Žodis „dirglus“ apjungia daug ne itin malonių savybių. Greitai susinervina, gali neadekvačiai pasielgti, su juo reikia elgtis atsargiai, kad nekiltų konfliktas. Visi turime tokį bendradarbį ar kaimyną.
Medicinoje „dirgliu“ gali būti vadinamas žarnynas, o liga, apie kurią kalbėsime šiuose straipsniuose, – dirgliosios žarnos sindromu. Toliau rašysime DŽS.
Pokalbiui pakvietėme gydytoją gastroenterologę Agnę Šiatkienę, kuriai konsultuoti dėl DŽS – kasdienybė. Gydytoja dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, taip pat konsultuoja „Medicinos diagnostikos centre“ ir „Northway“ klinikoje.
DŽS guglyje
Prieš pokalbį su gydytoja, įvedėme į guglo paieškos sistemą žodžius „dirgliosios žarnos sindromas“, iškrito dešimtys straipsnių, kurie tarsi atkartojo vienas kitą, kaip parašyti copy-paste būdu. Jūs irgi galite išsiguglinti DŽS požymius, gydymą, jaudintis, fantazuoti, tačiau gyvas pokalbis su gydytoju viską sustato į vietas. Mūsų tikslas buvo apie DŽS, kuri vadinama jaunų moterų liga, pakalbėti žmogiškai, su pavyzdžiais. Gydytoja, kuri davė interviu, dirba ir valstybinėje gydymo įstaigoje, ir privačiose klinikose, jos patirtis gydant DŽS – didelė, todėl ir sužinoti dalykai buvo labai vertingi. Taip vienas suplanuotas tekstas virto straipsnių ciklu. Skaitykite apie tai trijuose numeriuose, vėliau tekstus sukelsime į www.mamoszurnalas.lt, kur galėsite pagal paieškos žodžius juos surasti.
Kodėl apie DŽS kalbame mamų žurnale
„Kai kabineto duris praveria jauna moteris, kai sužinai, jog ji turi mažų vaikų, neseniai grįžo į darbą, nuojauta sako, kad ji atėjo dėl DŽS“, – sako gydytoja.
Ligos aprašyme rasite, kad ja dažniau serga moterys, paprastai jaunos – 30–50 metų, jas būna „pašokdinęs“ stresas. O juk didžiausias nervinis išsekimas ir emocinis pervargimas būna tada, kai moteris po motinystės atostogų grįžta į darbą, samdo auklę ar veda vaikus į darželį, šie pirmaisiais metai dažnai serga, moteris blaškosi tarp darbo ir namų, kartu stengiasi būti šiuolaikiška, liekna, sportiška, gerai gaminančia, keliaujančia ir t.t.
Nenuostabu, kad moteris pajunta DŽS požymius, kurie yra gana aptakūs, – juos galima būtų pritaikyti beveik visoms žarnyno ligoms: skauda ir pučia pilvą, sutrinka tuštinimasis, gali būti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, gali keistis išmatų konsistencija.
Jei man DŽS, ar aš dirgli?
Medikai sutinka, kad DŽS yra šių dienų liga. Nors ji vadovėliuose buvo aprašoma ir seniau, pasak gydytojos Agnės Šiatkienės, ji buvo „kažkur toli“. O dabar?
„Nėra žmogaus pasaulyje, kuris nebūtų bent kartą patyręs DŽS požymių. Paprastas pavyzdys – prieš egzaminą susuka pilvą. Susijaudinome, suaktyvėjo smegenų–žarnų ryšys.
Suprantame, kad tai nuo streso, o ne nuo maisto ar ligos, tad po egzamino neiname pas daktarus. Manoma, kad 20 proc. žmonių serga kokiomis nors funkcinėmis žarnyno ligomis. O į gastroenterologus net „pusė plius vienas“ pacientų kreipiasi būtent dėl funkcinių ligų, iš kurių dažniausias yra dirgliosios žarnos sindromas (yra ir kitų funkcinių žarnyno ligų). Funkcinės žarnyno ligos sukelia nemalonius pojūčius, skausmą, blogą virškinimą, tačiau realių fizinių pokyčių nėra“, – sako gydytoja.
Tad jeigu turite DŽS, nesate išskirtinė – tokių žmonių daug, ir vis daugėja.
Kodėl moterys serga 2 kartus dažniau
Moterys šia liga serga 2 kartus dažniau, nei vyrai. Kodėl? Atsakymo nėra, tik spėliojimai. Galbūt taip yra todėl, kad moterų somatinio skausmo slenkstis yra žemesnis, gal reikšmės turi moteriškas hormonas estrogenas. Tuo tarpu vyrų jautrumas mažesnis, juos nuo nemalonių pojūčių labiau saugo vyriškas hormonas testosteronas. Vyrai kur kas rečiau kreipiasi dėl pilvo pūtimo ar kitų virškinamojo trakto sutrikimų.
2016 metais buvo patvirtinti kriterijai DŽS diagnozuoti (jie vadinami Romos IV kriterijais):
Mažiausiai 3 mėnesius per pastaruosius 6 mėnesius jaučiamas pasikartojantis pilvo skausmas ar diskomfortas.
