Čiaudulys, įkyrus kosulys ir gerklės skausmas, varvanti nosis… Peršalimas pričiumpa tiek mus, tiek mūsų vaikus. Pataria šeimos gydytoja Vytenė Menkevičienė, www.kiskiaisapnuoja.lt
Peršalimas – kas tai?
Peršalimas – viruso sukelta ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią mes paprasčiausiai vadiname sloga. Šią ligą gali sukelti ne viena virusų rūšis, tačiau dažniausias jų – rinovirusas. Jis į kvėpavimo takus gali patekti keliais būdais. Vienas jų – čiaudulio ar kosulio metu oru plintant mažyčiams seilių ar nosies išskyrų lašeliams.
Virusą sergantysis kitam gali perduoti ir suteptomis rankomis palietęs įvairius paviršius.
Būtent šiuo būdu mažieji dažniausiai ir užkrečia vieni kitus: piršteliai viską liečia, po to knieti pasikrapštyti ir savo nosį, taip virusas joje ir įsitaiso.
Peršalimo virusui vis labiau įsismarkaujant, mažylio nosis tampa užgulta. Taip nutinka ne tik dėl susikaupusių gleivių, bet ir dėl uždegimo metu smarkiai išsiplėtusių gleivinės kraujagyslių. Tai sukelia gleivinės sluoksnio paburkimą, kuris siaurina nosies ertmes. Iš jos pradeda tekėti bespalvės gleivės, pasireiškia gerklės perštėjimas, varginantis sausas kosulys ir čiaudulys. Sloga gali sugadinti mažylio nuotaiką: jis gali būti suirzęs ar, atvirkščiai, mieguistas ir vangus, skųstis galvelės skausmu. Tačiau svarbu paminėti, kad peršalimo metu įprastai kūno temperatūra gali pakilti, tačiau nežymiai, iki 38oC.
Pastaruoju metu daug kalbame ir apie COVID–19 infekciją. Jai irgi būdingi į peršalimą panašūs simptomai: sloga, čiaudulys, sausas kosulys, gerklės skausmas. Daliai vaikų pasireškia viduriavimas ar pykinimas ir vėmimas, kai kuriems – skonio ir uoslės praradimas. Visa laimė, jog COVID–19 simptomai mažiems vaikams yra silpnesni lyginant su suaugusiaisiais.
O gal bakterija?
Virusų sukeltas peršalimas dažniausiai praeina savaime, tačiau visai kas kita, jei mažylį „pačiupo“ bakterija. Jų sukeltos ligų (anginos, plaučių uždegimo, sinusito ar bronchito) požymiai iš pradžių gali būti panašūs į peršalimą, bet joms įveikti jau tikrai prireiks specialaus gydymo antibiotikais. Bakterinės ligos, lyginant su virusinėmis, sukelia stipresnius ir audringesnius požymius: vaikelis stipriai karščiuoja, jo krūtinę gali draskyti stiprus kosulys, jam prasižiojus, ant tonzilių matyti baltų taškelių – apnašų. Jų, tiesą sakant, gali būti ir sergant virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tačiau dažniausia kartu su šiuo požymiu bus ir sloga, priešingai nei anginos metu.
Nuspręsti, kas galėjo sukelti į peršalimą panašius simptomus – virusas ar bakterija, – gali tik gydytojas: jis apžiūrės vaikelį ir atliks kraujo tyrimus, padėsiančius pasirinkti tinkamą gydymą.
Nereikėtų peršalimo painioti ir su gripu – tai irgi virusinė liga, tačiau kitokia, nes jos sukėlėjas – visai kitos rūšies virusas. Staiga atsiradęs stiprus karščiavimas, raumenų skausmai ir dažnai „sausa“ nosis be varvėjimo gripo epidemijos metu, tikėtina, bus gripas.
Ar tikrai serga dažnai?
Tėveliai skundžiasi, jog jų vaikas peršalimo ligomis serga tikrai per dažnai. Jų nerimą gali sumažinti žinojimas, jog iki 3 metų jų mažylis gali sirgti net 12, o priešmokyklinukas – iki 6 kartų per metus. Tai visiškai normalu. Sunerimti dėl dažnų ligų reikėtų tik tuomet, jei vaikui nuolat pasikartoja sunkios bakterijų sukeltos ligos, pvz., daugiau nei 2 kartus per metus jam prireikia gultis į ligoninę ir skirti antibiotikus į veną ar daugiau kaip 3 kartus kartojasi bakterijų sukeltas sinusitas, ausies uždegimas.
Ir vėl bėga nosis – kodėl?
