Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus.
Užsako remiantis spėjimais
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vytauto Usonio, situacija greičiausiai ir nepasikeis, kol nepradėsime į skiepijimą ir skiepus žiūrėti kitaip ir nepakeisime skiepų politikos.
„Pas mus dažniausiai viskas vyksta spėliojimo būdu: atsakingos institucijos apklausia kitas institucijas kiek šiemet panaudota skiepų, pridedama kažkoks procentas daugiau ir vykdomas užsakymas. Tačiau tuomet turime tai, ką turime dabar – padidėjo skiepų poreikis ir sėdime be skiepų. Ypatingai tai aktualu kalbant apie skiepus prieš gripą, nes tai kiekvienam sezonui specialiai gaminami skiepai, kurių pagaminama tiek, kiek užsako valstybės ir nėra galimybės jų pagaminti papildomai, jau prasidėjus skiepijimo kampanijai“, – sako profesorius.
Ypatingai skaudžiai skiepų trūkumą pajutome šiemet, mat iškilus COVID-19 pavojui gerokai didesnis skaičius žmonių panoro skiepytis, tad pagal praėjusio gripo sezoną numatytas skiepų nuo gripo poreikis visiškai neatitiko realaus poreikio.
Pagal medikų rekomendacijas, siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 sunkios formos, rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir kitų plaučių ligas galinčių sukelti virusų. Tačiau jei kitų skiepų netrūksta, su skiepais nuo gripo situacija daug sudėtingesnė. Kodėl?
Gaminamas tik reikiamas skiepų kiekis
Pagrindinė priežastis – dauguma mikroorganizmų kasmet nekinta, o gripo virusas kasmet būna kitoks.
Paprastai gripo pokyčius stebintys mokslininkai pagal einamąjį gripo sezono viruso tipą sausio-vasario mėnesiais nustato, koks viruso tipas, tikėtina, bus kito gripo sezono metu. Būtent tos viruso padermės naudojamos vakcinų gamybai. Kasmet kitokie. Vasario pabaigoje – kovą visos šalys vakcinų gamintojams pateikia užsakymus kiek planuoja įsigyti skiepų. Pagal šias paraiškas planuojamos gamybos apimtys.
„Žinoma, gamintojai pagamina šiek tiek daugiau. Bet tas kiekis nedidelis, nes kitais metais ši vakcina nebetiks, o vaistų utilizavimas – labai brangus. Reikia suvokti, kad gripo skiepai nėra tas gaminys, kur galima paleisti stakles ir greitai pagaminti papildomą kiekį. Pavyzdžiui, jų gamybai naudojami specialūs, specialiose fermose auginamų vištų kiaušiniai. Vištoms neįsakysi greitai padėti jų daugiau. Ir tai tik viena maža gamybos proceso detalė“, – pasakoja V. Usonis.
Pasak profesoriaus, Lietuvai dar pavyksta laviruoti dėl savo dydžio – pasauliniu mastu mūsų poreikiai labai nedideli, tad dažnai pavyksta nupirkti papildomą kiekį vakcinų iš atsargų, kartais pasinaudojame tuo, jog didžiosios šalys nesunaudoja savo užsakyto kiekio.
„Mes ne tik maži, bet ir skiepijamės labai nedaug. Jei Europoje dažnoje šalyje pasiskiepyja apie pusė ir daugiau gyventojų, o rizikos grupėms priklausančių žmonių vakcinacija prieš gripą siekia daugiau kaip 70 proc., Lietuvoje pasiskiepija mažiau nei 10 proc. žmonių, gal tik nemokamai skiepijamų 65 ir vyresnių asmenų, nėščiųjų bei lėtinėmis ligomis sergančiųjų asmenų grupė labiau saugosi. Bet esant tokiai situacijai, net nedidelis procentinis skiepų poreikio augimas labai juntamas ir skiepų pritrūksta“, – pasakoja V. Usonis.
Reikia keisti skiepų politiką
Profesoriaus manymu, reiktų keisti pačią skiepijimo politiką. „Visų pirma reiktų labiau komunikuoti skiepų naudą. Lietuvoje, ypač apie gripo skiepus, prikurta labai daug mitų, melo. Tačiau nėra valstybinės politikos, kuri teiktų adekvatų atsaką ir paaiškintų apie šių skiepų naudą.
Tad žmones nesiskiepija, o kai išgirsta, kad skiepai nuo kažko apsaugos, puola skiepytis, nors užsakymai jau prieš daugiau nei pusmetį padaryti ir nėra galimybės juos koreguoti. Jei būtų sukurtas įprotis skiepytis, tokių „proginių“ žmonių kuriems prireiktų skiepų būtų gerokai mažiau“, – svarsto mokslininkas.
Taip pat skiepijimo procedūros galėtų būti geriau organizuotos, nepaliekant to savieigai. Šiuo metu rizikos grupėms priklausantys žmonės Lietuvoje skiepijami nemokamai, tačiau tik tie, kurie išreiškia tokį pageidavimą patys. „Tai reiškia, kad žmogus turi pats sugalvoti, sužinoti ir ateiti skiepytis. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kitose šalyse tie, kam priklauso nemokamas skiepas, atėjus laikui skiepytis gauna žinutę, kad konkrečiu laiku yra laukiami gydymo įstaigoje ir bus paskiepyti. Taip pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi daug aiškesnius skaičius, nustatytą ir planuojamą skiepijimo tvarką, o ir sveikatos apsaugos sistemai tenka mažesnis krūvis, nes gerokai sumažėja sunkių ligų atvejų“, – sako V. Usonis.
Tad, profesoriaus manymu, norint ateityje išvengti „netikėto gripo“, mums jau dabar reiktų pradėti galvoti ne tik apie būsimą vakcinų užsakymą, bet ir apie švietimą bei skiepų sistemos sukūrimą, kuri leistų daug tiksliau žinoti skiepų poreikį ir padidinti skiepijimo apimtis.
