Ar batukai – gera kalėdinė dovana?

dovana

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

„Mamyte, kažin, ar Senis per langą nematė?“, – pasikūkčiodama klausė 3 metų Gerdutė, ką tik nuvertusi televizorių. Jai nebuvo svarbu, kad bars mama, kad televizorius tikriausiai nebeveiks, kad nusibrozdino kojas. Baisiausia, jei šią išdaigą per langą matė Kalėdų Senis ir nebeatneš dovanų. Gruodžio mėnesį vaikus pradeda kvaišinti kalnai dovanų – nuo senelių, močiučių, tėvų, penkiolikos Kalėdų Senių, dėdžių ir tetų.

Apie dovanas kalbamės su šeimos psichologe Erika Kern.

DOVANŲ KIEKIS „NETELPA“ VAIKO GALVOJE

Ar teisinga dabartinė tradicija vaikams dovanas dovanoti tik 2 kartus per metus – per gimtadienį ir per Kalėdas? Tuomet vaikas vienu metu gauna kalną dovanų ir nebemoka jomis pasidžiaugti.

Ko gero, teisingiausia tradicija tokia, kai tėvai sugeba kiekvieną pirkinį paversti dovana ir mažyte švente. Žinoma, tik ypač retais atvejais vaikai drabužius, batus ir kitus reikalingus daiktus vertina kaip dovaną, tad apie šiuos pirkinius nekalbu. Progų per metus daugybė – mokslo metų (ar darželio metų) pradžia, Valentino diena, koncertai, laimėjimai, sunkumų įveikimai ir t.t. Jei tik norite, galite rasti progą kiekvieną savaitę. Gal bėda tokia, kad net ir suradę daugiau progų, niekaip nesugebame sumažinti dovanų skaičiaus per Kalėdas. Ne tai, kad vaikai dažnai ar retai gauna dovanas, o tai, kad jų kiekis netelpa vaiko emociniame bagaže, lemia tai, kad vaikas nevertina dovanų.

DOVANOS NEGALI BŪTI PER DAŽNOS

Kas kiek laiko vaikui reikėtų padovanoti po dovaną? Juk suaugusieji save palepina maloniais pirkiniais tikrai ne 2 kartus per metus.

Mano akimis, svarbu ne planavimas, bet tai, kada ir kokiomis progomis dovanos dovanojamos. Dovanos jokiu būdu negali būti pernelyg dažnos.

Jau minėjau, kad progą galima surasti kiekvieną savaitę, tik jei dovanoti dovanas pradėsite kas savaitę, vaikas praras džiaugsmą. Svarbu, kad dovanos netaptų rutinos dalimi. Jei dažnai nusiperkate torčiuką pasisaldyti sau gyvenimą, proginis torčiukas tiek daug džiaugsmo neteiks. Galbūt reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad reikia „pataupyti“ malonumus, kad galėtume tiek sau, tiek savo vaikams jų dar rasti. Mūsų laikais viskas prieinama ir daug kas įperkama daugumai, tad kartais save pristabdykite ir palikite keletą dalykų, kuriuos perkate ne šiaip sau, prie savaitės pirkinių, o prie progos, kai norite nustebinti ar pamaloninti savo šeimos narius ir, žinoma, save.

Manau, kad progą parinkti lygiai tiek pat svarbu, kiek ir turėti, ką pirkti. Taip, kaip sau perkate mažytes dovanėles (jei neperkate, laikas pradėti), taip per mėnesį ar rečiau galite pamaloninti ir savo vaikus. Galbūt yra speciali proga, o gal tiesiog matote, kad šis laikas Jūsų vaikučiui nelengvas, ir mažylį reikia nudžiuginti. Juk jei mokslai ar draugystės nesiseka, vis gauni ir gauni barti nuo auklėtojų ar mokytojų, mažytė širdį paguodžianti dovanėlė bus labai reikalinga. Beje, dovanas nebūtina pirkti. Vaikus paprastai labai džiugina dovanos, kurias jiems tėvai pagamina, pavyzdžiui, atvirutė, pyragėlis.

AR BATUKAI – DOVANA?

Kas vaikui yra dovana? Ar apsidžiaugs radęs po eglute ar per gimtadienį gavęs kojines, megztuką, batukus? O juk močiutės ir tetos mėgsta tokias dovanas dovanoti.

