Palankynų mados: kaip sužibėti, jei pakvietė

Dovilės Linkuvienės nuotr.2

Dovilės Linkuvienės nuotr.

Biblinės palankynos, kai gimusio kūdikėlio Jėzaus atėjo aplankyti Trys Karaliai, buvo kuklios. Marija svečių niekuo nepavaišino, nė nepasiūlė prisėsti, bet užtat kokių dovanų gavo! Auksas, smilkalai bei mira tais laikais buvo gerovės ženklas, linkėjimas gyventi pertekliuje ir ramybėje.

Palankynos senovės Lietuvoje

Manome, kad seniau žmonės laikydavosi taisyklės nelankyti kūdikio bent 40 dienų. Tačiau tai netiesa – ši tradicija (palankynos po mėnesio) galbūt buvo kituose kraštuose, bet ne Lietuvoje. Etnologė, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Paukštytė-Šaknienė pasakoja, kad senovėje lietuviai į palankynas eidavo labai anksti. Vos moteris pagimdydavo, nors dar nebūdavo pakilusi iš patalo, prasidėdavo kūdikio lankymas, kuris buvo vadinamas palankynomis, rodynomis, apgėlais.

Palankynos, beje, buvo tik ištekėjusių moterų reikalas. Gimdyvės su vaikeliu aplankymas – tai tarsi jos įvedimas į moterų bendruomenę, tad šiame rituale negalėdavo dalyvauti netekėjusios ir negimdžiusios moterys. Kodėl palankynos būdavo tokios ankstyvos? Nes netrukus prasidėdavo kiti ritualai, pavyzdžiui, krikštynos, kurios dažniausiai įvykdavo per pirmąsias savaites. Be to, vos gimdyvė pakildavo iš lovos, jos jau laukdavo daugybė buities darbų, kūdikio priežiūra. Kitaip tariant, tik pirmomis dienomis po gimdymo gulėdama lovoje moteris galėdavo priiminėti drauges.

Į palankynas privaloma buvo nešti dovanų, populiariausia – maisto (nešdavo kiaušinių, duonos). Taip buvo linkima skalsos ir turtingo gyvenimo. Lankytojos ėjo po vieną ar susitarusios. Visada viešnios būdavo vaišinamos, dalindavosi patarimais. Apie tai, kad gimdyvę ir kūdikį lankyti eitų vyrai, duomenų nėra. Į palankynas eiti buvo galima be jokio įspėjimo. Kūdikio lankymas buvo bendruomeninė pagalba gimdyvei – lankančios moterys apsižiūrėdavo, ko trūksta, pasiūlydavo savo paslaugas.

Tarybiniais metais, kai krikštynos neretai būdavo slaptos, palankynos išliko „legalios“ – apžiūrėti kūdikio eidavo bendradarbiai, kaimynai.

Kaip lanko svetur

Kiekvienoje šalyje gyvuoja savos palankynų tradicijos, nerašyti susitarimai, ką dovanų turėtų atnešti seneliai, ką – būsimieji krikštatėviai.

Libanas. Giminės ir draugai naujagimiui neneša sauskelnių ar žaislų. Tradicinė dovana – aukso dirbiniai. Vos gimęs vaikutis gauna aukso žiedų, grandinėlių, apyrankių. Dar gimdymo namuose kiekvienam naujagimiui užsegamas auksinis žiogelis su turkiu – nuo blogos akies.

Japonija. Gimus vaikeliui, giminės susirungia, kurie nupirks labiau skoningą, vienetinį drabužėlį ar žaislą. Vertinami garsių dizainerių darbai. Turtinga šeima gali atnešti tik mažyčius marškinėlius, bet sukurtais paties Yse Miyake.

Gruzija. Gimusiam vaikui nešami amuletai iš specialių akmenų, jie kabinami kambaryje, kur miega kūdikis. Daugiau dėmesio skiriama ne palankynų dovanoms, o puotai. Gruzijoje vaikai iš tiesų laistomi vynu.

Anglija. Nė vienas britas nepradeda gyvenimo be Teddy Bear – minkšto meškiuko. Teddy Bear ten pats populiariausias žaislas, todėl nieko nuostabaus, kad per palankynas meškiukų padovanoja bent 10. Visi jie skirtingi, nes Anglijoje Tedžių pramonė klesti. Tikriausiai jauniesiems britams nuo Tedžių darosi bloga. Ne veltui Anglijoje sukurti naujos kartos meškučiai – Teletubbies.

Bulgarija. Giminės moterys ir draugės gimdyvei dovanoja savo keptų pyragų. O kai moteris sustiprėja, visas drauges ir kaimynes kviečia į atsidėkojimo vakarėlį ir kepa savo pyragą.

