Palankynų dovanos – padovanokite ką nors ir mamai

Kai moteris paskelbia gerąją naujieną, kartu su ja laukia seserys, draugės, bendradarbės, kaimynės. Gimus vaikeliui, taip sunku ištverti etiketo liepiamą mėnesį. 

Pirmosios palankynos

Pirmųjų istorinių palankynų datą žino net darželinukai. Tai buvo prieš daugiau nei 2000 metų, sausio 6 dieną. Trys išminčiai atėjo aplankyti kūdikėlio Jėzaus ir atnešė aukso, smilkalų bei miros.

Tai buvo didžiausios gerovės ženklas, linkėjimas gyventi pertekliuje ir ramybėje. Per du tūkstančius metų simbolinė palankynų prasmė kiek pasikeitė. Amerikiečiai jau nebelaukia, kol kūdikis gims. Parduotuvės kompiuteryje sudaromi dovanų sąrašai, o seneliams siunčiamos ultragarso aparatu padarytos anūko-vaisiaus nuotraukos su raginimu dovanoti.

Kaip lanko svetur

Kiekvienoje šalyje gyvuoja savos palankynų tradicijos, nerašyti susitarimai, ką dovanų turėtų atnešti seneliai, ką – būsimieji krikštatėviai.

Libanas. Giminės ir draugai naujagimiui neneša sauskelnių ar žaislų. Tradicinė dovana – aukso dirbiniai. Vos gimęs vaikutis gauna aukso žiedų, grandinių, apyrankių. Dar gimdymo namuose kiekvienam naujagimiui užsegamas auksinis žiogelis su turkiu – nuo blogos akies.

Japonija. Gimus vaikeliui, giminės susirungia, kurie nupirks labiau skoningą, vienetinį drabužėlį ar žaislą. Labai vertinami garsių dizainerių darbai. Turtinga šeima gali atnešti tik mažyčius marškinėlius, bet sukurtus kokio garsaus Kamamoto.

Gruzija. Gimusiam vaikui nešami amuletai iš specialių akmenų, jie kabinami kambaryje, kur miega kūdikis. Daugiau dėmesio skiriama ne palankynų dovanoms, o puotai. Gruzijoje vaikai iš tiesų laistomi vynu.

Anglija. Nė vienas britas nepradeda gyvenimo be Teddy-bear – minkšto meškiuko. Teddy-bear ten pats populiariausias žaislas, todėl nieko nuostabaus, kad per palankynas meškiukų padovanoja bent 10. Visi jie skirtingi, nes Anglijoje Tedžių pramonė klesti. Tikriausiai jauniesiems britams nuo Tedžių darosi koktu. Ne veltui Anglijoje ,,gimė” naujos kartos meškučiai – Teletubbies.

Bulgarija. Giminės moterys ir draugės gimdyvei dovanoja savo keptų pyragų. O kai moteris sustiprėja, visas drauges ir kaimynes kviečia į atsidėkojimo vakarėlį ir kepa savo pyragą.

Belgija. Nėščioji prieš gimdymą sudaro reikalingų dovanų sąrašą ir pasiunčia jį paštu artimiesiems. Jie išbraukia iš sąrašo, ką ketina pirkti, ir siunčia kitiems. Gimus vaikui, tėvai perka mažų karamelinių saldainių dėžutes, ant jų užrašo savo vaiko vardą ir išsiuntinėja artimiesiems. Tų saldainių niekas nevalgo, o pasideda į šeimos ,,archyvą”. Tiesiog tai –ženklas, kad giminėje atsirado naujas narys.

Palankynų etiketas lietuviškai

Nors nėra išleista jokio palankynų vadovėlio, lyg susitarę lietuviai laikosi šių tradicijų:

• Nei mama, nei artimieji neskuba krauti kūdikiui kraičio, kol jis dar negimęs. Nusipirkti vežimėlius, maniežus ir automobilines kėdutes iki kūdikio gimimo laikoma blogu tonu. Prietarai? Tegul, jei nuo to tūkstančiams mamų bus lengviau.
• Retai kuriam susiruošusiam lankyti kūdikio šauna į galvą ką nors padovanoti jaunajai mamai. O juk didžiausias nuopelnas – jos, jai šventė, kad baigėsi nėštumas, kad kūdikis jau čia, šalia.
• Lietuviai veržiasi lankyti kuo greičiau, urmu. Laukti mėnesį? Tai ne mums. Be reikalo, nes mūsų virusai ir bakterijos naujagimiui visiškai nereikalingi, o po gimdymo neatsigavusi mama kažin ar degs noru kepti sutiktuvių pyragą.
• Gaila, kad mūsų šalyje nepopuliaru (kaip daugumoje užsienio šalių) pasveikinti mamos ir kūdikio paštu. Juk ne visi galime atvažiuoti į palankynas, o skambutis telefonu, nors ir šiltas, bet neturi išliekamosios vertės. Sveikinimų atvirukus galima suklijuoti į pirmąjį kūdikio albumą.

Vienos šeimos kraitis

Vilnietė Simona sūnų Rapolą pagimdė prieš 6 mėnesius. Kūdikį jau spėjo aplankyti net tolimiausi giminės. Simona sutiko parodyti ir pakomentuoti visas gautas dovanas. Pagal reikalingumą ji jas sunumeravo.

