Imuniteto temai – aukso amžius. Išgyvenus pandemiją, visiems aktualu – ką daryti, kad nesusirgtume, kaip sustiprinti vaikus.
Amžinąja tema pakvietėme pasikalbėti specialistę, kuri bene daugiausiai žino apie vaikų imunitetą, – alergologę ir klinikinę imunologę, medicinos mokslų daktarę, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentę docentę Jūratę Staikūnienę.
Gydytoja, į jus kreipiasi šeimos, kurios ieško priežasties, kodėl vaikas vis serga ir serga? Ar yra atsakymas?
Ar liga vystysis, ar ne, pirmiausia priklauso nuo mūsų imuninio atsako. Imunitetas yra mūsų apsauga, organizmo gebėjimas saugotis nuo genetiškai svetimos medžiagos: visko, kas svetima. Genetiškai svetima medžiaga turi kitą nukleino rūgščių sudėtį – tai gali būti virusai (dabar su koronavirusu priešakyje), bakterijos, net mūsų pačių pakitusios ar vėžinės ląstelės.
Žinoma, infekcinė liga priklauso ir nuo sukėlėjo savybių. Kaip jis patenka į organizmą? Ar greitai ir lengvai? Kaip jis dauginasi organizme? Šių mikroorganizmo savybių, deja, mes negalime pakeisti.
Na, o trečias dalykas, kuris lemia, kokio stiprumo bus liga, – kiek sukėlėjo patenka į organizmą. Jeigu patenka labai daug, net ir stipriausiai imuninei sistemai sunku apsisaugoti. Jei patenka mažiau, sukėlėjas gali net nesukelti ligos, kaip matėme ir koronaviruso atveju. Vieni labai sunkiai sirgo, o kiti visai lengvai ar net nieko nejuto.
Kokį imunitetą „Dievas davė“, su tokiu ir gyvensime?
Imunitetą skirstome į dvi dideles rūšis. Viena jų yra įgimtas imunitetas, be kurio neišgyventume. Jis būtinas, kad nebūtume pažeidžiami ir galėtume saugoti savo genetinę informaciją. Mūsų organizmai turi keletą imuninių barjerų. Vientisa oda, gleivinės – pirmieji barjerai, dangalai, kurie padeda mums apsiginti. Jeigu odoje nėra jokio įbėžimo, tai ir supūliavimo tikimybė maža. Tuo tarpu jeigu mes nudegsime odą, bus žaizda, įsibrėšime, įsidursime – gali ir supūliuoti. Jei gleivinė pažeista, plona, infekcija irgi greičiau pateks į organizmą. Taip yra alergijos, astmos, obstrukcinės plaučių ligos atvejais.
Kitas imuninis barjeras yra kraujas. Kai mes pažeidžiame odą, pradeda bėgti kraujas, ir ne šiaip sau – jame yra daug įvairių imuninę sistemą sudarančių veiksnių, pavyzdžiui, leukocitai. Infekcijos metu leukocitų skaičius padidėja, tai geras ženklas, vadinasi, imuninė sistema kovoja. Yra vadinamieji baltieji kraujo kūneliai, kurie dalyvauja fagocitozėje, – tai svetimų medžiagų „suvalgymas“.
Jeigu infekcija pateko tiesiai į kraują, įvyko užkrėtimas, tuomet visas atsakas vyksta blužnyje. Tai labai svarbus imuninės sistemos organas, kurio nelabai kas ir žino. Blužnis yra po kairiuoju šonkaulių lanku, joje vyksta pasenusių kraujo elementų fagocitozė ir imuninio atsako metu susidariusių produktų skaidymas.
Tai, kokia mūsų oda, gleivinės, kraujas, mikrobiota (bakterijų rinkinys), blužnis ar kiti imuniteto „sargai“, – įgimta. Tačiau ne mažiau svarbesnė yra antroji imuniteto dalis – specifinis arba įgytas imunitetas.
Jis susiformuoja konkrečiai prieš tą bakteriją ar virusą, kuris pateks į organizmą. Tad reikia laiko.
Praeina 5–7 dienos, kai užkrėtimas jau įvyko, o požymių nėra. Tą laiką imunitetas „laikosi“ ant įgimtų savybių. Užtat ir kraujo tyrimai dėl koronaviruso beprasmiai tą pačią dieną, sakome, – geriau kraują tirti po savaitės, kai jau susiformuoja antikūnai. Šiuo principu paremta vakcinacija. Gavęs vakciną organizmas, kitą kartą susidūręs su jau sutiktuoju sukėlėju, gebės kur kas greičiau pasigaminti būtent prieš tą sukėlėją nukreiptų antikūnų, ir ligos nebus. Labai svarbi organizmo savybė įsiminti sukėlėją. Kai vieną kartą imuninės ląstelės susidūrė su sukėlėju, antrą kartą viskas vyks daug lengviau.
