Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Ne veltui sakoma, kad vaiko gimimas – rimčiausias meilės išbandymas. Ar jį išlaikysite? Žinoma, jei jau dabar mokysitės į daugybę smulkmenų pažvelgti pro pirštus, tramdyti emocijas, kai reikia užsimerkti. Po 12 pirmųjų mėnesių Jūsų kūdikis atsistos ir nužingsniuos. Būsite užaugę ir Jūs – tėtis ir mama. Tada pažvelgsite atgal ir suprasite: tai buvo patys sunkiausi ir patys gražiausi metai.
xxx
Pasakoja 1 metų Gustės mama Irma:
Prieš gimstant Gustei nutarėme susiremontuoti butą. Iš pradžių galvojome tik perklijuoti sienų apmušalus ir nudažyti langus, bet mano tėvai įkalbėjo susitvarkyti iš esmės. Neslėpsiu, jie davė pinigų, pridėjome ir 1000 eurų, gautų už motinystės atostogas.
Remontą vos spėjome baigti iki gimdymo. Išvažiuodama paglosčiau gražiai išdažytas sienas, naujas vonios plyteles. Namai buvo tokie tvarkingi, spindintys. Nepagalvojau, kad tokius juos pamatysiu labai negreit.
Iš gimdymo namų grįžau bejėgė. Gustė buvo nerami, dažnai valgydavo. Skaudėjo cezario pjūvio randą, todėl daug gulėjau.
Saulius, žinoma, stengėsi padėti, bet jo parama mane tik erzino. Jis viską darydavo kažkaip nevykusiai, negrabiai. Kartą paprašiau, kad pateptų Gustės užpakaliuką aliejumi. Jis atsuko buteliuką, padėjo jį ant grindų, vėliau užmiršo, eidamas į virtuvę aliejų paspyrė. Ant neseniai dažytos sienos kliūstelėjo aliejaus čiurkšlė. Bjauri dėmė tiesiog badė akis. Ar maitindavau Gustę, ar skaitydavau laikraštį, akies krašteliu matydavau tik tą aliejaus dėmę.
Psichologų patarimai. Net ir tvarkingiausia moteris po gimdymo turi išmokti pamilti netvarką, nes nuo jos beveik neįmanoma pabėgti pirmaisiais mėnesiais. Pasielgsite protingai, jei ir sau, ir kitiems šeimos nariams sušvelninsite tvarkos standartus. Kai jaunas tėtis žiūri televizorių, o ant jo pilvo miega kūdikis, ne putokite, o padėkokite Likimui. Aišku, vaikas gali miegoti ir lovytėje, o tuo metu tėtis spėtų nuvalyti viso buto langus, bet kas nuo to pasikeis? Du brangiausi žmonės dabar taip arti vienas kito. Kažin, ar puodai ir skalbiniai verti šios akimirkos?
Iš pagrindų remontuoti butą prieš gimstant kūdikiui – ne pats geriausias sprendimas. Užteks kosmetinio remonto, pigiausių medžiagų. Pradėjęs valgyti košes, ropoti, o galų gale ir vaikščioti, vaikutis namus vis tiek nusiaubs.
xxx
Irma:
Plaudamas indus Saulius pamiršdavo, kad yra indų ploviklio, todėl lėkštės likdavo riebaluotos, lygindamas drabužius jis palikdavo raukšlių, o paskui net nežinodavo, į kokias lentynas tuos skalbinius sudėti. Iš parduotuvės grįždavo nupirkęs visai ne to, ko reikia. Net pirkdamas sauskelnes nepažiūrėjo į dydį ir 3,5 kg sveriančiai Gustei parnešė midi. Kartą jis naujagimių skyriuje nupirko brangų kramtuką, nors lygiai tokį patį buvau nupirkusi dar prieš Gustės gimimą. Kai paprašydavau pagaminti kokio nors maisto, Saulius klausinėdavo kvailiausių dalykų. Pavyzdžiui, ar makaronus pilti į šaltą ar į verdantį vandenį? Ar į blynų tešlą mušti kiaušinį? Prisimenu save kaip didelį vabalą, kuris ropoja paskui Saulių ir taiso jo klaidas.
Psichologų patarimai: Neturėkite iliuzijų, kad gimus kūdikiui vyras staiga taps buities ekspertu.
Buitinė nuovoka svetima absoliučiai daugumai vyrų. Juk iki vaikučio gimimo vyrui nė kiek nerūpėjo, kokio riebumo pieną jis geria, kokiu režimu nustatyta skalbyklė išskalbė jo marškinius. Reklamos, kuriose tėčiai perplauna dukrelių sijonus skalbinių minkštikliu, yra akių dūmimas. Netikėkite jomis.
Geriau siųsdamos vyrą į parduotuvę surašykite smulkų pirkinių sąrašą, kuriame pažymėkite kainas, dydžius, riebumus, galiojimo datas. Leiskite vyrui būti vykdytoju, o pati vadovaukite buities paradui.
xxx
Irma:
Prasidėjo palankynos. Kai tėvai paskambino ir pasakė, kad rytoj atvažiuos, apsiverkiau. Kuo pavaišinti?
Kaip spėti susitvarkyti? O dar ta bjauri dėmė ant sienos. Juk tėvai davė pinigų remontui, norės įvertinti.
Saulius skuodė į parduotuvę pirkti dažų ir naktį bandė perdažyti sieną, o aš užmigdžiusi Gustę maišiau tešlą pyragui, kabinau švarius rankšluosčius vonioje, šveičiau kriauklę. Tėvai, beje, pyrago nė neparagavo – tik sėdėjo palinkę prie Gustės lovytės.
