Kūrybiškumas – šiuolaikiniame pasaulyje bene labiausiai vertinama savybė. Kai naujausiomis technologijomis moka naudotis kone kiekvienas, o daugelis darbo procesų vis sparčiau robotizuojami, kūrybiniai gebėjimai ir originalios idėjos tampa kaip niekada vertingi.
Tinklaraščio „Vaikų reikalai“ autorė Kristina Razminienė mano, kad būtent dėl to svarbu vaiko kūrybiškumą pradėti lavinti nuo pat mažens. Kaip tai daryti, kodėl vaikui nebūtina turėti daug žaislų, o svarbiau suteikti laisvę kurti bei kokią reikšmę kūrybiškumas turės ateityje – į šiuos bei kitus klausimus, atsako tinklaraštininkė ir keturmetės Julijos mama K. Razminienė.
Namai – beveik be žaislų
Daugelio namuose vaiko kambarys yra perkrautas įvairiausiais žaislais – šviečiančiais, judančiais, kalbančiais ir atliekančiais daugybę kitų funkcijų. Tačiau tokių žaislų apsuptyje dažnai nelieka vietos vaiko kūrybiškumui pasireikšti. Neseniai pati K. Razminienė nusprendė gerokai sumažinti dukros žaislų skaičių.
„Ilgainiui supratau, kad patekome į užburtą ratą – kuo daugiau žaislų turime, tuo daugiau jų reikia ir tuo greičiau viskas atsibosta. Vaiko kambarys buvo virtęs amžinu chaosu, kuriame nieko neįmanoma rasti. Pastebimai sumažinus žaislų kiekį – palikome po vieną lėlę, mašinėlę, kamuolį ir kelis minkštus žaislus – dukra pradėjo daugiau laiko skirti tokiems kūrybiniams užsiėmimams, kaip piešimas, karpymas ir lipdymas“, – sako K. Razminienė.
Ji ragina nebijoti leisti vaikui ir panuobodžiauti, mat tuomet jis į situaciją pažvelgs kūrybiškai ir pats suras sau įdomios veiklos: „Pastaruoju metu mes su vyru savo dukrai nebeperkame įprastų žaislų – tik priemones kūrybai. Taip skatiname ją pačią sugalvoti, ką nori veikti ir kaip save išreikšti. Džiaugiamės, kad tai veikia: Julija labai pamėgo piešimą, tad ji piešia daug ir visur, kur tik bebūtų – ne tik namuose, bet ir svečiuose, kavinėse ar net parduotuvėje“.
Leiskite vaikui išsitepti
Tam, kad vaikas galėtų atsiskleisti, jam reikia ne tik laiko kūrybiniams užsiėmimams, bet ir tam tinkamos vietos bei priemonių. K. Razminienė pataria leisti vaikui išsitepti: „Augdamas ir kurdamas mažylis neturi bijoti, jog bus baramas, jei dažais aplies marškinėlius ar su flomasteriu nubrėš liniją ant stalo. Mes tyčia dukros kambarį įrengėme nebrangiais baldais, kad nereiktų sielotis, jog jie nukentės nuo piešimo ar lipdymo priemonių. Su specialiais nuplaunamais flomasteriais netgi leidžiame piešti ant sienos! Vaikas turi jausti, kad jį palaikote ir leidžiate eksperimentuoti, pažinti pasaulį jam tinkančiomis formomis“.
„Vaikų reikalai“ tinklaraščio autorė pataria visada šalia turėti įvairių priemonių kūrybai: popieriaus lapų, dažų, plastilino ar modilino, spalvotų pieštukų ir kitų piešimo reikmenų. Pati ji šiuos daiktus ima ir į keliones atostogų metu, mat tai atitraukia vaiko dėmesį nuo planšetės ar telefono, kurių naudojimą jie su vyru stengiasi riboti. Be to, kūrybai puikiai tinka ir įvairios detalės iš gamtos: pagaliukai, kankorėžiai, akmenukai, kriauklės, medžių ar gėlių lapai. Juos naudojant kartu su plastilinu ar klijuojant ant popieriaus, gali gimti puikūs kūriniai ir netikėti sprendimai“.
Bendrovės „Lidl Lietuva“ pardavimų skatinimo departamento vadovė Ilona Čiužienė antrina sakydama, kad prekybos tinklas, atsižvelgdamas į augančią kūrybiškumo visuomenėje vertę, taip pat skiria didelį dėmesį šiam vaikų įgūdžiui ugdyti.