Belgija. Gimus vaikui, tėvai perka mažų karamelinių saldainių dėžutes, ant jų užrašo savo vaiko vardą ir išsiuntinėja artimiesiems. Tų saldainių niekas nevalgo, o pasideda į šeimos archyvą. Tai ženklas, kad giminėje atsirado naujas narys.

JAV. Nėščioji dar iki pilvuko šventės (babyshower) vakarėlio sudaro reikalingų dovanų sąrašą ir pasiunčia jį paštu artimiesiems arba palieka nurodytose parduotuvėse. Kokių dovanų negauna per pilvuko šventę, sulaukia per palankynas. JAV dėl daiktų niekas nesismulkina, normalu per palankynas atnešti vežimėlį, lovytę ar dviratį.

Lietuviškas palankynų etiketas

Nors nėra išleista jokio palankynų vadovėlio, lyg susitarę lietuviai laikosi šių tradicijų:

Po truputį keičiasi mada, kad iki kūdikio gimimo negalima pirkti kraitelio. Vis mažiau šeimų tiki tokiais prietarais, ir kai vaikutis gimsta, jis jau viską turi. Todėl į palankynas jau retai nešamos tokios dovanos kaip vonelė ar vystymo stalas.

Lietuviai neturi tradicijos per palankynas apdovanoti jaunų tėvelių ar bent mamos. O juk didžiausias nuopelnas – jos, jai šventė, kad sėkmingai išnešiojo, pagimdė.

Lietuviai laikosi tradicijos lankyti po mėnesio. Ir gerai, nes mūsų virusai ir bakterijos naujagimiui visiškai nereikalingi, o po gimdymo neatsigavusi mama kažin ar degs noru kepti sutiktuvių pyragą.

Mūsų šalyje vis dar nepopuliaru (kaip daugumoje užsienio šalių) pasveikinti mamos ir kūdikio paštu. Juk ne visi galime atvažiuoti į palankynas, o skambutis telefonu, nors ir šiltas, bet neturi išliekamosios vertės. Sveikinimų atvirukus galima suklijuoti į pirmąjį kūdikio albumą.

Palankynų dovanų mados keičiasi. Kai gyvenome deficito laikais, į palankynas buvo solidu atnešti barškutį, kūdikio batukus, šliaužtinukus ar megztą kostiumėlį. Paskui, kai išgyvenome daiktų pertekliaus laikus, atėjo nauja mada – dovanų kortelės arba pinigai. Dabar įsivyravo tendencija pademonstruoti išradingumą ir surasto tokią dovaną, kuri nustebintų.

Pinigus dovanoti banalu

Pasakoja 24 metų Judita, auginanti 2 metų dukrytę Lėją:

Esame jauna šeima, aplinkui draugų su vaikais visai nėra, tad mūsų dukrytės gimimas buvo nemažas iššūkis mūsų jauniems draugams – niekas iš mūsų aplinkos neturėjo supratimo, kuo žaidžia kūdikiai ir vaikai, kada dera mus lankyti, kokio dydžio drabužėlius nešioja vaikai. Žinoma, vyresnės kartos lankytojai (dėdės, tetos ir močiutės) buvo šimtąkart nuovokesni – palankynoms nešė pinigų, sauskelnių ar drabužėlių „į ateitį“. O ir tie drabužėliai buvo labai praktiški – per pilvą susegami šliaužtinukai, patogios suknytės.

Jaunimėlis nuovokos neparodė, bet visos jų dovanos man kažkodėl brangios iki ašarų. Nes vien įsivaizduojant, kaip vyrukai studentai trinasi kūdikiškų prekių skyriuose, jau smagu. Papasakosiu apie nepraktiškas draugų dovanas.

Dar ligoninėje mus aplankė būrelis, kuris apdovanojo dukrytę čiulptukais – matyt, jiems buvo neįsivaizduojama, kad vaikai gali užaugti ir be jų (čiulptukų taip ir nepanaudojome).

Populiari dovana buvo kramtukai: įvairių formų, spalvų, faktūrų. Pamenu tą jautrią akimirką, kai vienas draugas, atėjęs mūsų aplankyti, nedrąsiai dukrai įteikė gražų obuolio formos kramtuką. Vėliau papasakojo, kaip pusvalandį stovėjo vaikų prekių parduotuvėje, kol savo nuožiūra nusprendė, kas galėtų patikti vaikučiui. Deja, kramtukų irgi neprireikė – dukrytei dantys išdygo lengvai.

