Dauguma tėvų mano, kad atostogos skirtos tik nerūpestingam vaikų poilsiui.
Tačiau vaikai, kuriems visą vasarą suteikiama nežabota laisvė, nuo jos pavargsta ir į mokyklą sugrįžta pernelyg atitrūkę nuo mokslų. Taip jau yra – adaptuotis prie atostogų režimo nereikia laiko, tačiau atvirkštiniam procesui reikia ir laiko, ir pastangų. Todėl paskutines rugpjūčio savaites skirkite pasiruošimui mokslams.
Paskutinės atostogų dienos
Kiekvienas mokyklinio amžiaus vaikas atostogų pabaigoje turėtų pamažu vėl pratintis prie protinio darbo ir režimo. Jaunesniems vaikams tai padaryti lengviau – jie nesunkiai prisitaiko prie planingos dienotvarkės, nes nuvargsta, būdami be jos. Kuo vaikas vyresnis, tuo jam sunkiau laikytis dienos režimo. Todėl prie dienotvarkės teks priprasti ir jums. Tiesa, visai nebūtina griežtai suskirstyti dienos valandomis. Tiesiog atkreipkite dėmesį, kad vaiko biologinis laikrodis atitiktų astronominį: neleiskite būdrauti iki paryčių, o miegoti iki pietų. Kad taip nebūtų, teks ir patiems anksčiau išjungti televizorių, o ryte anksčiau nusistatyti žadintuvą.
Prie mokyklinės veiklos vėl pripratins kruopštumo reikalaujantys darbeliai – pasiūlykite vaikui sutvarkyti albumą su vasaros įspūdžių nuotraukomis, surūšiuoti kelionės atvirukų kolekciją ar nupiešti įsimintiniausius atostogų įvykius. Tokie darbeliai ugdo kantrybę, kurios netrukus prireiks mokykloje.
Rugpjūčio pirkinių planas
Rugpjūčio pabaiga mokinių tėvams – antrosios Kalėdos. Teks nupirkti daugybę daiktelių. Kad priešmokyklinis apsipirkinėjimas netaptų agonija, pasinaudokite keliais patarimais:
* Rugpjūčio pradžioje suplanuokite, kada eisite pirkti kanceliarinių prekių, drabužių, batų, sudarykite reikalingų daiktelių sąrašą.
* Vaikai per vasarą ūgteli, todėl vieną dieną paskirkite garderobo peržiūrai – tegul pasimatuoja batus ir drabužius, pamatysite, ką reikia nupirkti.
* Ne tik kanceliarinės prekės, drabužiai ir avalynė sudaro mokinio pirkinių krepšelį. Galbūt šiemet reikės naujos kuprinės, stalinės lempos, lietsargio, piniginės ar naujo kilimėlio kompiuterio pelei.
* Jei vaikas lanko ir muzikos mokyklą ar dailės studiją, skirkite laiko muzikos literatūrai, natoms ar piešimo priemonėms įsigyti.
* Per vieną dieną visko nesupirksite (nerasite reikiamo dydžio ar vaikui nepatiks modelis), todėl nepasilikite visko paskutinei akimirkai. Be to, paskutinėmis dienomis į parduotuves plūstels šimtai Jūsų likimo draugų, pagalvokite apie eiles ir grūdimąsi.
* Nesvarbu, į kelintą klasę vaikas eis, pirkinius rinkitės kartu, nes vaikui svarbu jausti tėvų rūpestį. Be to, priešmokykliniai apsipirkinėjimai gali tapti gražiu ritualu, smagia šeimos švente, kurią apvainikuotų pasmaližiavimas ledais lauko kavinukėje.
Patikrinkite žinias
Kiekvieną rugsėjį mokiniai rašo kontrolinius darbus, kur tikrinamos praėjusių mokslo metų žinios. Tad nusipirkę naujus vadovėlius, 4-6 klasės mokinukui galite pasiūlyti peržvelgti pirmuosius paragrafus.
