Kalbant apie kūdikių auginimo patirtis, mūsų redakcijos kolektyvą jau sunku kuo nors nustebinti. Bet fotografė Renata Nedzveckaitė (Plukė foto) nustebino.
Savo sūnui ji sukūrė žaismingą fotosesiją – kas mėnesį kūdikį fotografavo šalia picos, kurios gabaliukai simbolizuoja mėnesius. Šį projektą šeima pavadino „Arno pica“, jis nėra originalus, o Renatos rastas internete, bet Lietuvoje toks pirmas.
Pasakoja Renata:
Kai laukiausi Arno, sakiau, kad tikrai nerengsiu kasmėnesinių fotosesijų. Jos atrodė nusibodusios. Bet gimė vaikas, ir man, kaip daugeliui mamų, iš meilės apsvaigo galva. Norėjosi savo vaiką fotografuot visur ir visada. Artėjo pirmasis mėnuo. Su vyru pradėjome galvoti, kaip įamžinti tą vieno mėnesio kūdikėlį? Man, kaip fotografei, norėjosi kažko nenuvalkioto, įdomaus. Pradėjome internete ieškoti idėjų ir radome štai tokią, su pica.
Sunkiausia buvo išlaikyti Arną gulintį, kai jis jau pradėjo sėdėti. Bet su vyru dirbome kaip komanda. Aš iš anksto paruošdavau kameros nustatymus, lipdavau ant laiptelio ir laukdavau nutaikiusi kamerą, o vyras guldydavo Arną ir greitai jungdavo telefone jo mėgstamą dainą, kalbindavo, juokindavo ir dainuodavo kartu. O iš 11 ir 12 mėnesio nuotraukų matyti, kad Arnui nebeužteko vien gulėti šalia picos, o reikėjo ir paragauti.
Picą rinkomės iš šalia namų ir studijos esančios picerijos. Pačią picą rinkomės tokią, kuri būtų ne tik mums skani, bet ir nuotraukose atrodytų gražiai (vytintas kumpis, gražgarstės ir pomidoriukai mums pasirodė labai fotogeniški). Beje, pačios picos prašydavome nepjaustyti, mes ją patys supjaustydavome į reikiamą kiekį gabaliukų. Kai planavome pirmąją fotosesiją, picerijoje paprašėme įdėti atskirai papildomą picos dėžę, kuri visus tuos 12 mėnesių buvo saugojama nuo ištepimo ir buvo naudojama kiekvienai fotosesijai. Picą užsisakydavome didelę, kad po fotosesijos galėtume sočiai pavalgyti.
Pirmus mėnesius, kai fotosesijai reikėdavo tik 1, 2, 3 ar 4 gabaliukų, dalį picos suvalgydavome dar šiltą, o vėliau, kai fotosesijai reikėdavo vis daugiau gabaliukų, tai dažniausiai valgydavome jau atšalusią arba parsiveždavome namo ir pasišildydavome.
Kaip atrinkome nuotraukas iš šimtų kardų? Esu fotografė, tad nuotraukas atrinkinėti tenka dažnai. Kaip mamai, man kiekviena nuotrauka atrodo miela, nes kiekvienam kadre vis skirtinga vaiko mimika, bet net į savo vaiko nuotraukas stengiuosi žiūrėti fotografės akimis, todėl man nėra sunku iš 30 nuotraukų atrinkti kelias, vertas sudėti į albumą ar fotoknygą.
