Nors visuomenė yra pakankamai gerai informuota apie platų kontraceptinių priemonių spektrą, jos yra pakankamai gerai prieinamos ir vartojamos daugelio moterų, vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių rinktis šias priemones yra vengiama. Dažniausiai tai lemia įsitikinimai, jog šios sukelia vėžį, nevaisingumą ir vaisiaus apsigimimus, taip pat nerimą kelia ir paplitęs mitas dėl svorio priaugimo. Visgi, Vilniaus „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Danuta Vasilevska primena, jog visos šios baimės nėra pagrįstos jokiais moksliniais tyrimais, o jų turinčioms moterims pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais ir remtis tik patikimais šaltiniais.
„Realybėje pacientės, vartojančios kontraceptines priemones, susiduria su kitokiais skundais – jos patiria pykinimą, krūtų ir galvos skausmus, nuotaikų kaitą ir sumažėjusį libido.
Visgi, priemonių spektras itin platus, todėl patiriant nemalonius simptomus visuomet reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins šių požymių poveikį gerai pacientės savijautai ir nuspręs, ar reikėtų tęsti pasirinktos priemonės naudojimą bei, prireikus, pasiūlys kitą“, – pasakoja D. Vasilevska.
Kontraceptinės priemonės padeda išvengti ne tik nėštumo
Kontraceptinės priemonės gali būti skirstomos pagal efektyvumą:
- Labai efektyvios, pasižyminčios ilgalaikę grįžtamąją kontracepciją – hormoninė spiralė (efektyvumas – 99,8 proc.), varinė spiralė (99,2 proc.) ir implantas (99,95 proc.);
- Efektyvios, kurių efektyvumas siekia 91 proc. – sudėtinės kontraceptinės tabletės, pleistrai, žiedais ir progestino tabletės;
- Mažiau efektyvios – barjerinė kontracepcija (82), spermicidai (72 proc.);
- Kitos priemonės – nutrauktas lytinis aktas (78 proc.) ir susilaikymas vaisingomis dienomis (76).
Anot gydytojos akušerės-ginekologės, populiariausios iš jų yra hormoninės spiralės ir sudėtinės kontraceptinės priemonės: „Be labai efektyvios kontracepcijos, hormoninė spiralė mažina mėnesinių gausumą, ji naudojama endometriozės, adenomiozės ir endometriumo hiperplazijai gydyti. Visgi, kartais pacientes gali varginti ilgi tepimai rudomis išskyromis, dubens ir pilvo skausmai, pasitaiko atvejų, kai joms atsiranda kiaušidžių cistos.
Tuo metu sudėtinės kontraceptinės tabletės ne tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir sureguliuoja mėnesinių ciklą, sumažina kraujavimą ir skausmingumą jų metu, palengvina PMS, mažina bei gydo spuoguotumą, padidėjusį veido ir kūno plaukuotumą. Paneigiant vieną iš plačiai paplitusių mitų, svarbu paminėti, jog jos prisideda prie kiaušidžių ir storosios žarnos vėžio rizikos mažinimo, taip pat sumažina ir endometriozės, dubens uždegimo ligos ir negimdinio nėštumo riziką. Vis dėlto, sudėtinės kontraceptinės tabletės gali padidinti tromembolinių komplikacijų riziką, todėl prieš jas renkantis, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins rizikos veiksnius.“
Kiek yra tiesos paplitusiuose mituose?
Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad hormoninę kontracepciją naudojusių moterų kūno svoris nepadidėja. Tam labiau įtakos turi tai, jog su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja ir moterims prireikia daugiau pastangų norint išlaikyti pageidaujamą kūno masę – šiuo atveju itin svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, sportas bei sveika mityba.
„Tuo metu tromboembolinių komplikacijų rizika priklauso nuo pacientės sveikatos būklės, paveldimumo, amžiaus, svorio, kenksmingų įpročių, tokių kaip rūkymas, ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, ne nėščioms ir nenaudojančioms kontraceptinių tablečių moterims, per metus ši būklė pasitaiko 5–10 iš 100 tūkst., o naudojančioms – 20–40 iš 100 tūkst. – tai yra 4–8 kartus dažniau, o nėščiosioms – 60 iš 100 tūkst. – 6–12 kartų dažniau.
