Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo sezono pradžia Lietuvoje paskelbta kiek anksčiau nei pernai, t.y. rugsėjo 30 d. Vis dėlto gydytojai neskambina pavojaus varpais – svarbiausia pacientams mokėti atskirti paprastą peršalimą nuo gripo ir kaip nuo jų apsisaugoti. „Euromed“ klinikos šeimos gydytoja Gitana Didžiulienė paaiškins, kada vertėtų kelias dienas pasilikti namuose, o kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kuo skiriasi peršalimas nuo gripo? Ar jau pajutę pirmuosius simptomus galime atskirti, kuo susirgome?
Peršalimą išduoda užsikišusi nosis, dažnas čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, šlapias kosulys ir nežymiai pakilusi kūno temperatūra – maždaug iki 37 lapsnių. Peršalimo simptomai pasireiškia laipsniškai, o pasveikstama įprastai jau po kelių dienų. Pacientams rekomenduojama likti kelias dienas namuose ir „išsigulėti”, gerti daug skysčių. Jeigu pakilusi temperatūra sukelia diskomfortą, galvos skausmą ir bendrą kūno silpnumą, galima išgerti paracetamolio. Slogą galima gydyti jūros vandeniu arba nosies gleivinę sutraukiančiais vaistais. Svarbu pažymėti, kad šių vaistų negalima vartoti ilgiau nei penkias dienas – gali atsirasti vaistų sukeliamas nosies užgulimas.
Gripas pasižymi staigia pradžia: jai būdingas stiprus raumenų, galvos ir net akių obuolių skausmas, greitai sukyla kūno temperatūra (virš 38 laipsnių), kurią sunku numušti. Kosulys ar sloga atsiranda retai. Vaikus gali kamuoti net pykinimas ar vėmimas. Jeigu pacientas jaučia šiuos simptomus, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją – savigyda gali tik pakenkti. Ankstyva diagnostika padės išvengti komplikacijų ir sveikų žmonių užkrėtimo galimybės.
Daugelis žmonių mano, kad gripas – tai sloga, kuri praeis savaime. Kodėl nevalia ignoruoti gripo simptomų?
Paprastas peršalimas nėra pavojingas, o ir praeina savaime. Užtenka vos 3-4 dienų ir pacientas jaučiasi gerai, gali grįžti į įprastą ritmą. Gripas – atvirkščiai, nes tai yra klastingiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija. Gripui būdingos sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumenų uždegimas (miokarditas), kvėpavimo nepakankamumas, net meningitas ir encefalitas. Gripas pavojingas vaikams ir kūdikiams, vyresniems nei 65 m. žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Nėščiosios taip pat turėtų sunerimti – liga didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir intrauterinės vaisiaus mirties riziką.
Kokių priemonių turėtų imtis pacientai, siekdami išvengti peršalimo ar gripo?
Infekcinių ligų profilaktikai svarbu stiprinti imunitetą: sveikai ir įvairiapusiškai maitintis, sportuoti, vengti streso. Peršalimas ir gripas plinta oro lašeliniu ir tiesioginio kontakto su sergančiuoju būdu, todėl būtina laikytis visų higienos rekomendacijų: vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju ir gausaus žmonių susibūrimo vietų, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, vengti liesti akis, nosį ir burną. Higienos reikalavimų reikėtų laikytis ir tiems, kuriems nepavyko išvengti infekcijos. Čiaudint reikėtų prisidengti burną ir nosį vienkartine nosinaite ir tučtuojau ją išmesti į šiukšliadėžę. Sergantieji turėtų likti namie, jiems patartina devėti medicinines kaukes ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir namie, jei yra slaugomi kitų šeimos narių. Visgi efektyviausia prevencinė priemonė yra skiepas.
Ar tiesa, kad skiepas nuo gripo silpnina imuninę sistemą?
Pastebėta, kad dar vyrauja neteisingos nuomonės apie skiepus ir jų poveikį. Yra atvejų, kai žmogus yra jautresnis kažkokiai ligai, pavyzdžiui, priklauso rizikos grupei, turi daugiau nepageidaujamų reakcijų po skiepo. Būtent šiam žmogui skiepas – tarsi išsigelbėjimas, nes jei organizmas neigiamai sureagavo į susilpnintą virusą skiepe, tai kas būtų, jei iš tikrųjų susirgtų?
Šiuo atveju gripo vakcina yra atnaujinama kasmet, nes virusas kasmet mutuoja, todėl praeitų metų vakcina vargu ar padėtų mums šiemet. Kiekvienam gripo sezonui atrenkamos labiausiai tikėtinos gripo virusų (A ir B) atmainos ir pagaminama specialiai tam sezonui skirta vakcina. Šiais metais prognozuojamas Influenzavirus A tipo virusas. Šis virusas žymiai pavojingesnis, nei pernykštis.
Lietuvoje šiuo metu nemokamai nuo gripo gali pasiskiepyti 65 metų ir vyresni žmonės, besilaukiančios moterys, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais ir sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys žmonės. Pasiskiepijus nuo gripo, imunitetas išsivysto per dvi savaites ir tęsiasi maždaug 6 mėnesius.
Pernai nuo gripo sukeltų komplikacijų mirė 26 žmonės, visi jų nebuvo paskiepyti. Tai liūdna statistika žinant, kad šių mirčių buvo galima išvengti.