Štai dėl ko visi gydytojai jums pasakys – vaikas turi susipažinti su pasauliu, kad išmoktų gintis. Todėl visiškai normalu, kai vaikai iki 8 kartų per šaltąjį sezoną serga peršalimo ligomis. Tėvams atrodo, kad vaikas serga ir serga, bet jeigu suskaičiuotumėte, vargu ar būtų tie 8 kartai, kurie laikoma norma.
O jeigu serga dažniau nei 8 kartus?
Iki 3 metų vaiko imuninė sistema tiesiog mokosi. Vieni vaikai tuos mokslus praeina greičiau, kiti lėčiau.
Tai priklauso ne tik nuo vaiko individualumo, bet ir nuo aplinkos – jeigu vaikas sėdi namie ir su niekuo nekontaktuoja, jis tiesiog neturi galimybės susirgti. Taigi susirgti tikrai nėra blogai, tik reikia atskirti, kada tai normalu, o kada jau reikėtų ieškoti imunodeficito požymių. Signalas – jeigu peršalimo ligos nuolatos komplikuojasi pūlinėmis, kartojasi plaučių uždegimai, otitai, sinusitai, pūlingos anginos, kai kiekvienas virusas baigiasi bakterijų sukelta komplikacija. Virusų mes pasigauname galybę, bet jie, esant geram imunitetui, eina ir praeina, sukeldami slogą, gerklės perštėjimą ar lengvą kosuliuką. Po 7 dienų jau esame sveiki. Tačiau jeigu virusas nuolatos atidaro vartus, per kuriuos patenka bakterijos, jau reikėtų suklusti. Bakterijų už tų vartų laukia daug, jos gyvena net mūsų pačių nosiaryklėse, kvėpavimo takuose, žarnyne, ant odos. Tokius vaikus mes ir gydome – rasdami problemą, kodėl silpnas imunitetas, ir skirdami gydymą, mes galime apsaugoti nuo komplikacijų, o kartais net išgelbėti gyvybę.
Jei kalbame apie sunkius įgimtus imunodeficito atvejus, tai tik pavieniai vaikai. Visoje Lietuvoje jų yra vos dešimtys. O dauguma yra tokių vaikų, kurie dažnai serga. Taip yra visame civilizuotame pasaulyje.
Grįžkime prie standartinių vaikelių, kurie serga ir serga, o tėvai suka galvas, kaip čia pagerinti tą jų imunitetą? Maisto papildus dabar bandoma paneigti.
Nebūčiau tokia kategoriška bandymui paneigti maisto papildus. Jeigu pasigilintume, kaip vitaminai patenka mums iš vaisių ir daržovių, pamatytume, kad jų gauname labai mažai. Kodėl? Vitaminai labai greitai žūsta, nes yra be galo trapūs. Vitaminai pradeda žūti jau tada, kai pradedame vaisius ir daržoves plauti, lupti, o jei dar smulkiname, jei dar termiškai apdorojame, – vitaminų būna kur kas sumažėję.
Kitas dalykas – dėl dirvožemio nusilpimo dabartiniai vaisiai ir daržovės yra nusilpę, juose daug mažiau vitaminų ir mikroelementų, nei buvo prieš 20 metų. Atlikti tyrimai įrodo, kad dabartiniuose vaisiuose ir daržovėse jų yra labai mažai. Kol vaisius ir daržoves laikysime, kol paruošime, kol jie pateks ant vaiko stalo, vitaminų bus likučiai. Žinoma, jeigu tai bus staigus šaldymo procesas, bus vienoks rezultatas, o jeigu tai bus sriuba, – deja, kitoks. Kai vaikas sirguliuoja, kai pavasarį vaisiai ir daržovės visai silpni, kai vartoja antibiotikus, labai patarčiau jam duoti ir papildų. Gal būt nereikia duoti nuolatos visus metus, tačiau kartais – reikėtų.
Kokius papildus išskirtumėte kaip stiprinančius imunitetą?