Mažučius vaikus virusai puola dažniau nei vyresniuosius. Visų pirma taip nutinka dėl mažylių kvėpavimo takų nebrandumo, kuris yra itin ryškus iki 8-ojo jų gimtadienio. Jų nosys – trumpos ir mažytės, todėl oras nėra pakankamai sušildomas ir išvalomas, o gleivėse mažai specialių su ligų sukėlėjais kovojančių baltymų – antikūnų. Mažų vaikų imuninė sistema irgi dar iki galo nesubrendusi: ji apie 2–3 kartus silpnesnė nei suaugusiųjų. 6–9 mėnesių kūdikiai įvairiems infekcijų sukėlėjams yra itin jautrūs, nes nėštumo metu iš mamos gauti gynybiniai baltymai jau yra suirę, o kol kas dar silpna imuninė sistema negali susidoroti su visais iš aplinkos į organizmą patenkančiais virusais ir bakterijomis.
Vaikams sloga – rimta liga
Mažiems vaikams peršalimas gali tapti tikrų tikriausiu jėgų išbandymu. Dėl savo dar nebrandžių kvėpavimo takų ypatumų sloga mažieji serga daug stipriau: jų nosies gleivinė itin puri ir išraizgyta daug tankesniu kraujagyslių tinklu, taigi mažos nosytės rimtai užburksta, ir kvėpuoti vaikams tampa labai sunku. Kūdikiai iki 6 mėnesių nesugeba kvėpuoti pro burną, taigi jiems užsikimšusi nosis – dar didesnė problema, trukdanti ir žįsti. Nosies sekretas teka ne tik į išorę, bet ir gilyn į gerklę, tad prie slogos gali prisidėti ir viduriavimas ar vėmimas. Eustachijaus vamzdis, jungiantis vidurinę ausytę su nosimi, yra trumpas, beveik horizontalus, todėl nosyje esančios gleivės su virusu gali be vargo patekti ir į ausį. Štai kodėl dažnai slogai draugiją palaiko ir prisidedantis vidurinės ausies uždegimas.
Kaip padėti mažoms nosytėms?
Nors sloga ir nemažas „baubas“, prastą mažylio savijautą galime palengvinti nesudėtingomis priemonėmis.
- Svarbiausia užduotis – suskystinti nosies sekretą ir jį ištraukti. Vaiko nosies gleivėms skystinti galime naudoti vadinamąjį jūros (hipertoninį druskos tirpalą) ir izotoninį vandenį. Jei iš nosies teka žalias ar gelsvas sekretas, tikrai prireiks stipresniojo druskos tirpalo – jūros vandens (ir vizito pas gydytoją!). Jame druskos koncentracija didesnė, taigi jis su didesne jėga išvalo nosį, tačiau būtina atminti, jog jis itin sausina jautrią nosies gleivinę, taigi negalima juo piktnaudžiauti. Be to, šis tirpalas nėra rekomenduojamas kūdikiams. Visai kas kita, jei gleivės bespalvės kaip vanduo, – tuomet tikrai pakaks silpnesnio (izotoninio) druskos tirpalo. Jo galite įsigyti vaistinėje arba pasigaminti patys: į puodelį šilto (ne karšto) virinto vandens įberkite ketvirtadalį šaukštelio druskos, išmaišykite, o pagamintą tirpalą laikykite švarioje talpoje su dangteliu iki vienos savaitės. Kūdikėliams visi tirpalai į nosį ne švirkščiami, o švelniai sulašinami – po porą lašelių į kiekvieną šnervę. Nosies gleivinę, o kartu ir kvėpavimo takus puikiai sudrėkina ir specialus inhaliatorius, inhaliuojant vėsius vandens garus.
- Kuomet gleivės jau suskystintos, jas galima lengvai iššnypšti, užspaudžiant po vieną šnervę, nes pučiant iš abiejų iš karto, didėja ausies uždegimo pavojus. To nemokantiems vaikeliams sekretą iš nosies reikia ištraukti specialiais traukikliais: paprasta gumine „kriaušyte“ ar mechaniniu traukikliu – išsirinkite patys. Jį panaudoję, nepamirškite antgalio išplauti ar pakeisti nauju. Nosį valyti patariama prieš valgį, antraip ši procedūra gali sukelti vėmimą.
- Išvalius tiek mažas, tiek dideles nosytes, būtina jas sudrėkinti, nes sausa jų gleivinė nesugeba visu pajėgumu kovoti su virusais. Tam galima naudoti paprastą natūralų augalinį aliejų (alyvuogių, migdolų). Mažiesiems nosies landas patepkite suvilgytu vatos gabalėliu, o vyresniuosius pakalbinkite pačius nosis pasitepti pirštukais.