Didžiausia tromboembolinių komplikacijų rizika yra per pirmuosius vartojimo metus, o tabletes vartojant ilgą laiką ji nedidėja. Nerimaujančioms dėl šios būklės vertėtų rinktis progestinines tabletes, implantą arba hormoninę spiralę“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Ji pratęsia, jog pacientes taip pat neramina ir vėžio rizika, kurią, anot jų, sukelia sudėtinės kontraceptinės tabletės Visgi, didžiausias ir ilgiausiai trukęs tyrimas, kuriame 36 metus dalyvavo 23 tūkst. tabletes vartojusių ir nevartojusių moterų, atskleidė, jog jų vartojimas bendrąją visų navikų riziką sumažino 12 proc., kiaušidžių vėžio – 46 proc., gimdos kūno vėžio riziką – 42 proc., storosios ir tiesiosios žarnos – 28 proc. Rizika susirgti krūties vėžiu sudėtinių kontraceptinių tablečių vartotojoms nepasikeitė.
„Moterims, užsikrėtusioms didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos virusu, šių tablečių vartojimas ilgiau kaip 5 metus padidina gimdos kaklelio vėžio riziką, o iki 5 metų – nepadidina. Vartojant tabletes 5–9 m. vėžio išsivystymo rizika padidėja 1,3 karto, o daugiau nei 9 metus – 1,9 karto“, – akcentuoja D.Vasilevska.
Konsultacijos su gydytoju svarba
Nors šiais laikais galime džiaugtis itin plačiu kontraceptinių priemonių pasirinkimu, tai – svarbus sprendimas, galintis turėti įtakos jūsų savijautai, todėl jas svarbu pasirinkti ne pagal tai, ką jau yra išbandę artimiausios draugės arba perskaitėte nepagrįstuose šaltiniuose, o atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas.
„Kontraceptinės priemonės yra parenkamos atsižvelgiant į moters amžių, gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Konsultuodama pacientes šiuo klausimu, visada įvertinu jų lūkesčius, buvusią kontracepcijos patirtį ir sveikatos būklę, žalingus įpročius“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Patikimas kontraceptines priemones reikia pradėti naudoti pradėjus lytinį gyvenimą, jeigu pacientė šiuo metu neplanuoja nėštumo. Dažniausiai pažintis su kontracepcija pradedama nuo hormoninių tablečių, vėliau, esant ilgalaikėms priemonėms, galima rinktis hormonines spirales, kurios yra tinkamos ir negimdžiusioms moterims. Kitas saugus būdas – hormoninė intrauterininė spiralė, puikiai tinkanti ir po gimdymo, maitinančioms mamoms bei brandžioms moterims, artėjant menopauzei.
„Konsultacijos su gydytoju metu, renkantis kontraceptines priemones, svarbu papasakoti ir apie turimas ligas – pavyzdžiui, sudėtinių kontraceptinių tablečių negalima vartoti moterims, sergančioms sunkia arterine hipertenzija, cukriniu diabetu su komplikacijomis, aktyviu hepatitu, kepenų ciroze, giliųjų venų ar plaučių tromboze, po insulto, esant migrenai su aura, sergant krūties vėžiu bei rūkančioms moterims, virš 35 metų“, – pasakoja D. Vasilevska.
Ji papildo, jog pagrindinės kontraindikacijos hormoninei spiralei yra lytinių organų uždegimas, krūties vėžys, deformuota gimdos ertmė, nenustatytos kilmės kraujavimas iš lytinių organų.
„Kitas svarbus dalykas, pradėjus vartoti, pavyzdžiui, kontraceptines tabletes – negerti jų su tokiais maisto produktais kaip greipfrutų sultys, kofeinas ar jonažolės. Taip pat reikėtų vengti didelio alkoholio kiekio, nes dėl atsipalaidavimo moterys dažnai pamiršta išgerti tabletę laiku, o dėl apsinuodijimo, kurio metu vemiama, sumažėja jų efektyvumas“, – primena gydytoja akušerė-ginekologė.
Jos teigimu, svarbiausia, prieš renkantis kontraceptines priemones, yra atviras pokalbis su gydytoju, kuris pasiūlys geriausią sprendimą, remdamasis objektyviais mokslo įrodymais pagrįsta medicina.
