Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Rytų medicinoje gydytojas pauosto ir net paragauja paciento šlapimo – pačio informatyviausio organizmo skysčio. Taigi, pakalbėkime apie vaiko „sysiuką“. Į klausimus atsako doc. A.Vingras.
Kiek kartų per dieną turėtų šlapintis vaikas?
Tai priklauso nuo daugelio priežasčių. Naujagimis gali šlapintis 8-10 kartų per parą. Kuo daugiau geriama ir mažiau išprakaituojama, tuo dažniau šlapinamasi. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę dažniau šlapintis nei vyresni. Be to, kiekvienas net ir to paties amžiaus vaikas vieną dieną gali šlapintis dažniau, kitą – rečiau. Pvz., valgant agurkus, arbūzus, obuolius, vynuoges šlapinamasi dažnėliau nei valgant kitus vaisius, uogas, daržoves. Šlapinimasis padažnėja, kai susergama šlapimo pūslės ar šlapimtakių uždegimu.
Šlapinimosi dažnis nėra kompiuterinė programa.
Ar geriau, kai vaikas šlapinasi per dieną daugybę kartų, ar tik kokius du kartus, bet gausiai?
Kiekvienas bet kurio amžiaus vaikas kasdien šlapinasi skirtingą kartų skaičių – kaip situacija reikalauja. Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą. Jie turi šlapintis tiek kartų, kiek nori.
Kokį kiekį vaikas turi „išsisioti“ vienu kartu? Jei lašiukas – jau blogai?
Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas, ir priklauso nuo vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros (kai daugiau prakaituojama, tada rečiau ir mažiau šlapinamasi). Kai vaikas daugiau prakaituoja, pvz., žaidžia judrius žaidimus ir mažiau atsigeria, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Mažai šlapimo išskiriama susirgus kai kuriomis inkstų ligomis, pagausėja – susirgus cukralige ir kai kuriomis kitomis ligomis. Jei pastebėjote, kad vaikas, gyvendamas jam įprastą gyvenimo būdą, išgeria tiek pat, bet pradėjo rečiau bei mažiau šlapintis, dera nedelsti ir pasikonsultuoti su vaiko gydytoju.
Ar dažnas vaiko šlapinimasis nerodo ligos – šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimo?
Taip, rodo. Jeigu vaikas pradėjo dažniau šlapintis, nei jam įprasta, ir juolab atsirado kitų negalavimų (kilstelėjo temperatūra, pakito įprastas kasdieninis elgesys, pablyško) – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ką rodo šlapimo spalva? Ar tamsus šlapimas rodo, kad vaikui trūksta skysčių?
Naujagimio šlapimas pirmąją gyvenimo savaitę gali būti neintensyviai rausvas – tai yra norma. Antrąją gyvenimo savaitę jis tampa geltonos spalvos. Koncentruotas šlapimas yra intensyvesnės geltonos spalvos. Toks jis būna tuomet, kai daug išprakaituojama ir mažai geriama. Mėsos nuoplovų spalvos šlapimas pasirodo susirgus ūminiu inkstų uždegimu glomerulonefritu (būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją).
Kas lemia šlapimo spalvą – ar tik išgerto skysčio kiekis, ar maistas, kepenų ligos?
Maistas šlapimo spalvos nelemia. Susirgus kepenų uždegimu (hepatitu) šlapimas tampa rusvos spalvos, o išmatos blyškios (beveik baltos).
Ar normalu, kad ūgtelėjęs vaikas naktį keliasi šlapintis?
Naktį keliasi šlapintis dažniausiai tie vaikai, kurie vakare prieš miegą išgeria daugiau skysčių arba prieš eidami miegoti nesuvaikšto į tualetą. Kai tik vaikas pripratinamas šlapintis į puoduką, jis turi būti įpratinamas prieš naktį pasišlapinti. Jei vaikas naktį keliasi šlapintis vieną-du kartus, tai nėra nenormalu.
Priminkite mamoms, kaip teisingai surinkti šlapimo tyrimams.
Vaistinėse, medicinos prekių parduotuvėse dabar galima įgyti šlapimo surinkimo indų berniukams ir mergaitėms. Mergaitėms surinkti šlapimą sunkiau: prieš priklijuojant šlapimo surinkimo induką mergaitė turi būti apiplauta dezinfekuojančiu tirpalu (perkoštą ramunėlių nuovirą reikia leisti srove iš viršaus į apačią praskėtus didžiąsias lytines lūpas). Apiplovimui netinka kalio permanganato tirpalas. Pasitaiko ir taip, kad mažas vaikas apiplaunant pasišlapina. Jei nėra galimybių rinkti šlapimą į specialius indus, vaiką galima pasodinti ant gerai verdančiu vandeniu išplauto puoduko ar dubens. Tyrimui netinka šlapimas su išmatų priemaišomis. Šlapimo tyrimui negalima sunkti iš sauskelnių ar vystyklų.
Kodėl tyrimui reikia būtent rytinio šlapimo ir būtent „vidurinės čiurkšlės“?