Populiariausia palankynų dovana buvo batukai – jų gavome visokiausių: nuveltų, ilgaaulių, uggsų, basučių, sportinių. Mūsų dukrytė gimė tvirta riebia pėdute, tad jau parsivežus ją namo teko į šalį atidėti nemažai per mažų batukų. Galų gale juk kūdikiams batų ir nereikia, tai be galo nepraktiška, tad vienintelis batų panaudojimas tais metais buvo per Kalėdas – batukais papuošėme eglutę.

Pati naudingiausia dovana buvo muzikinis diskas su lopšinėmis – ją padovanojo dainingi draugai. Dukra taip įprato užmigti su tomis lopšinėmis, kad nė nereikėdavo jos sūpuoti – pakakdavo išgirsti pirmuosius akordus.

Jauni draugai dovanojo tai, kas jiems patiems patinka ir kuo jie patys (kad ir įžengę į trečiąją dešimtį) džiaugtųsi: savo vaikystės knygeles („Zuikis Puikis“ ir „Rudnosiukas“), žavingų pliušinių žaislų, dauguma jų muzikiniai. Per visą šį laiką taip ir negimė aplinkoje joks vaikelis, bet aš pati jau audžiu mintį, ką neščiau į palankynas: medinių žaisliukų „į ateitį“, muzikinę dėžutę (žinau, kad nepraktiška, bet labai žavu). Niekaip neprisiversčiau nunešti sauskelnių, kad ir kaip pati įsitikinau to praktiškumu. Norisi savo dovana kažkaip „įsirėžti“ į vaikučio atmintį, padovanoti kažką ateičiai, kas nesusidėvi ir išlieka.

Galbūt, kai būsiu keturiasdešimtmetė ir eisiu į keturiasdešimtas palankynas, tada  nešiu vokelį su pinigais, bet kol kas palankynas įsivaizduoju kaip šventę ar žaidimą.

Palankynos psichologų akimis

Studijos „G foto“ nuotr.

Psichologai vieningai sutaria, kad pirmą mėnesį nereikėtų užgriūti lankyti, ir ne tiek dėl virusų, kiek dėl mamos. Dauguma gimdyvių, sužinojusios, kad tėvai ar dėdės su tetomis jau susiruošę atvažiuoti, anaiptol ne apsidžiaugia. Kuo pavaišinti? Kaip spėti susitvarkyti? „Kelias savaites po gimdymo prisimenu, kaip vyras vis lakstė į parduotuvę šampano ir pyrago, o aš vis pjausčiau kumpį, sūrį, duoną ir pomidorus. Ėjo bendradarbės, kaimynės, studijų draugės. Vakarais vos vilkdama kojas rankiodavau lėkštes, valydavau pritrupintas grindis. O juk dar reikėdavo vaikutį maudyti, maitinti.

Ryte būdavo labai liūdna pabusti ir išvysti suveltus, prišnerkštus namus“, – pasakoja skaitytoja.

Etiketas leidžia per palankynas vaišinti minimaliai, o nuovokūs svečiai turėtų patys atsinešti kažko į stalą, nes šeimininkai tikrai neturės laiko gaminti vaišių. Svarbiausia, kad mama į palankynas žiūrėtų, kaip į neįpareigojantį trumpą pasisėdėjimą. Juk draugai netikrins švaros, neuostinės vaiko paausių. Tiesiog išgers su jaunaisiais tėveliais kavos ir pasigėrės mažyliu.

Patarimai svečiams, kurie nori nešti dovanų daiktus:

Drabužėliai. Pirkdami drabužėlius būtinai pasižiūrėkite, kokio ūgio kūdikiams jie skirti. Nematant kūdikio, sunku įsivaizduoti jo dydį, todėl lankytojai priperka miniatiūrinių drabužėlių, kuriuos kūdikis bematant išauga. Nepamirškite, kad medvilniniai drabužėliai išskalbti susitraukia, todėl dar sumažėja.

56–62 cm – kūdikiams iki 3 mėnesių.

62–68 cm – 3–6 mėnesių kūdikiams.

68–74 cm – 6–9 mėnesių kūdikiams.

75–80 cm – 9–12 mėnesių kūdikiams.

Dažniausiai prisikaupia kalnas drabužių, skitų naujagimiams, o vyresniam – nieko. Daugybė mamų papasakos, kaip buvo gaila dėti į maišą nuostabius naujagimio kombinezoniukus ir kostiumėlius, kuriais mažylis nebuvo nė karto pasipuošęs. Ir kaip reikėjo begalės šliaužtinukų ir pėdkelnyčių tada, kai jis pradėjo ropoti ir vaikščioti.

