Žarnyno sveikata – šią frazę pradėjome naudoti ne taip seniai. Gastroenterologai, žinoma, jau senovėje žinojo (ar bent nuspėjo), kad žmogaus savijauta, imunitetas, nuotaika, net odos būklė susijusi su žarnyno veikla. Dabar spėlionių neliko. Tęsiame apie gana dažną jaunų žmonių, ypač moterų, būklę – dirgliosios žarnos sindromą.
Liga beždžionė.
Yra ligų, kurios klaidina simptomais, nes jie labai įvairūs ir kintantys. Tokias ligas gydytojai vadina „beždžionėmis“, nes jos gudrios, apsimetančios, klaidinančios. Pavyzdžiui, ginekologai nemėgsta ligos-beždžionės endometriozės, na, o gydytojai gastroenterologai – dirgliosios žarnos sindromo.
Šį sindromą bėra paprasta diagnozuoti, nes pasireiškiantys simptomai ir jų intensyvumas tam pačiam žmogui gali keistis laikui bėgant, be to, simptomai panašūs į kitų virškinamojo trakto ligų, kurių spektras itin platus. Sutrikimą nustatyti apsunkina ir tai, kad pasireiškiantys simptomai „plačiai išeina“ už virškinamojo trakto ribų. Tai reiškia, kad jaučiami simptomai apima daugelį kitų organizmo sistemų. Kartais nuo simptomų pradžios iki diagnozės nustatymo praeina keleri metai.
Sveikatai nekenkia, bet skiriamas nedarbingumas.
Išgirdus DŽS diagnozę, apima nusiraminimas, kad simptomai ne dėl onkologinės ligos, nereikės operacijų, gulėti ligoninėje. Tad, viena vertus, DŽS atrodo draugiška liga, su kuria galima gyventi 100 metų. Kita vertus, dirgliosios žarnos sindromo paūmėjimo metu sergančiųjų darbingumas krenta apie 20 procentų. Didelė dalis žmonių tam tikram laikotarpiui yra priversti išeiti nedarbingumo atostogų dėl blogos savijautos – juos vargina skrandžio spazmai, dujų kaupimasis pilve, jo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Sergantiesiems DŽS neretai pasireiškia nerimas, depresija, valgymo sutrikimai ir somatizacija – lėtinė būklė, kai dėl patiriamų psichologinių problemų atsiranda skausmas.
Mitybos klaidos ieškant diagnozės.
Kol nenustatoma diagnozė, dauguma sergančių DŽS pradeda gydytis dietomis. Nes liga (prisiminkime – tai liga-beždžionė) gali būti klaidingai tapatinama su alergija, glitimo arba laktozės netoleravimu. Žmogus, jaučiantis DŽS simptomus, iš savo raciono išbraukia produktus, kurie įprastai yra naudingi bei reikalingi. Dėl šios priežasties išsiderina žarnyno mikrobiota, organizmui gali pradėti trūkti medžiagų.
Net tos dietos, kurios rekomenduojamos esant DŽS, konkrečiam žmogui gali visiškai netikti. Pavyzdžiui, savarankiškai nusprendus laikytis FODMAP dietos, kurios racioną sudaro augalinės kilmės produktai, sudėtyje turintys fruktozės, laktozės, gali atsirasti pilvo pūtimas, diskomfortas jo srityje ar tuštinimosi sutrikimai.
Smegenų-virškinamojo trakto ašis.
Medicinos mokslas nėra atsakęs į klausimą, kokios priežastys sukelia DŽS, bet yra nustatęs veiksnius, kurie gali turėti įtakos jam atsirasti. Moksliškai įrodyta, kad smegenys ir žarnynas tarpusavyje bendrauja per centrinės nervų sistemos ląsteles, sudarančias smegenų dangalą. Ne veltui sakoma, kad žarnynas yra antrosios mūsų smegenys. Šie organai net vizualiai panašūs, ar pagalvojote apie tai? Už nervinių impulsų perdavimą tarp žarnyno ir smegenų atsakinga žarnyno mikrobiota. Jeigu joje atsiranda pakitimų, sutrinka impulsų perdavimas, ir organizmas išsiderina, atsiranda sveikatos problemų, tarp jų – ir dirgliosios žarnos sindromas.
Daugybė tyrimų parodė, kad žarnyno mikrobiotos pokyčiai gali turėti įtakos tam tikriems depresijos sutrikimams. Neseniai atliktas tyrimas sako, kad moterų, kenčiančių nuo pogimdyminės depresijos, mikrobiota šiek tiek skiriais, lyginant su sveikomis kontrolinėmis grupėmis.
Taigi DŽS gali sukelti išsiderinusi mikrobiota, o kas ją išderina? Pirmoji blogybė – įvairios dietos, netvarkingas, nesveikas maistas. Jeigu negauname reikiamų maisto medžiagų arba kartu su jomis į organizmą patenka įvairiausių kenksmingų medžiagų (pavyzdžiui, greito maisto gaminimo metu išskiriamų toksinų, įvairių sintetinių maisto priedų), mikrobiota į tai sureaguoja.
Viena iš hipotezių, kodėl tiek daug sergančių DŽS, – perteklinis antibiotikų vartojimas. 2000–2015 m. antibiotikų vartojimas padidėjo 65 proc. Naikindami už infekcijas atsakingus patogeninius mikrobus, antibiotikai gali sunaikinti ir naudingas bakterijas žarnyno mikrobiotoje, taip sukeldami šios ekosistemos disbalansą.
Moterys serga dažniau nei vyrai.
Moterys šia liga serga 2,5 karto dažniau nei vyrai, tačiau medicinos mokslas dar turi atsakyti į klausimą, kodėl taip yra. Spėjama, kad dažnesnis moterų sirgimas galėtų būti susijęs su lytiniais hormonais, centrine nervų sistema, žarnyne esančia nervų sistema ir jų jautrumu įvairiems aplinkos dirgikliams. Yra nuomonių, kad didesnį sergamumą galima būtų paaiškinti ir naujai atrastu receptoriumi, kurį turi imuninės ląstelės.
Nervai ir DŽS.
Ligos paūmėjimą ir progresavimą skatina stresas, veikiantis ne tik centrinę nervų sistemą, bet ir žarnyno enterinę nervų sistemą. Dėl šios priežasties dvejus pastaruosius metus besitęsianti itin didelė nežinomybė, neapibrėžtumas ir baimė dėl ateities išaugino šia liga sergančiųjų skaičių.
DŽS vis dar tyrinėjamas, galbūt po kelerių metų žinosime tikslius atsakymus, kas jį sukelia, ir vaistinėje nusipirksime universalią tabletę.
