Sveikata prasideda vaiko pilve. Profesoriaus patarimai, 1 dalis

V.Urbonas

Vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas

Naujausi tyrimai vis labiau atskleidžia, kad „situacija“ mūsų žarnyne lemia savijautą, energiją, kūno formas, o svarbiausia – atsparumą ligoms ar polinkį jomis sirgti. Žarnyno mikrobiota (mikroorganizmų, gyvenančių žarnyne, visuma) jau vadinama atskiru žmogaus organu, kuris formuojasi vaikystėje.

Ką galėtų padaryti tėvai, kad jų vaikų mikrobiota būtų sveika? Pokalbiui pakvietėme šios srities ekspertą.

Konsultuoja vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas

 CEZARIO PJŪVIS – PIRMASIS MIKROBIOTOS PRIEŠAS

Kada pradeda formuotis vaiko mikrobiota?

Manoma, kad tai prasideda dar nėštumo metu. Vaisius nėra sterilus, kaip mes manėme anksčiau. Jis mamos įsčiose jau turi šiek tiek bakterijų, kurios po truputį pradeda jį treniruoti ir pratinti prie aplinkos, į kurią jis vėliau pateks.

Didžiulės reikšmės, kokią mikrobiotą vaikas gaus, turi pats gimimas. Gimusio natūraliai ir gimusio per cezario pjūvį vaiko mikrobiota bus visai kitokia. Jeigu vaikas gims natūraliai, jis apsisės gerosiomis bakterijomis, eidamas per mamos gimdymo takus. Jei gims per cezario pjūvį, – tuomet nuo personalo, daiktų, oro gaus tik gimdyklos aplinkos mikrobiotą.

Mikrobiotos skirtumai tarp cezario ir natūralaus gimdymo žinomi jau labai seniai, ištirta, kad tai turi reikšmės alerginių ir autoimuninių ligų atsiradimui ateityje.

Žinoma, gimimo būdas nėra vienintelis ir lemiantis veiksnys. Nėra vieno veiksnio, kuris lemia, ar vaikas sirgs alerginėmis ligomis, ar ne. Gimimo būdas – tai viena sudedamoji dalis, kurią paskui papildo maistas, aplinka, vaistai, – apie tai pakalbėsime vėliau. Kai visko, kas trukdo mikrobiotai formuotis ir gyvuoti, susideda po truputį, mes auginame vaiką-ligonį.

Cezario pjūvių daugėja visame pasaulyje, vadinasi, sulig kiekviena karta auga vis daugiau vaikų, turinčių nekokybišką mikrobiotą?

Tiesa, mokslininkai mano, kad cezario pjūvių daugėjimas turi reikšmės alerginių ligų gausai. Tai susiję.

Akivaizdu, kad prieš 30–40 metų Lietuvoje būdavo kelis kartus mažiau cezarių. Šiuo metu cezario pjūvio operacijos Lietuvoje sudaro 19,4 proc. visų gimdymų. Tai kas penktas gimdymas. Pasaulinė statistika dar radikalesnė – yra šalių (Rumunija, Bulgarija, Kipras), kur cezario pjūviai sudaro apie 45–50 proc. gimdymų.

Kadangi cezarių daugėja, svarstoma, ieškoma, kaip padėti vaiko mikrobiotai formuotis, jeigu cezaris vis dėlto neišvengiamas. Vienas iš metodų – nuo pat gimimo naujagimiui duoti probiotikų. Šią metodiką išbandė Suomijos gydytojai prieš 20 metų ir pasiekė gerų rezultatų – per pusę sumažėto atopinio dermatito diagnozių tiems kūdikiams, kurie gavo tam tikrų probiotinių bakterijų, lyginant su tais, kurie negavo. Tačiau astmos, alerginės slogos atvejams šis metodas neturėjo reikšmės.

Kitas būdas, kuris tikrai įdomus, tik Lietuvoje dar neprigijęs, – patepti tik ką gimusio per cezario pjūvį vaikučio lūpas tamponėliu, kuris apsėtas mamos genitalijų bakterijomis. Taip bandoma imituoti terpę, kurią naujagimis patiria slinkdamas gimdymo takais. Šis profilaktikos metodas nuo lėtinių ligų nėra plačiai taikomas, tačiau tai vis tiek yra bandymas padėti mikrobiotai.

Manoma, kad gimusio per cezario pjūvį kūdikio mikrobiota nusistovi ir tampa panaši, kaip gimusio natūraliais takais, maždaug per 6 mėnesius.

MOTINOS PIENAS – GERIAUSIAS MIROBIOTAI, BET NE VISADA IDEALUS

kūdikis

Pexels.com

Atrodytų, jei gimė natūraliai ir valgo savo mamos pieną, kūdikio mikrobiota turėtų būti sveika. Vis dėlto tai ne taisyklė. Kodėl?

Vaikučiui gimus, mikrobiotos formavimuisi didelės reikšmės turi, ką jis valgo. Motinos pienui alternatyvos šiandien mes, deja, neturime. Jis mikrobiotai yra geriausias. Akivaizdu, kad krūtimi maitinamų kūdikių mikrobiota yra visiškai kitokia, nei maitinamų dirbtinai.

Kodėl motinos pienu maitinami kūdikiai turi nevisavertę mikrobiotą? Nes motinos pienas irgi nėra idealus. Moterys būna labai nustebusios, kai maitina savo pienu vaikučius 2–3 metus, tačiau šie vis tiek suserga alerginėmis ligomis. Mama sako – „aš stengiausi, dariau viską, kodėl kilo šios problemos? Juk kaimynės vaikas, maitintas mamos pienu tik mėnesį, auga visiškai sveikas“. Kol kas atsakyti į šiuos klausimus mes negalime. Ko gero, reikia ieškoti atsakymo mamos pieno skirtingumuose.