- Labai svarbu, jog nosies gleivinei būtų draugiška ir namų aplinka. Jai labiausiai tinka vėsus ir drėgnas oras. Prasidėjus šildymo sezonui mūsų namuose, atvirkščiai, tampa karšta ir sausa, todėl nepamirškite periodiškai vėdinti kambarių – taip ir virusus pro langą išvysite, ir namų orą sudrėkinsite. Galite įjungti ir specialų drėkintuvą–garintuvą ar tiesiog ant radiatoriaus užmesti drėgną rankšluostį.
- Jei mažylis jaučiasi gana gerai ir nekarščiuoja, tinkamai apsirenkite ir išeikite į lauką. Šaltame ore nosytės „atsiklijuos“ – kvėpuoti taps lengviau.
- Neskubėkite bėgti į vaistinę – medicininėje literatūroje gausu įrodymų, jog vaikams iki 6 metų įvairūs be recepto parduodami vaistai, skirti peršalimui gydyti, neturi aiškiai įrodytos naudos. Jei vis dėlto vaistų ieškosite, atminkite, jog purškalai, čiulpiamosios tabletės nuo gerklės skausmo tinkamos vyresniems nei 4–6 metų vaikams, gleives skystinantys vaistai skiriami tik nuo 2 metų, o nosiai atsikimšti padedantys tirpalai skiriami tik pasitarus su vaistininku ar gydytoju. Įvairius sirupus rinkitės be skonių ir spalvų – sintetiniai priedai gali sukelti alergiją.
- Atsargiai naudokite įvairius eterinius aliejus ar jų mišinius. Praktikoje tikrai tenka matyti peršalusius ir dėl naudotų eterinių aliejų dar papildomai išbertus vaikus. Jei jau esate ne kartą naudoję vieną ar kitą eterinį aliejų, tuomet jį naudoti peršalimo atveju yra saugu. Žinoma, nepamirštant saiko. Eterinius aliejus kūdikių peršalimo gydymui galima naudoti tik prieš tai pasitarus su jo sveikata besirūpinančiu gydytoju.
Gerti – būtina!
Skysčiai peršalimui gydyti yra itin svarbūs: jie suskystina gleives, jos greičiau pasišalina iš nosies, jas vaikas lengviau atkosėja. Atminkite, jog įvairias žolelių arbatas, medų mažyliui siūlykite tik nuo vienerių metų, nes tai – stiprūs alergenai. Sloguojant puikiai tinka ir paprastas šiltas, bet ne karštas vanduo. Jis ir gerklės niežulį, skaudenimą apramins.
Sloguojantys kūdikėliai žįsdami greičiau nuvargsta, todėl juos reikėtų maitinti trumpiau, bet dažniau, tai daryti patariama ne gulintiems, o paėmus ant rankų, stengiantis pakelti galvelę ir krūtinę.
Nesistenkite jėga vaikelio skrandžio pripildyti ir papildomai apkrauti sunkiai virškinamu maistu. Sergančiam mažyliui pasiūlykite sultinio ar daržovių. Jei valgyti jis nenori, jėga jo nemaitinkite – pagerėjus savijautai, tikrai grįš ir apetitas.
Kada sunerimti?
Įprastai sloga praeina savaime, nesukeldama didelių problemų, tačiau slaugant mažylį būtina žinoti, kokie požymiai turėtų sukelti nerimą. Į gydytoją nedelsiant kreiptis reikėtų, jei jaunesnio nei 3 mėnesių kūdikėlio kūno temperatūra pakilo daugiau nei 38oC, jei vyresnis vaikas karščiuoja virš 40oC.
Būtinai atkreipkite dėmesį į karščiuojančio vaikelio odą – vis apžiūrėkite jį visiškai nurengtą, nepalikdami nė vieno odos lopinėlio. Pastebėję naujai atsiradusį bėrimą, skubėkite pasikonsultuoti su gydytoju. Didžiausią nerimą kelia neišblykštantys bėrimai. Tai patikrinti galima spaudžiant vieną jų stikline: jei bėrimas nenyksta, būtina skubi gydytojo apžiūra. Nenuraminamas vaikelis ir, atvirkščiai, labai vangus, nuolat miegantis ar visiškai atsisakantis gerti irgi turėtų būti apžiūrėtas gydytojo. Peršalimas įprastai nuslopsta per maždaug 10 dienų. Jei jis užsitęsė, – prireiks gydytojo pagalbos.
