Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 55 kokliušo atvejai ir tai net 28 kartus daugiau susirgimų palyginus su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu (2 atvejai). Beveik ketvirtadalis šiemet susirgusiųjų kokliušu buvo gydomi ligoninėje ir dauguma jų neskiepyti.
Trečdalį (32,7 proc.) susirgusiųjų sudarė vaikai iki 4 m. amžiaus. Po penktadalį (20 proc.) sergančiųjų registruota 5–9 m. amžiaus grupėje, beveik po tiek pat (21,8 proc.) tarp 10–14 m. ir vyresnių nei 30 m. asmenų, o mažiausiai (3,6 proc.) sergančiųjų kokliušu registruota 15–19 m. amžiaus grupėje , o 20–29 m. amžiaus grupėje sergančiųjų neregistruota.
Kas antras susirgęs kokliušu asmuo buvo neskiepytas nuo šios infekcijos (52,7 proc., 29 atv. nuo visų susirgusiųjų). Tik penktadalis (23,6 proc.) sirgusiųjų buvo pilnai paskiepyti, o 21,8 proc. susirgusiųjų kokliušu imunizacijos būklė buvo nežinoma ar nežinomas dozių skaičius ir vienas atvejis nepilnai paskiepytas, t.y. gavęs 2 vakcinos dozes.
Analizuojant sergamumą tarp neskiepytų asmenų, net keturi iš dešimties (41,4 proc.) susirgusiųjų buvo vaikai iki 4 m. amžiaus, trys iš dešimties (31 proc.) 5–9 m. amžiaus grupės vaikai, 17,2 proc. buvo 10–14 m. amžiaus grupės asmenys ir kas dešimtas (10,3 proc.) susirgimas buvo tarp suaugusiųjų, vyresnių nei 30 m. asmenų.
13 asmenų dėl kokliušo buvo hospitalizuoti, visi kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus ir dauguma (76,9 proc.) į ligoninę paguldytų vaikų buvo neskiepyti nuo kokliušo infekcijos, o 15,4 proc. – imunizacijos būklė buvo nežinoma ar nežinomas dozių skaičius. Tik vienas vaikas buvo pilnai paskiepytas nuo kokliušo infekcijos.
Pagal apskritis, susirgimai kokliušu registruoti šešiose Lietuvos apskrityse. Didžiausia dalis (83,6 proc.) – Vilniaus apskrityje. Mažiausiai sergančiųjų (1,8 proc.) – Kauno, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse. Klaipėdos apskrityje registruota penktadalis (23 proc.) kokliušo atvejų, Šiaulių – kas dešimtas (12 proc.)
Kokliušas tai ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Infekcija pasižymi dideliu užkrečiamumu – vienas kokliušu sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 12 iki 15 imlių žmonių. Pasak ULAC imunoprofilaktikos priežiūros skyriaus specialistės Eglės Savickienės, žmogus yra vienintelis infekcijos šaltinis. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint.
Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, kuriems ši infekcija yra pavojingiausia, nes jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnes ir sunkesnes komplikacijas.
E.Savickienės teigimu, kūdikiai iki 6 mėn. priskiriami didžiausiai rizikos grupei, nes yra per jauni skiepyti nuo kokliušo ar gauna nepilną vakcinacijos kursą, o ligos sukelti kosulio priepuoliai yra itin pavojingi, kadangi gali iššaukti vėmimą, stiprius kūno traukulius bei gali sustoti kvėpavimas. Kūdikiams dažniau pasitaiko kokliušo komplikacijų: išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos.
Kūdikiai dažniausiai užsikrečia nuo šeimos narių
Pasak E. Savickienės, kūdikio šeimos nariai dažniausiai yra pagrindinis infekcijos šaltinis bei kokliušo perdavimą sąlygojantis veiksnys, todėl dauguma susirgusių kūdikių užsikrečia nuo suaugusių, kurie net nežino, kad serga kokliušu.
Europoje kasmet registruojama 15–20 tūkst. susirgimų kokliušu ir vidutiniškai 9 kokliušo mirties atvejai nuo šios ligos, beveik visi tarp kūdikių iki 3 mėn., kurie buvo per maži skiepams.
E.Savickienės teigimu, problema yra ta, kad kokliušas suaugusiesiems dažniausiai pasireiškia lengvesne ligos eiga, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, dėl šios priežasties infekcija lieka nediagnozuota, nors atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų iki 20 proc. serga kokliušu. Atsižvelgiant į tai, kad suaugusieji kelia didelę grėsmę kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, rekomeduojama nuo kokliušo pasiskiepyti būsimiems ar jau esamiems kūdikio šeimos nariams.
Dešimtyje ES ir EEE šalių (Belgija, Čekija, Islandija, Airija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Ispanija, Jungtinė Karalystė) į nacionalines imunoprofilaktikos programas yra įtrauktusios nėščiųjų skiepijimus nuo kokliušo infekcijos.
Skiepus suaugusiems rekomenduojama atnaujinti
Lietuvoje nuo kokliušo infekcijos pradėti skiepyti vaikai nuo 1956 m. ir sergamumas iki šių dienų sumažėjo 99 proc. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo infekcijos skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, vėliau palaikomosios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams (žiūrėti 1 pav.). Atsižvelgiant į tai, kad kūdikiai ypač imlus kokliušo infekcijai, rekomenduojama skiepų nuo kokliušo infekcijos neatidėti ir juos skiepyti, laikantis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus nurodyto vakcinacijos kurso.
ULAC medikai rekomenduoja skiepus nuo šios infekcijos atnaujinti planuojantiems tapti ar jau esamiems tėvams, seneliams, kadangi didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.
Lietuvoje suaugusiems asmenims savo lėšomis galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.
Karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.
ULAC medikai, dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos ir paskelbto karantino šalyje, nerekomenduoja atidėti skiepijimų, atliekamų pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusiųjų skiepijimų pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ar kitų rekomenduojamų skiepų, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito, išlaikant skiepijimo schemas.
Daugiau apie kokliušą skaitykite čia.
Susiję straipsniai
