Reta tema sulaukia tiek dėmesio, kaip gripas. Ar jau viską žinome?
Vaikų ligų gydytoja, vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja, Klinika 1005
Nesirgau ir neketinu sirgti?
Imlumas gripui yra visuotinis. Žmonės, kurie mano, kad niekada arba beveik niekada nėra sirgę gripu, klysta. Jie yra sirgę, tačiau itin lengva arba net besimptome ligos forma. Šių žmonių plaučiuose vyksta infekcinis procesas, su virusais organizmas kovoja, susidaro antikūnai prieš gripą. Deja, bet šie žmonės, kad ir jausdamiesi gerai, platina gripo virusą kitiems asmenims. Užsikrėtęs gripo virusu asmuo tampa gripo platintoju jau po kelių valandų nuo užsikrėtimo ir platina virusą iš kvėpavimo takų su seilių lašeliais, kurie išsiskiria kosint, čiaudint, kalbant.
Jei nuo tokio asmens užsikrės kitas asmuo ar šeimos narys, kurio imuninės sistemos būklė tuo metu yra prastesnė, kuris yra pervargęs, serga lėtinėmis ligomis arba kokia nors kita infekcija, gali išsivystyti sunki ligos forma su komplikacijomis.
Ypač jaunesnio amžiaus vaikams liga gali pasireikšti galvos smegenų dangalų uždegimu encefalitu bei kitomis sunkiomis formomis.
Ar šiemet jau buvo epidemija
Epidemija – tai ligos plitimas su pagreičiu, kuomet vienas sergantis žmogus per parą užkrečia daugiau nei vieną kitą asmenį (tokiu atveju per 5–6 paras prasidėjusi nuo vieno sergančio žmogaus liga gali išplisti 200 ir > žmonių). Pandemija vadinamas staigus ligos plitimas didelėje geografinėje teritorijoje – valstybių grupėje, žemyne ar net visame pasaulyje.
Pirmąsias gripo epidemijas aprašė jau Hipokratas. Gripo pandemijos kartojasi kas keletą dešimčių metų. Yra aprašytos Honkongo, ispaniškojo, azijietiškojo, rusiškojo, kailių, paukščių ir kitos gripo pandemijos.
Gripo virusų įvairovė
Gripo virusai skirstomi į A, B ir C tipus.
A tipo virusai patogeniškiausi žmogui bei sukelia sunkiausias ligos formas.
B tipo gripo virusai pasižymi tuo, kad sukelia lengvesnes ligos formas bei plinta daugiausiai tarp vaikų.
C tipo gripo virusai rečiausiai susargdina žmones, jais užsikrėtus dažniausiai persergama lengva ar besimptome gripo forma.
Gripo virusai mutuoja labai greitai. Persirgus gripu, tam pačiam virusui atsparumas išlieka dešimtmečiais, todėl tuo pačiu gripo virusu keletą kartų iš eilės užsikrėsti neįmanoma, tačiau šis susidaręs imunitetas neapsaugo nuo naujai mutavusio gripo viruso.
Radikalus A tipo gripo viruso genetinis pasikeitimas, kuomet pasikeičia abu (H ir N) paviršiniai gripo viruso antigenai, angliškai vadinamas šiftu. Toks pasikeitimas paprastai sukelia grėsmingai pavojingas epidemijas ir pandemijas.
Žmogus nėra imlus nei kiaulių, nei paukščių gripo virusams, todėl nuo gyvūnų neužsikrečia, tačiau manoma, kad kiaulės ar paukščio organizme susidūrus žmogaus ir kiaulės ar paukščio gripo virusui gali susidaryti nauji mutantai, turintys abiejų šių virusų savybių, kurie ir lemia pandeminius protrūkius.
Mažesni gripo virusų genetiniai pokyčiai vadinami driftu, būdingi visiems trims gripo viruso tipams (A,B ir C), jie sukelia epidemijas, kurių metu kai kurie asmenys serga, o kai kurie neserga, nes vis dar turi išlikusį imunitetą.
Vakcinos tik metams
Skiepijantis šiuolaikinėmis vakcinomis, žmogui sukuriama apsauga prieš tais metais plintantį sezoninį gripo virusą.
Vakcinos kiekvienais metais kuriamos naujos, pritaikomos būtent tais metais plintančiam gripo virusui, todėl skiepijimasis apsaugo tik vienerius metus ir kasmet reikia skiepytis iš naujo.
