Warning: preg_match_all(): Unknown modifier '/' in /home/mamoszurnalas/domains/mamoszurnalas.lt/public_html/wp-content/plugins/SK_Linkify/main.php on line 69
Visuomenė vis daugiau kalba apie psichinę sveikatą, tačiau neretai gerą savijautą pirmiausiai vertiname pagal fizinius kūno pojūčius. Kita vertus galime pastebėti, kad vis daugiau žmonių supranta psichologinės sveikatos svarbą gyvenimo kokybei. Mokslininkai atranda naujų būdų ir paaiškinimų, kaip veikia mūsų smegenys. Daugėja tyrimų, kurie parodo, kad net žarnyne esantys mikroorganizmai daro įtaką žmogaus emocinei sveikatai, gebėjimui valdyti stresines situacijas ar net gali atitolinti senėjimą.
Mikrobiotos ir smegenų sveikatos ryšį tyrinėjantis biochemikas, mokslininkas dr. Aurelijus Burokas džiaugiasi, kad atliekama vis daugiau tyrimų ir randama vis daugiau argumentų patvirtinančių, kad mikrobiota turi įtakos smegenų veiklai. „Dar visai neseniai pasaulio mokslininkai, kurie tyrinėja tokias ligas, kaip Alzheimerio, skeptiškai žiūrėjo į mikrobiotos ryšį su smegenų ligomis, tačiau dabar mokslo pasaulyje atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų ir bandymų, kurių rezultatai stebina visuomenę“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkas. Anot jo, šis atradimas gali turėti reikšmingos įtakos smegenų ligų gydymui ateityje ir jomis sergančiųjų gyvenimo kokybei.
Kaip paaiškina mokslininkas, mikrobiota – tai ekologinė mikroorganizmų bendruomenė, kurią sudaro bakterijos, virusai, grybai ir archėja. Pasak jo, paprastai tariant, tai yra mikroorganizmų bendruomenė, kuri sugyvena su organizmu ir normaliomis sąlygomis nesukelia ligų ir nekenkia organizmui, o veikia netgi priešingai – jam padeda virškinti maistą, stiprina jo imuninę sistemą, gamina vitaminus K, B6, B9 ir kitus.
Pasak A. Buroko, technologijos vystosi, atsiranda vis modernesnių mokslinių tyrimų būdų, dėl to ir atsiranda efektyvesnių mikrobiotos tyrimo metodų, kurie leidžia atidžiau pažvelgti į šį nematomą pasaulį ir suprasti jo įtaką sveikatai. „Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, tai ir mikrobiota skiriasi. Taip pat mikrobiota formuojasi veikiama įvairių aplinkos veiksnių“, – pabrėžia biochemikas. Anot jo, net tai, kad vaikystėje augome su broliu ar seserimi gali lemti, kokią mikrobiotą turėsime suaugę.
A. Burokas paklaustas apie mikrobiotos įtaką žmogaus psichologinei sveikatai sako, kad atliekama vis daugiau laboratorinių tyrimų. „Buvo atliktas eksperimentas, kai laboratorinėms pelėms buvo perkelta depresija sergančio žmogaus mikrobiota ir pastebėta, kad ir pelėms pasireiškė kai kurie į depresiją panašūs simptomai. Taip pat atliekama vis daugiau tyrimų ir su žmonėmis, pavyzdžiui sergančiais vėžiu, Alzheimerio liga, diabetu ir net autizmu sergančiais vaikais“, – teigia mokslininkas.
Atradimas pasitelkiamas ir maisto papildams gaminti
Nors apie mikrobiotos įtaką smegenų veiklai kalbama dar nedaug, tai sulaukia vis daugiau dėmesio, lietuviškas prekės ženklas „Integral Biotics“ kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais tiria maisto papildus – psichobiotikus, skirtus protinei ir psichologinei veiklai gerinti ir tapo šios srities pionieriais Lietuvoje.
Pasak Šarūno Bačiliūno, įmonės bendraįkūrėjo, psichobiotikais gali būti vadinami preparatai, kurių sudėtyje yra, vadinamųjų gerųjų bakterijų, turinčių teigiamos įtakos smegenų veiklai. „Mikrobiota yra mikroorganizmų visuma, o visumoje yra ir gerų ir blogų bakterijų. Blogosios gali pagaminti uždegiminius, o gerosios priešuždegiminius metabolitus. Mūsų papilduose yra tų gerųjų bakterijų, pavyzdžiui gaminančių dopaminą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visos gerosios bakterijos yra psichobiotikai“, – sako Š. Bačiliūnas.
Š. Bačiliūnas pastebi, kad vis daugiau verslų kuria įvairius produktus su probiotikais – įvairius gėrimus, miltelius, maisto papildus, tačiau galima pastebėti, kad ne visų produktų efektyvumas yra pagrįstas moksliškai, tad, renkantis maisto papildus svarbu atskirti rinkodarinius triukus ir pasidomėti plačiau, kokią tiksliai naudą gausite iš tam tikro maisto papildo.
Vis dėlto dar nemaža gyventojų dalis psichinę sveikatą nustumia į antrą planą. Kaip patvirtino, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkių – profesorės Jūratės Banytės, Žanetos Piligrimienės, docentės Aistės Dovalienės, Agnės Gadeikienės bei tyrėjos Eglės Vaičiukynaitės atliktas tyrimas, svarbiausiu sveikos gyvensenos požymiu Lietuvoje išlieka fizinė sveikata. Tuo įsitikinę net 95 proc. apklaustųjų.