Kojinės, megztukai, suknelės ar batai vaikams labai retai yra dovana. O ne dovana jie todėl, kad ir šiaip perkami, kai tik reikia. Šeimose, kur reikia pataupyti pinigus drabužėliams, kur vaikai laukia, kada tėvai jau turės pinigų, kad galėtų nupirkti vieną ar kitą išsvajotą rūbelį, drabužiai gali būti dovana. Dovana yra tai, kas ne kasdien ir be vargo įgyjama. Jei sugebėsite nupirkti tokį rūbą, kurį pamatęs vaikas apstulbs ir išgirsite „o-o-o“ arba dabar madingesnį „vau-u“, tada pataikėte. Tačiau gerai pagalvokite, ar tikrai Jūsų vaikas taip sureaguos į drabužius, kuriuos norite pirkti. Jei tie rūbai neatrodys pritrenkiamai, vaikas tai vertins ne kaip dovaną, o kaip rutiną.

Minėjau, kad vaikai mėgsta tėvų gamintas dovanas, tik būkite labai atsargūs. Jei ir šiaip mezgate megztinius, o Kalėdoms numegsite dar vieną, pamirškite apie dovaną. Beje, ar Kalėdoms megztinius mezga mama, ar Kalėdų Senelis? Iš Kalėdų Senelio megztinių vaikai nelaukia. Tačiau jei mama mezga kartą per penkerius metus ir padovanoja savo numegztą megztinį vaikui, jis tai įvertins. Dėl rankomis megztų kojinių – atskira kalba.

Retai kuris vaikas jas mėgsta. Paprastai dėl to, kad jos šiurkštesnės, nei tos, kurias perkame parduotuvėje. Na jei jau vaikas ir nesispyrioja, tai bent jau aš nemačiau tokio vaiko, kuris ypač džiaugtųsi, gavęs naują porą vilnonių kojinių. Kiek ten įdėta triūso, jiems nelabai rūpi, o ir sunkoka įvertinti, kai pats nepatyrei.

Dažniausiai vaikai mėgsta žaidimus. Spalvingus, lavinamuosius, judančius ir kitokius. Tokius, apie kuriuos svajoja, ir gal net neužsimena.

Image-1

Šeimos psichologė Erika Kern

DOVANA NE VAIKUI, O TĖVAMS

Ar sutinkate, kad eidami į gimtadienį ar sveikindami per Kalėdas svetimą vaiką dovaną labiau norime įtikti ne vaikui, o jo tėvams?

Pati niekada taip nesijaučiau. Dažniau susiduriu su problema, kad dovanoti nėra ką, nes vaikai jau viską turi. Paprastai tariuosi su mamomis, kartu ieškome išeities iš tokios nepalankios padėties. Džiaugiuosi, kad vis dar įmanoma ją rasti. Mamos paprastai geriau žino vaikų poreikius, nei tetos, tačiau niekada nesigėdiju pasakyti, kad, mano nuomone, tai nebus gera dovana, ar kad aš tokios dovanos pirkti nenorėčiau. Tačiau sutinku, kad kitiems žmonėms gali būti svarbiau įtikti tėvams. Dažnai tėvai, kurie taip jaučiasi, norėtų nuo to išsivaduoti, o tai visiškai įmanoma, reikia tik palankyti psichologo konsultacijas.

KOKIO DYDŽIO DOVANA

Kokio dydžio dovana turėtų vaiko laukti po eglute, kad šis neišpuiktų, nepakeltų labai aukštai kartelės? Jei praėjusiais metais padovanosi dviratį, tai ir kitais metais lauks ne mažesnės dovanos.

Ir taip, ir ne. Priklauso nuo to, kaip Jūs elgiatės. Visų pirma vaikai dovanas skirsto ne pagal dydį ir kainą, o pagal tai, kiek jiems ko reikia. Jei vaikas laukia kokios nors konkrečios dovanos, o ji per brangi, aišku, kad jis nusimins. Tačiau juk negalime pasaulio apversti aukštyn kojomis, kad mūsų atžalėlė niekada nebūtų nusiminus. Tai jau panašu į tokio lepinimo viršūnes, kokį parodijuoja Hario Poterio pirmojo filmo kadrai (prisiminkite išlepintą storulį Dudlį, Hario Poterio pusbrolį).