Šlapimo tyrimui, kuris vadinamas šlapimo pasėliu, geriausiai tinka rytinio šlapimo „vidurinė čiurkšlė“, nes ji būna mažiausiai užteršta bakterijomis, esančiomis šlapimtakio gale. Rytinio šlapimo tyrimas duoda daugiausiai informacijos.
Ką parodo šlapimo tyrimas?
Parodo, ar yra uždegimas šlapimą išskiriančioje sistemoje, kaip dirba inkstai, kokių medžiagų atsiranda šlapime (kai jų normaliai neturėtų būti).
Mamos išsigąsta nuo žodžių „šlapime yra baltymo“ arba „šlapime yra acetono“. Ar tai baisu?
Sveikų vaikų ir suaugusiųjų šlapime visuomet yra šiek tiek baltymų, tačiau jų yra tiek mažai, kad jų kiekis dažniausiai nenustatomas tiriant šlapimą.
Baltymų atsiradimo šlapime priežasčių yra daug – kad ir fiziologinis (normalus) baltymų atsiradimas. Jis nustatomas epizodiškai, o šlapime baltymo būna nedaug – iki 0,1 g/l ir jokių ligos požymių nepastebima. Tuomet gydytojas pataria šlapimo tyrimą kelis kartus pakartoti – suprantama – būtina vykdyti gydytojo patarimą. Kitos baltymo atsiradimo šlapime priežastys yra karščiavimas, ūminis inkstų uždegimas (glomerulonefritas), kitos inkstų bei šlapimtakių ligos. Gydytojas, įvertinęs šlapimo tyrimo rezultatus, turėtų informuoti, kiek baltymo yra šlapime.
Kai šlapimo tyrime epizodiškai aptinkama baltymo, jo būna nedaug, ir vaiko būklė yra gera – išsigąsti nereikia. Kai šlapime nuolatos yra baltymo, vaikas tiriamas dėl lėtinių inkstų ligų.
Acetono atsiradimas (ketonurija) aptinkamas, kai kepenyse padidėja acetono gamyba. Ją gali išprovokuoti įvairios priežastys – riebus maistas, karščiavimas, nuodingomis medžiagomis užterštas maistas, kai kurie vaistai, cukraligė. Šlapime randant acetono visuomet yra ir kitų sveikatos sutrikimo požymių. Pagal juos sprendžiama, kokia liga ir ką daryti. Kadangi baltymo ar acetono atsiradimo priežastys yra įvairios, todėl vieno atsakymo į klausimą „Ar tai baisu?“ nėra.
Kodėl senovėje (o ne paslaptis – ir šiais laikais) žmonės gydosi šlapimu? Geria, deda kompresus. Teko girdėti, kad seniau vaikams motinos duodavo gerti savo šlapimo nuo plaučių uždegimo. Kodėl jos taip darė?
Tai liaudies medicinos priemonė. Kol kas nėra žinoma jokių patikimų tyrimų, kurie būtų įrodę tokio gydymo naudą. Kodėl vieni geria šlapimą, o kiti jo negeria, atsakyti neįmanoma, nes kol kas nesurasta metodų, kaip programuoti skirtingų žmonių galvoseną. Šiuolaikinė medicina nerekomenduoja šlapimo kaip vaisto tiek į vidų, tiek išorei.
Ar nėra atlikta tyrimų, kaip sauskelnės veikia vaikų šlapinimosi refleksus?
Yra du refleksai: tuštinimosi ir šlapinimosi. Pirmiausia vaikas išmoksta pasituštinti, ir tik po to pasišlapinti į puoduką. Manoma, kad geriausia ant puoduko pradėti sodinti 10 mėnesių mažylį, nes kol jis suvokia ko iš jo norima, praeina dar 3-4 mėnesiai. Sauskelnės neturėtų užmigdyti tėvų veiksmų ir nuovokos, nes jos tik išvaduoja tėvus nuo darbo – sodinimo ant puoduko… Sauskelnės neįtakoja nei šlapinimosi, nei tuštinimosi refleksų.
Sako, kad susirgus cukralige šlapimas atsiduoda antaniniais obuoliais ir yra lipnus. Ar tiesa?
Taip, tai tiesa. Šlapimas „atsiduoda“ rūgusiais obuoliais, nebūtinai antaniniais… Šlapimas yra lipnus dėl jame esančio cukraus, teisingiau – gliukozės.
Kokios liaudiškos priemonės gydo šlapimo takų ligas? Ar galima arbatų duoti profilaktiškai?
Jokios liaudiškos priemonės nėra taikomos vaikų šlapimo organų ligoms gydyti, nes neturint medicininio išsilavinimo nėra galimybių nustatyti, kokia liga serga vaikas. Bet kuri liaudies medicinos priemonė gydo ne ligą, o labiausiai jos išreikštą vieną ar kitą požymį. Nėra jokios liaudies medicinos priemonės, kuri gydytų visas šlapimo takų ligas. Jokios arbatos nebuvo ir nėra duodamos šlapimo takų ligų profilaktikai.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