Turime labai daug sukurtų preparatų, kurie slopina imunitetą ir labai mažai tų, kurie stipriną imuninį atsaką. Imuninį atsaką stimuliuoja cinkas, jis net reguliuoja viruso dauginimąsi, neleidžia dauginti pažeistoms ląstelėms (deja, virusas okupuoja visą ląstelę, iš kurios jo iškrapštyti negalime, todėl turime naikinti visą pažeistą ląstelę). Vitaminas C irgi puikus pasirinkimas norintiems stiprinti imunitetą.
Ėžiuolės preparatai labiau tinkami, kai jau sergama. Labai reikalingas vitaminas D, omega rūgštys. Žuvų taukai nėra geriausias pasirinkimas, geriau rinktis Omega-3 ir Omega-6 bei vitaminą D atskirai.
Puikus būdas stiprinti imunitetą – gerosios žarnyno bakterijos, nes jos irgi atsakingos už imuninį atsaką.
Tiriame daug alergiškų žmonių, ir akivaizdu, kad jų žarnyno mikrobiota yra pakitusi. O jeigu žmogus dar nevartoja tam tikrų produktų dėl nusistatymo, dietų ar mados, tai žarnyno mikrobiota dar labiau išsiderina. Nevartojantiems pieno ar kitų produktų grupių verta gerąsias bakterijas vartoti nuolatos 2–3 kartus per savaitę.
Pasikartosiu, preparatų, kurie stiprintų imunitetą, labai mažai, todėl žmonės naudojasi netradicinės ar liaudiškos medicinos metodais, stiprina imunitetą ciberžole, pieno grybais. Berberinas yra dar vienas augalinis preparatas, iki šiol mums mažai girdėtas, tačiau jau tūkstančius metų egiptiečių, indų, kiniečių plačiai naudojamas dėl antibakterinių, antigrybelinių ir uždegimą mažinančių savybių.
Ką jūs pati vartojate?
Papildus vartoju visada. Pirmiausia – vartoju gerąsias bakterijas, nes žinau, kad mano mikrofloros sudėtis nėra gera (esu atlikusi mikrobiotos tyrimą). Patiriu daug streso, daug dirbu, todėl vartoju antioksidantų ir mikroelementų rinkinius, o šiuo etapu dar naudoju įvairius grybus. Gaila, kad mes jų čia negalime įsigyti, esu atsivežusi iš Azijos.
Kadaise pagrindiniu imuniteto stiprinimo būdu buvo laikomas grūdinimas. Net išleistos rekomendacijos tėvams, kaip vaikus nulieti šaltu vandeniu. Dabar apie tai gydytojai nebekalba. Kodėl?
Gerą imuninį atsaką lemia mūsų sveika gyvensena. Grūdinimas ir fizinis aktyvumas būtini. Tam nereikia jokių vadovėlių ar rekomendacijų, nereikia skaičiuoti laipsnių ir minučių – vien vaiko buvimas lauke mūsų klimato zonoje yra puikiausias grūdinimas. Juk pas mus ir šalta, ir šilta, ir vėjuota, ir žvarbu, ir lyja, ir sninga, galima būti kokiame nori miške – lapuočių, spygliuočių, galima būti prie jūros. Tai grūdinimas!
Judėjimas irgi geras imunostimuliatorius, juk įrodyta, kad jis gali sumažinti insulino rezistenciškumą, tada sumažėja diabeto, metabolinių ligų rizika. Tik pasivaikščiojimai ir žaidimai turėtų būti ne prekybos centre. Sportas – ne pelytės spaudinėjimas prie kompiuterio. Buvimas lauke – ne tik kelias nuo namų iki mokyklos. Bet kuriam vaikui būtinai rekomenduoju bent vieną sporto būrelį. Ugdydami intelektualines savybes mes labai pamištame fizines. Juk tūkstančius metų iki šiol žmonija lavino praktiškai vien tik savo kūną, o dabar staiga STOP – kūno nebereikia, lavinkime tik intelektą.
Ar vizualiai atskiriate, kurio vaiko imunitetas stipresnis, kurio ne?
Išblyškęs, be tonuso, apsiblaususių akių vaikas – blogesnio imuniteto? Dažniausiai taip. Jeigu vaikas turi imunodeficitą, jo augimas nuo pirmų mėnesių yra lėtesnis. Bet kokia liga stabdo augimą. Užsisirgęs vaikas mažiau būna lauke, mažiau juda, viskas susiję.
Beje, vaikai nėra laikomi didžiausiu imuniteto tyrimų objektu. Daug labiau domimasi, kaip gi gyvens vis labiau senėjantis pasaulis. Juk bus vis daugiau ir daugiau senų žmonių, kurie norės gyventi kokybiškai.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