Kelias savaites prisimenu Saulių vis lakstantį į parduotuvę, o save – vis raikančią dešrą, duoną ir pomidorus. Ėjo bendradarbės, kaimynės, studijų draugės, Sauliaus pažįstami. Vakarais vos vilkdama kojas rankiodavau lėkštes, valydavau pritrupintas grindis. O juk dar reikėdavo Gustę maudyti, maitinti.
Ryte būdavo labai liūdna pabusti ir išvysti suveltus, prišnerkštus namus.
Psichologų patarimai: Dauguma mamų įsivaizduoja, kad grįžusios iš gimdymo namų be pastangų vėl užsivers visus 4 namų kampus. Taip nebus, nes pečiai kurį laiką bus per silpni. Jūsų silpnumą supranta ir lankyti atėję draugai. Jie netikrins švaros, neuostinės vaiko paausių. Tiesiog išgers su Jums kavos ir pusvalandį pasigėrės mažyliu. Tad kodėl draugus sutinkate kaip sanitarinės epideminės stoties higienistus?
Teisingai pasielgsite, jei laikysitės „Mamos egoistės“ programos:
Kai miega kūdikis, miegu ir aš. Pietų miegas pagimdžiusiai moteriai tiesiog būtinas.
Skaniausi kąsneliai – man. Jums reikia „kuro“, kad turėtumėte pieno ir jėgų atlaikyti dienos bei nakties darbus. 3 mėnesius po gimdymo skaičiuoti kalorijas – didžiausia kvailystė.
Jei norite padėti – prašom. Jei draugai ir giminės siūlosi aptvarkyti namus, nueiti į parduotuvę ar trumpam pabūti su kūdikiu – neatsisakykite, jums tai bus tik į naudą.
Turiu teisę išeiti iš namų. Kūdikiui nieko neatsitiks, jei dvi valandas su juo pabus tėtis. To laiko visiškai pakaks pažioplinėti drabužių parduotuvėje ir atsipalaiduoti.
Besilaikydama šios programos, nepamirškite ir tėvelio. Taip, jam nereikėjo gimdyti, jam neskauda spenelių, nesusitraukinėja gimda, tačiau vyras jaučiasi labai panašiai, kaip ir jūs: pavargęs, neišmiegojęs, sumišęs. Todėl bent retkarčiais leiskite vyrui laikytis „Tėčio egoisto“ programos: miegas iki pietų, pica į namus, trys buteliai alaus, daug laikraščių ir televizoriaus pultas.
xxx
Irma:
Galvojau, Gustė paaugs, ir viskas stos į savo vietas. Tačiau antrą pusmetį su Sauliumi pykomės dar labiau nei pirmąjį. Jau nebemaitinau krūtimi, tad naktį prie Gustės galėjo keltis ir jis. Jis galėjo gaminti Gustei maistą, pasilikti su ja ilgiau (juk nebereikėjo skaičiuoti minučių, kad tik spėčiau grįžti iš parduotuvės ir pamaitinti). Susitardavome, kad vieną naktį Gustę maitinu aš, o kitą jis. Tačiau „jo“ naktį prie Gustės vis tiek keldavausi aš, nes Saulius neišgirsdavo mergaitės verkimo.
Laukdavau Sauliaus vakare, kad jis užsiimtų su vaiku – žaistų, maudytų. Pati svajodavau tuo metu pagulėti vonioje ar tiesiog pažiūrėti televizorių. Bet Saulius grįžęs vaidindavo labai pavargusį.
Pavalgydavo ir klausydavosi muzikos su ausinėmis. Kartu negalėdavome išeiti, tad Saulius siūlydavo linksmintis pakaitomis. Jis išeidavo, nes turėjo milijoną ,,reikalų”: tai bendradarbiai kviečia žaisti biliardą, tai reikia kaimynui padėti garaže. Aš pykdavau, o jis sakydavo: „Eik ir tu, aš pabūsiu su vaiku“.
Bet nenorėdavau niekur eiti viena, nebent kartu, trise.
Psichologų patarimai: Kai kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, moterys dažniausiai jau būna pabandžiusios grįžti į ankstesnį gyvenimą. Vienos mėgina grįžti į darbą, kitos pradeda lankyti sporto klubą, keliauja su vežimėliu po miestą, užsuka į svečius.
Rodos, gyvenimas pamažu vėl susitvarko. Tačiau taip nėra – vis tiek žaidimo taisykles diktuoja kūdikis. Kaip tik šiuo laiku, kai vaikutis jau prakutęs, sparnus pakelia tėvelis. Visos bėdos ir vargai, regis, jau praeityje, žmona vėl žydi. Nebėra reikalo punktualiai grįžti namo, atmetinėti draugų pasiūlymų išgerti alaus. Žmona tokius vyro atitrūkimus priima kaip įžeidimą.
Vadinasi, vyrui su ja ir kūdikiu neįdomu, jis nuo jų draugijos bėga. Išeitis – atsipalaiduoti kartu. Nors paaugliškoms linksmybėms dar neatėjo laikas, bet kaip tik dabar galima šiek tiek atsiplėšti nuo kūdikio.
Nors trumpam pasamdę auklę, prisiminkite draugus, kuriuos jau buvote beužmirštą, išeikite dviese pasėdėti į kavinę ar kiną. Arba – o šią terapiją pasirenka dauguma jaunų šeimų – klajokite ir linksminkitės trise.
xxx
Ką prisiminsite po pirmųjų metų? Ribotą socialinį gyvenimą? Kalnus pakeistų sauskelnių? Pervargimą? Panašu, kad tie metai jums atrodys perpildyti meilės ir gerumo. Pirmieji metai jau pakrikštijo jus motina ir tėvu. Žiūrėsime, ką atneš kiti.
„Mamos žurnalas“