Pilvo skausmas gali pasireikšti įvairiose pilvo vietose, tačiau dažniausiai juntamas apatinėje pilvo dalyje bei riestinės žarnos projekcijoje, o intensyvumas gali varijuoti nuo maudžiančio iki dieglius primenančio skausmo. Jis gali būti lydimas pilvo pūtimo, tempimo, nepilno pasituštinimo jausmo, tačiau nėra susijęs su fiziniu krūviu, judesiais ar menstruacijomis.
Yra išmatų formos pakitimų.
Apie pusei DŽS sergančių pacientų gali būti pykinimas, raugėjimas, ankstyvas sotumo jausmas, pilnumo jausmas, refliuksas.
DŽS buvo suskirstyta į 4 grupes:
DŽS su dominuojančiu viduriavimu.
DŽS su dominuojančiu vidurių užkietėjimu.
Mišraus tipo DŽS.
Neklasifikuotas DŽS.
Kodėl atsiranda DŽS?
Tai esminis klausimas, kurį išgirsta gydytojas. Posakis, kad visos ligos nuo nervų, čia puikiai tinka.
Gydytoja pasakoja: „Neabejojama, kad DŽS sukelia stresas. Prisiminkime save iki karantino, kaip blaškydavomės tarp darbo, vaikų darželių, mokyklų, būrelių. Daugumos rutina tokia įtempta, kad normaliai, ramiai pavalgyti jau buvo prabanga.
Tiek laisva ranka skiriami antibiotikai, tiek netvarkinga mityba išderina žarnyno mikrobiotą. Žarnyne turime 3 kg bakterijų, turėtų vyrauti gerosios bakterijos, o blogųjų gali būti apie 20 proc. Kai mikrobiota išsiderina, pradeda vešėti blogosios bakterijos, prasideda visi DŽS požymiai – pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, skausmai.
Šią ligą sukėlė visuomenės neatsparumas stresui. Juk žarnyno įnervacija yra kur kas didesnė negu nei širdies. Kiekvienas stresinis veiksnys, kai nervinamės (o turbūt nerasime žmogaus, kuris nesinervina), gali suaktyvinti/ slopinti žarnų motoriką ar peristaltiką“.
Suprantant šį mechanizmą, galima tiesiog nekreipti dėmesio ir laukti, kol simptomai praeis? Gydytojai nesutinka – labai svarbu, kad liga neįsisenėtų. „Žmogus gali galvoti: čia nieko rimto, tyrimai geri, vaistų negersiu, kentėsiu. Tuomet po kurio laiko gydysime uždelstą DŽS, kai žarnos būna spazmuotos, pilnos oro, žmogus tuštinasi kas antrą savaitę arba išgyvens didžiulį nepatogumą dėl dažno viduriavimo“, – perspėja gydytoja.
Dirglus nuo vaikystės
DŽS turi sąsajų su asmenybės tipu, žmogaus temperamentu, charakteriu. Kai kurie yra jautrūs nuo vaikystės, susijaudinus prakaituoja delnai, pila karštis, padažnėja pulsas. Tokiems gali atsirasti ir DŽS simptomų, tik jie nebus ūmūs. Jeigu žmogus jautrus nuo vaikystės, jo DŽS ateis palaipsniui. „Kur kas sunkiau dirbti su ūmiais DŽS atvejais, nes tuomet reikia ir daugiau tyrimų (dėl atmetimo), ir ilgiau ieškoti konkrečios priežasties, kas išjudino tą mechanizmą, kodėl atsirado tokia staigi klinika.
Tai gali būti staigus ir stiprus stresinis įvykis, kokia nors ilgai gydyta kita liga, labai staigiai ir radikaliai pakeista mityba. Dabar itin madinga prievartauti žarnyną visokiomis dietomis: žmonės išima iš mitybos gliuteną, laktozę, cukrų, mėsą, laikosi protarpinio badavimo (ir daug kas daro ne dėl to, kad turi vieną ar kitą susirgimą, o dėl mados). Pirma reikia įsitikinti, atlikti tyrimus, ar tikrai netoleruojate, ar tikrai turite alergiją vienam ar kitam produktui. Nes maistas turi būti įvairus ir lėkštė turi būti labai spalvinga: pusė lėkštės daržovių, ketvirtadalis baltymų (mėsa, žuvis), kitas ketvirtis – angliavandenių (bulvės, grūdai, duona).
„Ši liga yra banguojanti, paūmėjimai dažnesni rudenį ir pavasarį. Beveik visiems pagerėja per atostogas. Tai dar kartą įrodo ryšį tarp streso ir žarnyno. Per atostogas žmogus gali valgyti bet kokį nevisavertį maistą, vis tiek jausis gerai. Ruduo visiems labiau depresinis laikas, o pavasarį būname išsekę po žiemos, rutinos, dėl vitaminų stokos. Noriu nuraminti, kad liga tikrai suvaldoma. Kai pradedi gydymą, sakai pacientui – ateikite po mėnesio, jei negerės, o sulauki po pusės metų ar daugiau. Ir džiaugiesi“, – sako gydytoja.
Kitame straipsnyje skaitykite, kokie tyrimai atliekami, kai žmogus kreipiasi dėl įtariamo DŽS.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