Kiekvienas vaikas gegužės mėnesį gauna knygų, kurias būtina perskaityti per vasarą, sąrašą. Jei knygų skaitymas taip ir liko tik planuose, reikės Jūsų pagalbos. Jaunesniojo ir vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams galite prieš miegą paskaityti įdomiausias ištraukas iš nurodytų knygų. Jei gerai prisimenate kokį nors kūrinį, papasakokite vaikui savo įspūdžius. Jei pasakojimu sudominsite, jis būtinai perskaitys tą knygą, nors ir vėliau.
Jaunesnių klasių mokiniams galima nupirkti vaidybinių arba animacinių filmų, sukurtų pagal vieną ar kitą literatūros kūrinį, pavyzdžiui, H.K. Anderseno pasakas, senovės Graikijos mitus ar Kiplingo apsakymus. Vasarą skaityti ne visiems norisi, o pamatytas filmas pagal lieptą perskaityti knygą, jau užpildys žinių spragą.
Kartu su sūnumi ar dukra rinkite knygas, reikalingas naujiesiems mokslo metams: vadovėlius, papildomą ir grožinę literatūrą. Tada vaikas negalės teisintis: „Aš neturiu tos knygos“. Skirkite vaikui knygų lentyną, kurioje stovės naujųjų mokslo metų biblioteka – tegul visos būtiniausios priemonės būna po ranka.
Didžioji pertrauka
Ką jaučia vaikai, ypač pradinukai, sugrįžę į miestą po vasaros atostogų? Užplūsta daugybė jausmų. Vieni jų teigiami: smalsumas, laukimas, išdidumas, kad dar paaugta, siekis gerai mokytis, viltis, kad pavyks gerai susidoroti su naujomis mokyklinėmis užduotimi, noras susitikti su draugais. Deja, pasitaiko ir neigiamų emocijų – nežinomybės baimė, nenoras mokytis, įtampa, nerimo jausmas prieš susitikimą su kolektyvu, baimė išsiskirti su tėvais. Net jei vaikas su malonumu lankė pirmą klasę visus praėjusius metus, anaiptol nereiškia, kad jis trokšta į antrą klasę. Juk vasarą vaikas žaidė nuo ryto iki vakaro, o rugsėjį vėl reikės anksti keltis, ruošti pamokas, rašyti kontrolinius darbus.
Norint sustiprinti teigiamas emocijas ir kuo labiau sumažinti neigiamas, reikėtų laikytis kelių paprastų taisyklių pradinukams:
* Drąsinkite, o ne pamokslaukite. Pradinukai per vasarą suspėja pasiilgti bendraklasių, tikisi naująjį darbymetį pradėti gerais pažymiais, nekartoti buvusių klaidų, susirasti dar daugiau draugų. Šis mažų vaikų entuziazmas yra neįkainojamas, o tėvai jį turi būtinai palaikyti. Drąsinti pradinuką yra kur kas produktyviau, negu priminti jam praėjusiais mokslo metais padarytas klaidas ar skaityti ilgas paskaitas apie tai, kaip nederėtų elgtis.
* Pažadėkite padėti, kuo tik galėsite. Vaikai, kurie pereina į naują mokyklą, patiria kur kas gilesnių emocijų, jų lūkesčiai paprastai būna didesni, vaikai jaudinasi dėl to, kaip susiklostys santykiai su naujais klasės draugais ir mokytoja. Tėvai tokioje situacijoje turi būti tikras ramstis. Išvardinkite, kokius sunkumus savo gyvenimo kelyje Jūsų sūnus ar dukra jau yra nugalėję, ir būtinai užtikrinkite, kad iš visų jėgų padėsite jiems įveikti sunkumus, jeigu tik jų iškils.
* Susipažinkite su mokytoja ir įveikite savo jaudulį. Pirmaklasių tėvai paprastai jaudinasi ne mažiau už savo vaikučius. Šis tėvų nerimas dažnai trukdo sėkmingai adaptacijai. Todėl pirmiausia su savo jauduliu turėsite susidoroti Jūs. Baiminatės, kad pirmokėlis ims dažniau sirgti? Bijote, kad jį ims skriausti kiti? Nesate pasirengę tam, kad atsiras jam artimų žmonių už šeimos ribų? Nerimaujate, jog jis neišvengs bausmių? Visiems mylintiems tėvams tenka išgyventi šį etapą. Jums irgi prireiks laiko, kad priprastumėte prie minties, jog Jūsų „kūdikėlis“ jau paaugo ir įžengia į naują savarankiško gyvenimo fazę. Prireiks laiko, norint aptarti šiuos savo jausmus su artimaisiais, pasišaipyti iš savų baimių, pasikalbėti su būsimąja mokytoja. Susitikę su ja iš anksto jau žinosite, į kokias rankas pateks Jūsų pirmaklasis. Sužinosite, kiek vaikų bus klasėje, ką mokytoja darys, jeigu kuris nors iš jos auklėtinių susirgs ar susipeš su bendramoksliais, kokiu būdu Jums bus galima su ja susisiekti. Ši informacija Jus nuramins, o kai patys būsite ramūs, šią ramybę sugebėsite perteikti ir mažajam mokinukui.