Savaime aišku, kad visi drabužėliai, kuriuos perkate mažiukui, turi būti iš 100 procentų natūralių medžiagų. Gali klaidinti turguose parduodamų kūdikių drabužėlių etiketės. Perskaitysite, kad sudėtyje – 100 proc. medvilnės, o realybėje jos beveik nebus. Patikrinti sunku, tik gerai įgudusi mama atskirs čiupinėdama. Todėl geriau kūdikių drabužėlius pirkti parduotuvėse.

Deja, vyresnės kartos močiutės labai mėgsta dovanas pirkti turguose…

Batukai. Tai dovana, kuri pralinksmins, atrodys jaukiai, tačiau kažin ar bus panaudota pagal paskirtį.Perkant batukus „į priekį“, irgi lengva apsirikti, nes turite tiksliai apskaičiuoti, kokio dydžio bus vaiko pėdutė vasarą ar žiemą.

Sauskelnės. Tai nėra tokia elementari dovana, kaip atrodo. Sauskelnes palankynoms galite nešti tik pasitarę su tėvais.

Kiekviena šeima atitaiko jų kūdikiui tinkamą rūšį, o palankynų svečiai paprastai neša tokias, kurioms tuo metu akcija arba kurių geriau žinomas pavadinimas. O gal tėvai naudos daugkartinius vystyklus?

palankynos

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Kosmetika. Irgi kebli dovana. Nebent žinote, kokia naujagimio oda (problematiška, alergiška ar visiškai sveika), kokios tėvų pažiūros į ekologiją. Kai kurie nusistatę prieš kūdikio kosmetiką ir tenkinsis tik aliejumi ir muilu.

Žaislai. Patikėkite, dauguma lankytojų norės nešti kramtukus, barškučius ir sukučius ant lovytės. Šie žaislai labai trumpai tinka, vaikučiui bus reikalingi tik kelis mėnesius. Verčiau investuoti į lavinantį žaislą vyresniam vaikui, kuris pradžiugins po metų ar kelių.

Jei labai norisi pirkti didelį pliušinį žaislą, apgalvokite, kokio dydžio būste gyvena jaunieji tėveliai. Jeigu name, tada jie turės kur laikyti žmogaus dydžio meškiną, o vasarą galės jį išplauti ir išdžiovinti kieme. Jei šeima gyvena standartiniame butuke, tada tokia dovana, kad ir kokia brangi, bus tik galvos skausmas.

Nuotraukų albumai, rėmeliai. Deja, irgi galite nepataikyti, nes ne visi tėvai daro popierines nuotraukas ir kaišioja jas į albumus. Dabar daug populiariau daryti fotoknygas, o nuotraukas, kuriomis norime puošti sienas, spausti ant fotodrobių.

Kūdikio kraitelio daiktai. Su jais labai lengva prašauti poro šalį, tarkime, nešate dovanų vonelę, o tėvai nė neketina joje maudyti, nes lankė R. Šemetos mokymus ir nutarė kūdikį maudyti didelėje vonioje. Nešate sukutį, grojantį lopšines, kuris tvirtinamas virš lovytės, o tėvai jos nė neturi, nes kūdikis miega kartu. Perkate vaikišką patalynę, o jos neprireiks (dėl tos pačios priežasties, kad vaikas net neturės lovytės). Apie buteliukus, čiulptukus ir sterilizatorius išvis nėra kalbos – daugumai jų neprireiks.

Nenusibodusios dovanų idėjos

Žurnalo mamoms prenumerata. Džiugins visus metus.

Vaikiškomis melodijų, lopšinių, pasakų garso įrašai. Prireiks ne iš karto, bet paskui labai džiugins.

Rinkinys rankytės ar pėdutės gipsinei formai. Lietuvoje populiarius tapo prieš 10 metų, dabar nepelnytai užmirštas.

Paslaugų kuponų knygelė (savos gamybos), kurioje siūlote savo, kaip auklės, paslaugas savaitgaliui ar vakarui.

Žvaigždei suteiktas vaiko vardas. Tokį sertifikatą galite užsakyti internetu, paslauga kainuoja 17 eurų.

Sauskelnių tortas ar kita suformuota figūra.

Mažytis akvariumas ir auksinė žuvytė – pirmasis vaiko augintinis, neš sėkmę ir niekada netriukšmaus!

Kūdikio mobilioji auklė – vaiko stebėjimo sistema.

Pledukas, pagalvė ar patalynės komplektas su vaiko atvaizdu.

Taupyklė.

Medžio sodinukas, jei tėvai turės galimybę medelį pasodinti, o ne laikys balkone, kol sodinukas nudžiūs.

Humoristinė dovana tėvams – šaldyto maisto rinkinys visai savaitei (žinoma, prieš tai pasidomėkite, ar šeima turi šaldiklį).

„Mamos žurnalas“



Susiję straipdniai


Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 + trys =

Kitos temos: