Žinoma, ji niekur nebėga, o bėga iš jos. Per metus būna bent kartas (o iš tikrųjų – daug kartų), kai vaiko nosis tampa pačiu svarbiausiu organu. Atrodo, tokia maža nosytė, tiesiog pupa, o gali sukelti tiek nepatogumų – sloguodamas vaikas neprakvėpuoja, netenka apetito, neramiai miega, ir dar tas tekantis „liūlys“.
Kiek neįprastu klausimų – apie šį vaikystės palydovą – kalbamės su gydytoju otolaringologu Virgilijumi Sakalinsku.
Ką rodo bėganti nosis – ar visada prasidedančią slogą?
Pagrindinė nosies „bėgimo“ priežastis – padidėjęs gleivių kiekis nosies išskyrose. Per parą sveika nosis normaliai išskiria daug gleivių – vaikų amžiuje tai būtų iki 200-300 ml. Tik laimė, kad evoliucija taip suformavo mūsų nosį, jog šios gleivės iš nosies nuteka į nosiaryklę, o iš jos per stemplę patenka į skrandį, ten suvirškinamos jų kietosios sudedamosios dalys (beje, ir kvėpuojant, prilipę nešvarumai, dulkės), o skystoji gleivių dalis papildo vandens kiekį, reikalingą kiekvienam organizmui.
Todėl pakitus gleivių sekrecijai iš nosies, padaugėjus išskyrų, o tuo labiau atsiradus snargliui, aiškėja štai kas: arba padidėjo gleivių gamyba dėl kažkokio nosies gleivininio dangalo dirginimo – uždegimo, arba nosyje atsirado kliūtis, kuri trikdo normalią gleivių tėkmę, ir jos, negalėdamos nusileisti į stemplę, skiriasi per šnerves į išorę.
Taigi varvantis snarglys dažniausiai ir „praneša“ apie nosies gleivinės uždegimą – slogą, bet vaikams neretai tai būna dėl adenoidų – išviešėjusios nosiaryklės tonzilės (žmonės neretai juos netiksliai vadina – nosies polipais). Kad ir kaip juos vadintume, jie neretai vaikams sudaro tiesiog mechaninę kliūtį, trukdančią išsivalyti gleivėms, vaiko nosis užsipildo snargliais ir prasideda bėdos. Kartais vaikai patys „sukelia“ snarglius – įsikišdami į nosį įvairius daiktus (mėgstamiausi: sagos, žaislų dalys, riešutai ir jų dalys, porolonas, karklo pumpurai – „kačiukai“ ir kt.). Šie daikčiukai, dirgindami nosies gleivinę, sukelia gausią sekreciją iš nosies (įprastai iš vienos pusės, o jei prikimšta į abi nosies landas – iš abiejų), kuri greitai tampa pūline ir įgauna nemalonų kvapą.
Kaip snargliukų spalva ir tirštumas bei gausumas keičiasi slogos eigoje?
Pradėkime nuo to, kad ūminė infekcinė („peršalimo“) sloga – dažniausia žmogaus infekcinė liga, tęsiasi nuo 7 iki 10 dienų (naujagimiams ir mažiems vaikams ilgiau), ją įprastai sukelia virusai, vėliau prisidedant bakterijoms.
Pirmas 2-3 dienas snargliukų yra daug, jie skaidrūs ir gana skysti (vandeningi), palaipsniui vis gausėja gleivių, o vėliau (beje, ligai rimstant) išskyros jau aiškiai pakinta – jų išsiskiria mažiau, tampa balkšvai gelsvos (geltonos) – pūlinės, tirštos, kol palaipsniui išnyksta – savaime pasveikstama. Dėl šios natūralios slogos eigos atsirado netoleruotinas posakis – „jei gydysi slogą, ji baigsis per 7 dienas, o jei negydysi – per savaitę“, nes negydoma sloga neretai vaikams komplikuojasi į sinusitą, ausies uždegimą.
Ką rodo skaidrus ir skystas kaip vanduo snarglys?
Galimi keli tipiniai variantai.
Pirma, toks snarglys, kaip jau minėjome, būna ūminės („peršalimo“) slogos pradžioje ir rodo, kad vaiko nosį, matyt, „užpuolė” virusai. Jie, patekę į nosies ertmės gleivinę, ją pradeda dirginti, o dirginamos gleivinės atsakomoji reakcija yra stereotipinė – padidėja išskiriamų gleivių kiekis, nosis tarsi bando išplauti sukėlėjus (virusus), išstumti juos iš nosies ertmės į išorę per šnerves ar nosiaryklę. Virusų visiškai pašalinti nepavyksta, nes jie įlenda į audinių plyšius, dauginasi, sukelia jau tikrą uždegimą, išskyrų padaugėja.
Antru atveju, nosis irgi sureaguoja į alergeną – staiga gausiai pradeda varvėti iš nosies vandeningas sekretas, pasireiškia daugkartinis čiaudulys, nosis stengiasi ne tik „išplauti“, bet ir „iščiaudėti“ alergiją sukeliantį svetimkūnį (pvz., žiedadulkes). Gali prisidėti ašarojimas – ašaros nutekėdamos į nosį irgi padeda išplauti alergenus.
Ką rodo tirštas, žalsvas snargliukas?
Tirštėjančios gleivėtos pūlinės išskyros, kurios paprastai pasirodo ūminės slogos 3-4 dieną, byloja, kad sloga pasiekia kulminacinę fazę, toliau išskyrų iš nosies mažėja, palengvėja kvėpavimas per nosį. Jei išskyrų kiekis nemažėja, jos įgauna geltoną ar net žalsvą atspalvį, tai rodo, jog prisidėjusi bakterinė infekcija yra atspari – galima sulaukti ir slogos komplikacijų.
Kaip išvalyti nosį kūdikiui? Ką manote apie nosies siurbtukus, gal vieni geresni už kitus? Jei taip, tai kokie siurbtukai geriausi?
Naujagimiams ir mažiems vaikams reikia reguliariai išvalyti nosį – esant reikalui ir keletą kartų per dieną. Susirenkančios nosyje gleivės ir plutelės, susidarančios sudžiūvus gleivėms, gali apsunkinti kvėpavimą per nosį, be to, sukelti nemalonius pojūčius nosyje. Nosiai valyti naudokite vatos tamponėlius, parduodamus parduotuvėse. Geriau išvalyti, kai vienos rankos nykščiu truputį pakeliamas nosies galiukas ir įeiga į nosį esti apšviesta.
Pašalinus matomus snargliukus, patartina nosies prieangio odą sutepti drėkinančiu aliejumi.
Pagausėjus išskyrų iš nosies (pvz., susirgus sloga) tokio nosies išvalymo gali nebepakakti. Tada į pagalbą ateina specialiūs siurbtukai.
Kaip išmokyti vaiką teisingai iššnypšti nosį?
Kuo anksčiau vaikas išmoks iššnypšti nosį, tuo greičiau sugebės savarankiškai pasirūpinti savimi – tėvams palengvės jo priežiūra. Reikėtų pradėti nuo rytinio nosies tualeto – išmokyti vaiką išsišnirpšti virš kriauklės. Pirma išvaloma viena šnervė, po to – kita. Net jeigu žmogus sveikas, priklausomai nuo aplinkos, negana nosį išsišnirpšti vieną kartą per dieną. Kartu su gleivėmis iš nosies ertmės pašalinamos dulkės, o kartu ir daugybė bakterijų, kurios tik ir laukia, kad vaiko organizmas nusilptų ir nebegalėtų pasipriešinti pastarųjų invazijai. Taigi nosies išvalymas – svarbi higieninė ir profilaktinė procedūra.
Jeigu vaikas nemoka reguliariai išsišnirpšti nosies, jis nuolat kaišios pirštą į nosį, ir Jūs pačiose netikėčiausiose vietose – ant staltiesės, kilimo, antklodės – aptiksite šios, beje, vaikams gan patinkančios veiklos rezultatus. Plutelės, kurios susidaro per naktį, ypač esant sausam kambario orui, trukdo vaikui kvėpuoti ir jį dirgina. Pridursime, kad kai kurie vaikai taip aktyviai su pirštu „veikia“ nosyje, kad sukelia kraujavimą (nosies gleivinė švelni, greitai pažeidžiama – joje gausu trapių kraujagyslių). Ant vidinių nosies sienų susidaro kraujingos plutelės, kurios vaiką dirgina – sukelia spaudimo, tempimo pojūtį. Norėdamas „pašalinti” šiuos pojūčius vaikas iškrapšto šias pluteles, kurios dengia kraujavusią vietą, tuo padarydamas dar blogiau, nes vėl kraujuoja dar stipriau – vėl susidaro plutelės. Tai lyg užburtas ratas. Tokia vaiko kova su plutelėmis gali trukti savaitėmis.
Vaikui reikia padėti. Pluteles suminkštinti galite aliejumi suvilgytais vatos tamponėliais.
Sloguojant rekomenduotina naudoti tik vienkartines popierines nosinaites (servetėles). Snargliuose visuomet būna ne tik gleivių, bet ir leisgyvių ar visiškai veiklių bakterijų, todėl klasikinėse (daugkartinėse) – medžiaginėse nosinėse joms sudaromos geros sąlygos gyvuoti ir pakartotinai užkrėsti šeimininką.
Popierine nosinaite užspaudę vieną nosies landą, paprašykite vaiką lengvai pūsti per laisvąją pusę, po to liepkite šnypštimą pakartoti jau iš kitos landos. Negalima šnypšti nosį užspaudus abi nosies landas. Reikia vaiką mokyti, kad jis šnypštų ne įsitempdamas, neforsuodamas. Kitaip atsiranda pavojus dalį snarglių su pūlinėmis bakterijomis įpūsti į klausomąjį vamzdį, o jame prasidėjęs uždegimas yra pavojingesnis už slogą. Klausomasis vamzdis jungia nosiaryklę su vidurinės ausies ertme, kilęs uždegimas vamzdyje gali išplisti į ausį.
Ar tiesa, kad stipriai šnypščiant nosį gali trūkti galvos kraujagyslės?
Itin retai, kai yra įgimtų galvos kraujagyslių sienelių vystimosi defektų, teorinė galimybė joms plyšti negali būti visiškai paneigta. „Galingai“ šnypščiant nosį dažniau išprovokuojamas kraujavimas iš nosies. Plyšta įprastai ne galvos, o nosies pertvaros kapiliarai ir kraujavimas neišvengiamas. Plyšta kapiliarai ne tik nuo to, kad stipriai pučiama valant nosį, bet ir nuo to, kad užspaudžiama nosis. Nosies pertvaros kapiliarai „guli“ tiesiai ant kieto pagrindo – kremzlės, tad prispaudus jie traumuojami, o juolab jie jau nukentėję nuo slogos, tad pratrūksta ir gali sukelti paniką, kai gausiai teka kraujas.
Jei vaikas nuolatos snargliuotas, bet jaučiasi gerai – ar tai liga?
Jau minėjome, kad snargliukų padaugėja, kai atsiranda kliūtis gleivėms nutekėti. Pavyzdžiui, padidėja nosiaryklinė tonzilė – vadinamieji adenoidai, ir jei jie neuždengia nei pusės nosies choanų – užpakalinių nosies angų, vaikas jaučiasi normaliai, tik nosyje užsilaiko gleivių ir jos ima skirtis į išorę per šnerves. Kol nėra adenoidų uždegimo, tol vaiko būklė tartum neleidžia įtarti ligos, tačiau tai rodo, kad nosies gleivių gamyba ir jos apytaka yra sutrikdyta. Tai gali padaryti ir gerybiniai nosiaryklės navikai, tikrieji nosies polipai ar į nosį patekę svetimkūniai. Todėl visais atvejais otorinolaringologo apžiūra yra naudinga ir būtina.
Ar lašinti į snargliuojančio kūdikio nosį motinos pieną? Šlapimą?
Snargliuojančio kūdikio nosį turi patikrinti specialistas, jis skirs vaistų, pavyzdžiui, lašų į nosį. Motinos pienas anksčiau būdavo lašinamas į nosį kūdikiams tik prasidedant ūminei slogai, manyta, kad jis stiprina nosies atsparumą. Taigi negyvenamoje saloje galima išbandyti ir šią priemonę. O štai apie šlapimo lašinimą į nosį šiuo laiku nė nevertėtų galvoti. Tai nepriimtina. Šlapimas – ne vaistas.
Ar amžinai snargliais aptekęs vaikas užaugs analogišku suaugusiuoju? Kitaip – ar polinkis sirgti sloga išaugamas?
Amžinai snargliuotų vaikų neturėtų būti, jeigu jie bus gydytojo apžiūrėti ir nustatyta tikroji snargliavimo priežastis. Juk ūminė sloga gali pereiti į lėtinę formą – snargliavimas tęsis. Jį gali sustiprinti nosies pertvaros iškrypimas, išviešėjusi nosiaryklės tonzilė (adenoidai), gerybiniai navikai, lėtinis sinusitas, alergija. Išlydžius minėtas ligas, snargliavimas turi praeiti arba ryškiai sumažėti.
Polinkis sirgti sloga nėra pastovus – jis kinta. Iš dalies jis priklauso nuo vaiko organizmo reaktyvumo ir imuninės būklės. Savo ruožtu imuninė vaiko būklė svyruoja, tam tikrais periodais silpnėja ar stiprėja. Tada pasireiškia ir polinkio sirgti sloga svyravimai. Tačiau negydant vaiko laukti, kol jis nustos dažnai sirgti sloga, nevertėtų, nes galima sulaukti sunkesnio, atvirkščio efekto.
Slogai STOP
Varvanti nosis praneša apie slogą, bet ji gali varvėti ir dėl adenoidų, alergijos ar svetimkūnio nosyje.
Sveikiems kūdikiams nosį reikia išvalyti kelis bent kartą per dieną.
Neleiskite nosies šnypšti „galingai” – gali pradėti bėgti kraujas.
Motinos pieną lašinti sloguojančiam kūdikiui į nosį – atgyvenusi, archaiška priemonė.
Jūros vanduo – puiki priemonė slogos profilaktikai.
Polinkis sirgti sloga labiausiai priklauso nuo vaiko imuniteto.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