„Siekdami padėti tėvams atitraukti mažuosius nuo mėlynųjų ekranų ir skatinti jų kūrybiškumą, o vaikams žinių šventę sieti su teigiamomis emocijomis – šiemet į mokyklai skirtų prekių asortimentą įtraukėme reikšmingą dalį vaikams skirtų kūrybinių priemonių, tokių kaip teptukų ir pieštukų rinkiniai, akriliniai ar pirštais piešti skirti dažai, drobės tapymui.
Lipdymas, piešimas, spalvinimas – tokios veiklos žadina vaizduotę ir atpalaiduoja, o jei dar įsitraukia visa šeima – bendra veikla suartina ir suteikia gerų emocijų“, – įsitikinusi I. Čiužienė.
Kurkite drauge
Razminienė taip pat sutinka, kad tėvams naudinga kurti kartu su vaiku. Tai puikus būdas pažinti savo vaiką, sustiprinti tarpusavio ryšį, ugdyti jo gebėjimus.
Žinoma, ji neneigia, kad užsiimant kūrybiniais žaidimais pasitaiko ir nesutarimų.
„Nors stengiamės dukros per daug neriboti, vaikai visada nori daugiau, nei galima. Tokiu atveju reikia su mažamečiu pasikalbėti ir paaiškinti jam, kodėl vieno ar kito dalyko daryti nederėtų, kokios yra galimos jo veiksmų pasekmės ir kaip tai paveiks šeimos nuotaiką. Tuomet pasiūlome alternatyvą ir kartu ieškome kompromiso. Tarkime, jei dukra nori klijuoti karpinius ant sienos, to neleidžiame, tačiau pasiūlome juos klijuoti ant didelio lapo, kurį leisime prikabinti prie sienos, taip, kad ji nebūtų sugadinta“.
Leiskite jiems kurti savitą pasaulį
Vis tik, viena dažniausių tėvelių daromų klaidų – griežtų taisyklių, stabdančių vaiko kūrybinius procesus ir jų eigą, nustatymas. Anot K. Razminienės, vaikams nereikia nurodinėti, mažieji patys turi atrasti savo būdą, kaip nupiešti, pastatyti ar nulipdyti.
„Užsiimdama su dukra, stengiuosi žaisti pagal jos taisykles – piešti taip, kaip piešia ji, o ne mokyti ją piešti taip, kaip reikia, ar yra „priimta“. Jeigu jos piešiniuose žmonių galvos yra didesnės už kūnus, nekritikuoju ir neaiškinu jai, jog tai neteisinga, o leidžiu dalykus vaizduoti tokius, kokie jie atrodo vaikui, nepiršdama savo nuomonės. Tik taip ji nebijos reikšti savęs, ugdys savo kūrybingumą ir atras savitą stilių“.
Veskitės kartu į kultūrinius renginius
K. Razminienė neabejoja, kad visi vaikai jau gimsta kūrybingi, o kūrybiškumo puoselėjimas ir išsaugojimas labiausiai priklauso nuo vaiko auklėjimo: „Mano nuomone, kūrybiškumo lavinimas yra viena svarbiausių tėvų pareigų. Mes turime kiek įmanoma daugiau parodyti vaikams, supažindinti juos su menu ir muzika, suteikti galimybių kūrybai ir investuoti į jų kūrybinį raštingumą. Visuomet stengiuosi dukrą nusivesti į parodas, koncertus, išmokyti groti įvairiais muzikos instrumentais, kalbėtis apie tai, kaip ją paveikia vieni ar kiti dalykai, ką ji nori išreikšti savo piešiniais ar karpiniais“.
Besikeičiant darbo rinkai ir stiprėjant robotizacijos procesams, jau dabar jaučiamas vis didesnis kūrybiškai gebančių mąstyti žmonių poreikis. Pasak K. Razminienės, ši tendencija ateityje turėtų tik ryškėti, tad kūrybiškas mąstymas taps svarbia savybe, kuri ilgainiui bus vis labiau vertinama ir padės susirasti darbą ar net išsirinkti gyvenimo kelią. Kai vis daugiau procesų yra automatizuojama, žmogaus kūrybiškumas išlieka tai, ko technologijos nepakeis.
Susiję straipsniai