Ne visų mamų pienas yra vienodas, ne visų yra tobulas. Motinų pienas labai skiriasi paprasčiausiais dalykais – riebumu (kuris gali svyruoti nuo 3,5 iki net 7 proc.), baltymų, vitaminų, mineralų kiekiu, oligosacharidais. Dėl pieno riebumo esu pasakojęs istoriją, su kuria susidūriau bene prieš 30 metų, kai mama atnešė 8 mėnesių kūdikį, kuris, mano akimis, buvo tiesiog rubuilis, bet mama tvirtino, kad jis valgo tik mamos pieną ir vos pusę litro per dieną (kai turėtų valgyti jau gana daug papildomo maisto, o pieno, jeigu maitinamas tik juo, išgerti ne mažiau nei litrą). Mama dievagojosi, tad liko tik vienas būdas įsitikinti, kur čia mįslė, – ištirti mamos pieną. Mamos paklausiau, ar nutraukus pieną nusistovi daug grietinėlės, o mama atsakė, kad ten niekas nenusistovi, nes viskas, ką ji nutraukia, tiesiog ir yra grietinėlė. Ištyrus paaiškėjo, kad šios mamos pieno riebumas yra 6,3 procento (standartinis motinos pieno riebumas yra 3,5–3,8 proc.).

Kalbant apie motinos pieno unikalumą, vis dažniau minimi motinos pieno oligosacharidai. Kas tai?

Tai maisto skaidulos, kurios randamos tik motinos piene. Kaip žinome, maisto skaidulos (kurias gauname daugiausiai iš daržovių, vaisių) labai teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą. Kadangi mažas kūdikis negali valgyti skaidulų turinčio maisto, gamta sugalvojo tobulą išeitį – šiomis skaidulomis praturtino mamos pieną. Oligosacharidų, beje, nėra jokio kito žinduolio piene.

Motinos pieno oligosacharidai yra maistas gerosioms kūdikio žarnyno bakterijoms. Oligosacharijų rūšių priskaičiuojama apie 200. Kiekviena jų yra tarsi skirtingas patiekalas skirtingoms bakterijoms. Vienoms bakterijoms labiau „patinka“ vienokie oligosacharidai, kitoms – kitokie. Jos atsirenka ir maitinasi, tuo būdu vaiko mikrobiota yra sveika ir suderinta.

Manoma, kad būtent mamos pieno oligosacharidai – kurių įvairovė ir balansas kiekvienos mamos piene skirtingas – turi didžiulės reikšmės kūdikio mikrobiotai. Motinos pieno oligosacharidai dabar aktyviai tyrinėjami, išskirtos grupės – vienų motinų piene oligosacharidų daug, kitų – per mažai, tai lemta ir genetiškai. Jeigu mama gamina per mažai oligosacharidų, jos kūdikio žarnyno mikrobiota gali būti nevisavertė ir tai gali lemti įvairias ligas ateityje.

Galima atlikti oligosacharidų kiekio motinos piene tyrimus?

Kol kas ne Lietuvoje. Gal ateityje tai bus visiškai normalus rutininis tyrimas? Tuomet nustačius, kad kažkuri mama negamina pakankamai oligosacharidų, bus galima tiesiog praturtinti jos pieną tam tikromis medžiagomis. Galbūt toks vaikas ateityje nesirgs kokiomis nors lėtinėmis ligomis, kurios jam tarsi užprogramuotos dėl motinos pieno sudėties.

VAIKO MIKROBIOTA IR ŠVARA

tualetas

Pexels.com

Vis daugiau kalbama, kad perdėta švara kenkia žarnyno mikrobiotai. Kokių standartų laikytis patariate mamoms?

Tiesa, iki šiol vis dar ieškoma balanso tarp „sveikos nešvaros“ ir superhigienos. Tai labai sunku. Vaikas turi susipažinti su bakterijomis, nes tik taip treniruojasi jo imuninė sistema, o treniruoti ją būtina. Pažiūrėkite, kiek bėdos pridarė vienas koronavirusas. O juk tokių „padarėlių“ aplik mus galybė. Jie nepaveikia mūsų dėl to, kad imuninė sistema juos atpažįsta, kaip svetimus, ir neįleidžia į organizmą. O kaip išmokyti imuninę sistemą atskirti, kad šitas sukėlėjas yra blogas, o šitas geras ir nereikia prieš ją kovoti? Tos treniruotės prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų, ir, beje, pastebėta, kad kuo vėliau tos treniruotės pradedamos, tuo mažiau būna naudos. Ne laikas investuoti į profilaktiką, kai žmogui jau ruošiamasi stenuoti kraujagysles.

Kalbėti apie švaros ir nešvaros supratimą nėra paprasta, nes kiekvienam šis standartas bus vis kitoks.

Nešvaroje gyventi tikrai nereikia, tačiau sterilumas yra ne mažesnis blogis. Namuose visko virinti, nupurškinėti, nuolat valinėti nereikėtų. Tėvai suglumsta, kai patariu vaikams duoti nevirintą vandentiekio vandenį. Nekalbu apie senas, neprižiūrėtas vandenvietes, o centralizuotą vandentiekį, kurio vandenį geriant nėra pasitaikę infekcijos protrūkių, nes bakterijų kiekis jame minimalus.

Sterilumas pateisinamas tik gydymo įstaigose, kur galima susidurti ir su patogeninėmis bakterijomis ar kitais sukėlėjais, nes ten lankosi sergantys žmonės.

Parengė Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 + septyni =

Kitos temos: