Daugelis vaikystėje girdėjo raginimą valgyti daugiau morkų, nes jos gerina regėjimą. Vis dėlto „Camelia“ tinklo vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad šis teiginys yra laužtas iš piršto ir nors jos turi medžiagų naudingų regėjimui, vien morkų nepakaks.
„Morkos gali padėti palaikyti bendrą akių sveikatą, nes jose gausu karotinoidų, pantoteno rūgšties, flavanoidų, vitaminų B1, B2, PP, C, eterinių aliejų, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies. Medžiagų įsisavinimo procesui įtakos turi ir tai, kaip morkos yra paruošiamos, patarčiau jas vartoti su riebalais, nes vitaminas A yra tirpus riebaluose, todėl taip geriau pasisavinamas“, – patarimais dalinasi D. Auškalnis.
Pasak jo, morkų, kaip ir kitų produktų, nereikėtų perdozuoti, o suvalgius 900 gramų ar daugiau gali net pagelsti oda. Esant lėtiniam karoteno perdozavimui padidėja ligų rizika, todėl persistengti nereikėtų, mityba turėtų būti subalansuota ir įvairi.
Vitaminai geram regėjimui
Šaltuoju sezonu dažnai žmonės valgo riebesnį maistą, į racioną įtraukia mažiau daržovių ir vaisių, dėl to pavasarį neretai susiduria su vitaminų ir mikroelementų trūkumu, kuris gali neigiamai atsiliepti ir akių sveikatai.
Siekiant palaikyti akių būklę, vaistininkas rekomenduoja vartoti maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A, liuteino, zeaksantino, cinko, vitamino E, vario, seleno, B grupės vitaminų ir omega-3 riebalų rūgčių. „Šios medžiagos apsaugo akis nuo kenksmingų laisvųjų radikalų, šviesos spindulių, stiprina ląsteles ir audinius, sumažina geltonosios dėmės degeneracijos ir kataraktos vystymąsi“, – paaiškina vaistininkas D. Auškalnis.
Anot jo, akims svarbių medžiagų trūkumą gali išduoti keli simptomai – kai trūksta vitamino A ir omega riebalų rūgščių gali pasireikšti akių sausumas ir perštėjimas, dėl liuteino ir zeakstantino stokos gali suprastėti regėjimas, o stingant B grupės vitaminų gali didėti akių nuovargis, silpnėti regos nervas.
Tiesa, kartais vien vitaminų nepakanka, vaistininkas rekomenduoja reguliariai tikrintis regėjimą, geriausia – kartą per metus. Vis dėlto, pradėjus neaiškiai matyti daiktus, susilpnėjus regėjimui, pajutus patamsėjimą, skausmą ar svetimkūnį akyse, atsiradus paraudimui ir kitiems simptomams, vaistininko teigimu, reikėtų nedelsti ir iš karto kreiptis į oftalmologą.
Akių apsauga nuo išorinių dirgiklių
Gerai akių būklei didelę įtaką daro žmogaus gyvenimo būdas, įpročiai ir aplinkos veiksniai. Pavasarį, kai saulė lepina dažniau, vaistininkas primena, kad akis reikėtų saugoti ir nuo ultravioletinių spindulių, saugant akis geriausia nešioti saulės akinius, kurie paženklinti UV – 400 arba CE ženklu, juos galima įsigyti ir vaistinėse.
Akis svarbu saugoti ir nuo mėlynosios šviesos, kurią skleidžia telefonų, kompiuterių ar televizorių ekranai. Ilgas laikas praleistas prie ekranų ar skaitant knygas gali varginti akis, jos įsitempia, parausta, išsiplečia kraujagyslės, jos tampa sausos ir pavargusios.
„Tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų ar mėgsta skaityti knygas, rekomenduočiau pasirūpinti geru apšvietimu, laikytis darbo ir poilsio rėžimo, daryti pertraukas kas valandą po 5–10 min., daryti pratimus, pavyzdžiui, stipriai ir dažnai mirksėti, nukreipti žvilgsnį į tolimą tašką ir po to į artimą, pabūti porą minučių užsimerkus priglaudus šiltus delnus ant akių. Visi šie pratimai padės sumažinti akių nuovargį“, – pataria vaistininkas D. Auškalnis.