Kartais turime priimti vaikų nusiminimą kaip neišvengiamą gyvenimo dalį, nors ji mums ir nesaldi.

LAIŠKAI KALĖDŲ SENIUI

Ar vaikas turėtų rašyti laišką Kalėdų Seneliui ir užsisakyti dovaną, ar vis dėlto reikia ugdyti kitokias dovanų tradicijas, kad bet kokia dovana gerai ir svarbus „netikėtumo efektas“?

Iš vaikų laiškų Kalėdų Seniui galime sužinoti, kas labiausia nustebins mūsų vaiką. Pats netikėtumo efektas vis dėlto lieka, nes Kalėdų Senelis – mistinė figūra, kurio dėmesys vaikui be galo svarbus. Vaikai supranta, kad Kalėdų Senelis gauna daug laiškų, kuriuos rašo kiti vaikai ir jei jis dar ir gali išpildyti jo norą, vaikas pasijaučia labai išskirtinis ir pastebėtas. Šis patyrimas irgi svarbus vaikui.

AR DOVANOTI  PINIGUS

Ar vaikui tinka dovanoti pinigus? Jei taip, kiek dovanoti? O gal pinigų dovanojimas – tik senelių ir močiučių „privilegija“?

Manyčiau, kad pinigus dovanoti geriau ne Kalėdoms, o per gimimo dieną. Jei vaikas svajoja apie ypač brangią dovaną, gali visi svečiai susitarti ir duoti po šiek tiek pinigų, kad vaikas galėtų dovaną nusipirkti. Ko gero, galima tą patį principą pritaikyti ir Kalėdoms, patariant vaikui sutaupyti visus per Kalėdas gautus pinigus ir tada eiti apsipirkti. Jei močiutė (ar tėvai) dovanoja 5 metų vaikui 100 litų, turi leisti vaikui juos išleisti savo nuožiūra. Ar įsivaizduojate, kokia 3-5 metų vaiko nuožiūra? Čipsai, čiulpinukai, kramtomoji guma, ir dar daugybė mažaverčių žaislų, kurie subyra arba pabosta per dvi dienas. Gal tada užtektų 5-10 litų. Jei norime, kad už dovanotus pinigus tėvai vaikui nupirktų drabužį – pinigus dovanokite tėvams, pasakydami, kokia jų paskirtis. Paprastai būna atvirkščiai – pinigus gauna vaikas, o po to juos paima tėvai. Štai tau ir dovana. Dovanoti pinigai tiek džiaugsmo niekada nesuteikia, kiek gali suteikti pati dovana.

VAIKAI DOVANOJA TĖVAMS

Ar ugdyti tradiciją, kad ir vaikai tėvams paruoštų dovanėles ir padėtų po eglute?

Kai jau išsiaiškinsite, kad Kalėdų Senelio nėra, galite ugdyti šią tradiciją. Ji labai graži ir maloni tiek dovanų teikėjams, tiek gavėjams.

Kokia Jums buvo įspūdingiausia vaikystės dovana, kurią iki šiol prisimenate?

Daug ką jau esu pamiršusi, todėl sunku pasakyti, kuri buvo įspūdingiausia. Ko gero, įspūdingiausia buvo tai, kad dovanas mes surasdavome anksčiau, nei jos patekdavo po eglute. Viena iš malonių ir įsimintinų dovanų – pačiūžos. Tačiau tiek pat maloni ir įsimintina buvo ir pižama, kurias gavome skirtingų spalvų su broliu. Ypač smagu buvo tai, kad jas vilkėdami mes buvome beveik tokie patys ir kartu skirtingi.

STEBUKLINGOS KALĖDOS

Kaip sutaurinti Kalėdas, kad jos netaptų tik dovanų švente?

Kaip sako mano vienas geras draugas, „tokie patarimai kainuoja daug pinigų“. O taip yra todėl, kad kiekvienoje šeimoje tai kitaip. Visų pirma reikia norėti. Aktyviai norėti, o ne laukti, kad pačios Kalėdos kažkaip savaime taptų taurios. Jei įdėsite pastangų, kūrybiškumo, laiko, o ypač – širdies, Jūsų Kalėdos bus įspūdingos, malonios, šiltos ir tokios, kokias norisi prisiminti. To Jums visiems ir linkiu.

Ačiū už pokalbį.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 + = aštuoni