* Nepersistenkite su garderobu. Kuo paprasčiau atrodys vaikas, tuo lengviau jam bus rasti savo vietą bendraamžių būryje. Vaikas, kurio drabužėliai itin ryškūs, kuris turi daugybę brangių pieštukų, penalų, rašiklių, tampa panašus į ryškų drugelį, mat atkreipia į save kitų vaikų dėmesį ir lengvai tampa pasišaipymo objektu. Vaikų kolektyvas greitai susiskirsto į „savus“ ir „svetimus“. „Saviesiems“ ima priklausyti tie, kurių dauguma. Į „svetimus“ įrašoma mažuma – ne tik vaikai su fiziniais defektais, bet ir vilkintys kostiumėlius su peteliškėmis, kai aplinkiniai vaikšto džinsuoti. Jeigu vaikas neišvengiamai priklauso „svetimiesiems“ (yra apkūnokas, mažo ūgio, vienintelis kitos tautybės atstovas klasėje ir pan.), Jums pravartu būtų iš anksto susitikti su klasės auklėtoja ir jai papasakoti, kaip patys padedate vaikui įveikti jo išskirtinumą. Paklauskite mokytojos, kaip ji panašias problemas sprendžia.
Jei pirmokas sako – NE
Pirmokai gali elgtis ne ką protingiau nei darželinukai. Po kruopštaus pasirengimo mokyklai vaikas jau pirmą dieną gali pradėti verkšlenti: „Nenoriu čia pasilikti! Pasiimk mane į namus!“ Jeigu nebūsite pasirengę tokiai įvykių eigai, vaikas tik sustiprins savo garsinę ataką ir dar paįvairins ją dramatiniais efektais. Gali atsigulti ant grindų ir surengti isterijos priepuolį. Gali apkabinti Jus taip, kad jokiu būdu nuo savęs neatplėšite. Gali įsisprausti į kampą ir ten sėdėti drebėdamas. Jis bandys Jus sulaikyti ant mokyklos slenksčio ir išsiskyrimą paversti širdį veriančia scena. Kad taip neatsitiktų, pasinaudokite keliais patarimais:
* Prieš pamokas pažadinkite vaiką anksčiau, kad jis turėtų laiko nusiprausti, apsirengti, papusryčiauti, visiškai nubusti ir nors truputėlį su jumis paišdykauti. Iš ryto pasisėmęs gerų emocijų, jis kur kas lengviau ištvers gresiantį išsiskyrimą.
* Atsisveikindami paruoškite jam staigmeną: galite įteikti juokingą piešinuką ar ant delnuko pakštelėti žaismingą antspaudėlį.
* Palinkėkite vaikui geros dienos, pasakykite, kad jį mylite ir kad būtinai ateisite po pamokų jo pasiimti.
* Kai vaikas grįš namo, būtinai paklausinėkite, kaip jam šiandien sekėsi mokykloje. Klausimus pateikite pozityviai – kas šiandien mokykloje buvo gero?
Kad sėkmingai prisitaikytų prie naujo mokyklinio gyvenimo, vaikas turės išmokti pademonstruoti lankstumą, optimizmą, atsakomybės jausmą. Jam reikės išmokti „persijungti“ nuo vienos veiklos rūšies į kitą. Visos šeimos palaikymas, švelnus humoras, ramybė, geraširdiškumas suteiks mažajam žmogeliukui daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir ilgainiui tikrai leis pamilti mokyklą.
Parengė Ramunė Tolvaišytė
„Mamos žurnalas“