Simptomai ir dažniausios komplikacijos
Užsikrėtus gripo virusu, jau po poros valandų ar dienų pasireiškia pirmieji ligos simptomai: galvos skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų skausmas, ryklės skausmas, sausas kosulys, sloga, akių skausmas ir jautrumas šviesai. Šie gripo simptomai trunka 2–3–5 dienas. Jei simptomai užsitęsia ilgiau kaip 5 dienas, reikėtų sunerimti ir įtarti, kad prasidėjo gripo komplikacijos.
Dažniausia gripo komplikacija – prisidėjusi bakterinė infekcija, plaučių uždegimas. Retesniais atvejais gripo virusas gali patekti į kraujotaką ir sukelti tokias komplikacijas kaip encefalitas (galvos smegenų dangalų uždegimas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), miopatija (raumeninio audinio pažeidimas), daugybinis organų funkcijos sutrikimas ir mirtis. Per gripo viruso pažeistą kvėpavimo takų gleivinę į kraujotaką atsiveria vartai ir bakterijoms, gali prasidėti sepsis (kraujo užkrėtimas) bei išplitusios įvairių organų sisteminės bakterinės infekcijos.
Kodėl kyla komplikacijos
Gripo virusui patekus į kvėpavimo takus, jis pažeidžia kvėpavimo takų epitelio ląsteles – jas suardo. Esant nekomplikuotai gripo infekcijai, virusas dažniausiai apsistoja viršutiniuose kvėpavimo takuose, pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų (trachėjos, bronchų) uždegimu ir edema (paburkimu). Ligai progresuojant, infekcija leidžiasi į gilesnius kvėpavimo takus iki pat smulkiausių plaučių struktūrų – alveolių, pažeidžiamas didelis kvėpuojamojo paviršiaus plotas, labai sutrikdoma dujų apykaita kvėpavimo takuose, pasireiškia dusulys, dažnas kvėpavimas, kvėpavimo nepakankamumas, hipoksija, organizmui smarkiai trūksta deguonies, vystosi intersticinis pneumonitas. Tuomet dažnai prie gripo pažeistų kvėpavimo takų kaip komplikacija prisideda ir bakterinė infekcija.
Ligos sunkumas priklauso nuo ankstesnių kontaktų su gripo virusu metu įgyto imuniteto, imuniteto, įgyto dėl skiepų, bendro organizmo atsparumo ir imuninės būklės bei gretutinių ligų.
Nenoriu susirgti, ką daryti?
- Gripo sezono metu venkite prastai vėdinamų patalpų, gausaus žmonių susibūrimo vietų (autobusų, kino teatrų, baseinų, vaikų žaidimo kambarių, prekybos centrų ir pan.).
- Plaukitės rankas, prisidekite burną kosėdami, čiaudėdami (burną reikėtų prisidengti sulenktos per alkūnę rankos vidine puse). Nuo plaštakų, sveikinantis ar čiupinėjant rankenas, pinigus, virusas gali patekti ant kito žmogaus rankų, o nuo jų – į burną, akių jungines.
- Skiepykitės nuo gripo – tai veiksmingiausia apsaugos priemonė. Lietuvoje gripo sirgimo pikas paprastai būna gruodžio–vasario mėnesiais. Skiepytis rekomenduojama bent mėnesiu anksčiau. Kūdikiai skiepijami retai, rekomenduojama paskiepyti visus suaugusius šeimos narius bei vyresnius vaikus, kad neužkrėstų kūdikio. Lietuvoje skiepijamose vakcinose nėra gyvų virusų, todėl ūmi kvėpavimo takų infekcija kaip povakcininė reakcija yra neįmanoma. Kartais žmonės suserga viršutinių kvėpavimo takų infekcija po skiepų tuomet, kai jau užsikrėtęs kokiu nors virusu asmuo paskiepijamas paskutinę inkubacinio periodo dieną.
- Žinokite, ar patenkate į rizikos grupę. Didelės gripo rizikos grupės asmenims priskiriami:
6 mėn.–18 metų amžiaus vaikai.
Pagyvenę asmenys> 50–65 metų.
Nėščios moterys ir krūtimi maitinančios motinos.
Sergantieji lėtinėmis bei imuninės sistemos ligomis.
Visuomeninių įstaigų darbuotojai.
„Mamos žurnalas“