150 eurų vežimėliui. Uošvių dovana. Laimei, jie patys nesiėmė atsakomybės pirkti vežimėlį. Už dovanotus pinigus nusipirkome puikią naują automobilio kėdutę, o vežimėlį pasiskolinome iš draugų. Pinigai visada praverčia jaunai šeimai. Nematau nieko bloga palankynų proga įteikti voką.

Grojantis žaisliukas-sukutis. Vyro bendradarbių dovana. Žaislas gana brangus, jį nupirko susidėję keli bendradarbiai. Tikriausiai patarė kokia išmoninga moteriškė, turinti vaikų, nes tą žaislą iškart pakabinau virš lovytės ir nenuimu iki šiol. Rapolas juo negali atsidžiaugti.

Kūdikių kosmetikos rinkinys. Draugės dovana. Kai įteikė, neatrodė įspūdingai – keli balti buteliukai ir tūbelės, bet kaip puikiai „suėjo“. Išnaudojusi padovanotą kosmetiką skubėjau ieškoti vaistinėje tokios pačios.

„Motinos ir vaiko knyga“. Draugės dovana. Pati nebūčiau įstengusi jos nusipirkti, nors labai norėjau, vis pavartydavau knygyne.

Naminis kraitelis. Mamos dovana. Mama, kaip ir dera močiutei, pasiuvo mažus pūkinius patalėlius, du patalynės komplektus, numezgė kelias poras mažų vilnonių kojinyčių. Pati megzti nemoku, todėl ši dovana man buvo ypatinga, šilta visomis prasmėmis.

Plastmasinių indukų rinkinys. Bendradarbės dovana. Puikus sumanymas. Juk jau 4 mėnesių Rapolui pradėjau duoti skusto obuoliuko, tad plastmasinio šaukštelio iškart prireikė. Netrukus pradėjome naudoti ir plastmasinę tarką bei lėkštutę, magnetuku prisitvirtinančią prie stalo.

Drėgnos servetėlės. Vyro draugo dovana. Manau, vyrai ilgai dovanų nerenka, užsuka į kūdikių skyrių prekybos centre ir ima, kas užkliūva už akies. Ir dažnai pataiko. Šios servetėlės – nepamainomas mamos pagalbininkas.

Didelis nuotraukų albumas. Buvusios studijos draugės dovana. Būsiu priversta pasidaryti popierinių Rapoliuko nuotraukų. Jei ne albumas, tikrai nedaryčiau.

Įvairių sauskelnių pakai. Dovanojo beveik visi, sakydami, kad tai vietoje gėlių. Manau, nieko įžeidžiančio prieš perkant dovanų sauskelnes pirma paskambinti mamai ir paklausti, kokias vaikas mūvi. Būdamas 2 mėnesių Rapolas jau svėrė 6 kg, pradėjome jam pirkti MIDI, kad nesmaugtų šlaunų. Tačiau lankytojai dar ilgai iš inercijos nešė MINI.

Kūdikio kombinezonas. Buvusių klasės draugių dovana. Žinoma, nuostabu gauti puošnų vaikišką drabužėlį, bet ką daryti, jei jis iškart per mažas? Rapolas gimė tikras galiūnas, todėl dauguma padovanotų drabužėlių jam po pirmo skalbimo tapo per maži. Verčiau jau dovanotų drabužėlius kiek vyresniam vaikui.

Butaforiniai bateliai. Tetos iš vyro pusės dovana. Tikriausiai jai atrodė, kad tie bateliai patogūs, bet Rapolas juos akimirksniu nusispardydavo. Verčiau padovanotų kojinyčių, jos visada pravers.

Pliušiniai žaislai. Kaimynų dovana. Dabar pliušiniai žaislai pigūs, ypač jei perki turguje. Pliušinė atrodo gali atrodyti įspūdingai – didesnė už vaiką. Bet kada jis su pliušiniu žaislu pažais? Nebent po 5 metų, nes dabar viską kiša į burną, seilėja. Tik prisivalgytų sintetinės vilnos. Pliušus įkišau į polietileninį maišą, kad nerinktų dulkių. Tegul palaukia kelerius metus.

Akrilano kostiumėlis. Senos tetos dovana. Nemaniau, kad tokių kostiumėlių dar būna pirkti. Nenorėjau vaikui vilkti visiškos sintetikos, palikau „atminčiai“.

Ko būčiau norėjusi, bet negavau:

• Didelių rėmelių nuotraukoms. Būtų smagu įsirėminti ir pasikabinti pirmąsias kūdikio nuotraukas.
• Žurnalo mamoms prenumeratos. Smagu jį būtų rasti pašto dėžutėje.
• Gražaus dienoraščio užrašams. Dabar žinutes apie Rapolą užrašinėju į paprastą sąsiuvinį.
• Garso įrašų su lopšinėmis, pasakomis. Pati lopšinių nemoku, galėčiau iš įrašų pasimokyti arba tyliai įjungti vaikui prieš miegą.
• Kaskart tikėdavausi nors menko dėmesio sau, tačiau gavau vienintelę dovanėlę – gėlę nuo vyro bendradarbio.

Linkime Jums fantazijos renkant kūdikiui palankynų dovanas. Ir nepamirškite mamos.

„Mamos žurnalas“