Kalbamės su medicinos daktaru gydytoju urologu Vytautu Kamarausku
Nesėdėk ant akmens. Negulėk ant šlapio smėlio. Nebraidyk po šaltą vandenį. Šie patarimai tinka ne tik mažiems vaikams, bet ir jų mamoms. Vasarą padidėja tikimybė susirgti pūslės ar šlapimo takų uždegimu. Gydytojai šią ligą vadina ŠOI (šlapimo organų infekcija). Jos požymiai – dažnas noras šlapintis, pasišlapinus – išlikęs pilnos pūslės jausmas, karštas šlapimas, perštėjimas.
Apie ŠOI kalbamės su medicinos daktaru gydytoju urologu Vytautu Kamarausku.
Kodėl moterys dažniau nei vyrai serga šlapimo organų infekcijomis?
Tiesa, šlapimo organų infekcijos (ŠOI) yra dažnesnės moterims nei vyrams. KMUK atliktų tyrimų duomenimis, vaikystėje ŠOI (cistitu, pielonefritu) mergaitės serga net 5 kartus dažniau nei berniukai! Tik vienu gyvenimo tarpsniu berniukai lenkia mergaites – iki 6 mėnesių berniukai serga ŠOI dažniau. Beveik kas trečia moteris iki 24 metų yra bent vieną kartą sirgusi ŠOI, o per gyvenimą ŠOI yra sirgusi beveik kas antra moteris. Taip yra dėl tam tikros moterų šlapimo takų anatomijos. Įtakos moterų cistitui atsirasti turi palyginus trumpa šlaplė, dėl to bakterijos lengvai patenka į šlapimo pūslę.
Kokio amžiaus moterys dažniausiai serga ir kodėl?
ŠOI dažniau serga 18–30 metų moterys. Tai siejama su tam tikrais gyvenimo periodais bei būklėmis – vadinamuoju medaus mėnesio cistitu ir nėštumu.
Medaus mėnesio cistitu vadinamas šlapimo pūslės uždegimas, prasidedantis po lytinių santykių. Dažnai moteris pirmą kart suserga cistitu būtent po pirmųjų lytinių santykių, todėl ir liga vadinama medaus mėnesio cistitu.
Nėštumo metu dėl tam tikrų veiksnių irgi padidėja ŠOI rizika. Padidėja gimda, atsipalaiduoja šlapimtakių ir šlapimo pūslės lygieji raumenys, pasikeičia šlapimo pH, o tai sudaro palankias sąlygas bakterijoms augti.
Makšties pienligė ir kraujagyslių ligos irgi turi įtakos pasikartojančioms ŠOI infekcijoms.
Moterys pastebi, kad pūslės uždegimai linkę kartotis, – jei jau kartą susirgai, turi labai saugotis peršalimų, laikytis higienos…
Apie 25 proc. moterų, persirgusių ūmiu cistitu, infekcija pasikartoja. Dažnį lemia trys pagrindiniai rizikos veiksniai: lytinių santykių dažnis, kontraceptinės priemonės (spermicidinės diafragmos), sumažėjęs estrogenų poveikis makščiai ir struktūroms aplink šlaplę.
ŠOI dažniau pasikartoja, kai yra akmenligė, inkstų cistos. Kartojantis šlapimo organų infekcijoms, liga gali įgauti lėtinę eigą, sukelti inkstų randėjimą, lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą, gali atsirasti hipertenzija, o moterims – nėštumo komplikacijos.
Ar tiesa, kad ŠOI sukelia kojų peršalimas? Nešvarus unitazo dangtis svetimame tualete? Maudynės nešvariame vandenyje?
ŠOI galima susirgti peršalus kojas, tačiau ne kiekviena moteris, sušalusi kojas, susirgs cistitu ar pielonefritu. Norint nesusirgti ŠOI, labai svarbi asmens higiena, na, o nešvari aplinka nėra ŠOI rizikos veiksnys.
Ką patartumėte moterims, kurioms dažnai kartojasi ŠOI?
Pasinaudokite šiais patarimais:
Moterims, kurioms šlapimo organų infekcijos pasikartoja 2–3 kartus per metus, gali padėti elgesio modifikavimas. Tai lengviausias, mažiausios rizikos ir pigiausias būdas: reikia skatinti šlapinimąsi, stengtis pasišlapinti po lytinių santykių, vartoti daugiau skysčių.
Moterys, naudojančios spermicidines diafragmas, turėtų pasirinkti kitą nėštumo apsisaugojimo metodą.
Moterims, kurioms šlapimo organų infekcijos kartojasi daugiau nei 3 kartus per metus, greta elgesio modifikavimo reikia rimtesnės profilaktikos.
Moterims, kurios infekcijos pasikartojimą sieja su lytiniu aktu, turėtų būti pasiūlyta profilaktika po lytinių santykių – vienkartinė antimikrobinio vaisto dozė.
Kartotinės antimikrobinio vaisto dozės gali būti skiriamos moterims su komplikuotos ŠOI grėsme, toms kurios iškart po lytinių santykių negalėjo išgerti antimikrobinių vaistų. Tokia profilaktika saugi net po 5 metų vartojimo. Daugumai moterų pailgėja periodas tarp paūmėjimų.
Po menopauzės moterų būklė gerėja vartojant pakaitinį gydymą estrogenais.
Ačiū už pokalbį.
Kaip gydomos ŠOI
Tiek ŠOI profilaktikai, tiek gydymui labai svarbu gerti daug skysčių ir skatinti šlapinimąsi, kad išsiplautų bakterijos. Skatinti šlapimo išsiskyrimą rekomenduojama natūraliais preparatais. Jau senais laikais petražolių šaknys ir lapai buvo vartojami kaip šlapimą išskirianti priemonė, be to, šlapimo išsiskyrimą skatinančių savybių turi ir beržo lapai. Šlapimą išskiriančių vaistažolių mišinių sudėtyje dažnai yra bruknių lapų, nes jie irgi pasižymi šlapimą išskiriančiomis savybėmis.
Galima išbandyti liaudyje patikrintų dezinfekuojamųjų vaistažolių – meškauogių – poveikį arba vartoti spanguolių uogas ar sultis. Tik šis gydymas ilgas – siekiant, kad šlapimo pūslė visiškai pasveiktų, reikia dezinfekuojamąsias arbatas gerti 1–2 mėnesius, o kartais ir iki pusės metų.
ŠOI gydomas antibakteriniais vaistais. Ar reikia skirti gydymą vaistais, sprendžia gydytojas, įvertinęs konkretų atvejį.
Žarnyno mikrobiota turi didelę įtaką ŠOI. Tai įrodo faktas, kad moterys dažnai pūslės uždegimu suserga po antibiotikų kurso. Antibiotikai išderina žarnyno mikrobiotą, pradeda vyrauti patogeninės bakterijos ir patekusios į šlaplę sukelia uždegimą. Ligos profilaktikai ar gydymui gali būti rekomenduoti specialūs probiotikai, praturtinti spanguolių milteliais.
