulkiąją motoriką?
Pirmieji žaisliukai turėtų būti tokie, kuriuos vaikučiui būtų nesunku pamatyti ir suimti visu delniuku – spalvoti (geltoni ar raudoni) storesni žiedai, svarmens pavidalo barškučiai. Juos reikėtų pakabinti ar paduoti vaikučiui ties viduriu, maždaug 20 cm atstumu nuo jo krūtinės, kad vaikutis keltų savo rankutes, jas vestų vidurio linijos link ir vieną kitos link.
Peržengus į antrąjį gyvenimo pusmetį, barškučiai gali būti jau ir sudėtingesni – sudaryti iš pagrindinės detalės, už kurios patogu laikyti viena ranka, bei smulkesnių prikabintų, kurias galima būtų tyrinėti (judinti, čiupinėti) kitos rankos pirštukais.
Paskutiniuosius tris pirmųjų metų mėnesius galima pasiūlyti nedidelius sviedinukus, kaladėles ir dar sudėtingesnius žaislus su skylutėmis, duobutėmis ir pan., kad vaikutis bandytų juos suimti, išlaikyti delne, pajusti delniuku jų paviršius, patrankyti vieną į kitą, smiliumi pačiupinėti smulkias detales, numesti ir stebėti, kaip krenta. Tokio amžiaus vaikai jau sugeba išimti žaislus iš dėžės ar krepšio, todėl jiems galima pasiūlyti ir tokią veiklą. Metinuką reikėtų pamokyti tuos daiktus ir sudėti atgal į dėžutę.
Tinkami žaislai jiems būtų kaladėlės, už virvutės traukiami žaislai (pvz., žvėreliai ant ratų ar mašinėlės), ant stovo sumauti žiedai, muzikiniai ar kitokie priežasties-pasekmės supratimą formuojantys žaislai, kai, paspaudus mygtukus, pasigirsta garsas ar iššoka koks žvėrelis. Tinka ir knygutės tvirtesniais puslapiais.
Kada vaikas turėtų pradėti laikyti rankoje pieštuką ir piešti?
Skirtingo amžiaus vaikai laiko pieštuką ir piešia skirtingai. Paprastai pieštuku ir piešimu pradeda domėtis vaikutis, įžengęs į antruosius gyvenimo metus. Apie pusantrų metų vaikas dar nesuvokia, kaip taisyklingai laikyti pieštuką, todėl laikys jį visu delnu kaip durklą arba už galo ir be jokios tvarkos braižys popieriuje ar lentelėje. Tai bus normalus tokio amžiaus vaiko piešinys. Dvejų metų vaikas irgi dar nelaikys pieštuko ar kreidelės taisyklingai, bet jau galės popieriuje braižyti ratus arba pakartoti mamos brėžiamą liniją. Trejų metų vaikas jau mokės tvirtai ir beveik taisyklingai laikyti pieštuką, brūkšniuoti juo popieriuje, apibrėžti šabloną palei jo kontūrą, nupiešti paprastus objektus, pvz., saulę. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai mokosi piešti geometrines figūras, penktaisiais – žmogų, namą, mašiną. O šeštaisiais metais jau piešia vadinamuosius siužetinius piešinius, savo šeimą. Visą tą laiką vaiko įgudimas laikyti pieštuką, kreidelę ar rašiklį tobulėja.
Kiek savarankiško valgymo įgūdis svarbus smulkiosios motorikos vystymuisi?
Kai vaikas nori, jam reikia leisti ir skatinti valgyti savarankiškai. Tai svarbu ir dėl smulkiosios motorikos lavinimo, bet pirmiausia – dėl vaiko savivertės ir savarankiškumo įgūdžių ugdymo.
Nuo kada vaikas jau gali kirpti žirklėmis pats?
Dauguma vaikų susidomi šia veikla ir sugeba ją atlikti apie trečiuosius gyvenimo metus. Kirpimas žirklėmis lavina ne tik tos rankos, kuria kerpama, judesių tikslumą, bet ir abiejų rankų tarpusavio koordinaciją bei akies-rankos koordinaciją. Žinoma, vaikui duodamos žirklės turi būti saugios, t.y. bukais galais ir neaštrios, o suaugęs žmogus turėtų šią jo veiklą prižiūrėti.
Kada reikėtų vaiką mokyti patį užsirišti batų raištelius ir užsisegti sagas?
Ketverių metų vaikas jau galėtų mokytis užsisegti sagas, o gerai tai išmoksta maždaug penkerių. Tuo tarpu retai kuris penkiametis gali užsirišti batraiščius, paprastai šis įgūdis susiformuoja gerokai vėliau (net apie septintus-aštuntus gyvenimo metus).
Kokia veikla labiausiai skatina smulkiosios motorikos vystymąsi?
Kaip jau buvo minėta, kiekvienu amžiaus tarpsniu smulkioji motorika lavinama, atsižvelgiant į tam amžiui būdingus raidos ypatumus. Visi minėti žaidimai tikrai tinka, o kasdienėje buityje ar būnant gamtoje galima surasti daug įvairių visapusiškai naudingų užsiėmimų, kurie lavintų ir smulkiąją motoriką (pvz., semti kruopas su šaukštu, maišyti ir minkyti tešlą, formuoti sausainiukus tam skirtomis formelėmis, rinkti uogas, kaštonus, lapus, rinkti ir pagal formą rūšiuoti akmenėlius ir pan.). Čia tik reikia pasitelkti fantaziją ir nebijoti šiek tiek netvarkos namuose.
Kokiame amžiuje išryškėja, ar vaikas kairiarankis, ar dešiniarankis?
Vaiko dominuojanti ranka paprastai nusistovi į antrųjų gyvenimo metų pabaigą. Kadangi rankos dominavimas yra ne pačios rankos, o smegenų funkcija, sveikos raidos vaikui to koreguoti nereikėtų.
Kaip smulkioji motorika susijusi su kalbos raida?
Įprasta manyti, kad smulkioji motorika yra tik rankų pirštų judesiai. Tačiau smulkiaisiais kūno raumenimis laikomi ir artikuliacinio aparato raumenys, t.y. tie, kurie judina apatinį ir viršutinį žandikaulius bei liežuvį valgant ir kalbant. Taigi galima sakyti, kad šiuo aspektu smulkioji motorika yra tiesiogiai susijusi su kalbėjimo funkcija: kuo tikslesni artikuliacinio aparato judesiai, tuo aiškiau žmogus taria garsus. Rankų pirštų judesiai tokios tiesioginės įtakos kalbai neturi, bet per rankų jutimus ir judesius smegenys gauna daug jų brendimui reikalingos stimuliacijos, o tai reikšminga pažinimo ir kalbos – kaip pažinimo funkcijos – formavimuisi.
„Mamos žurnalas“
