Kontraceptinės spiralės pagal populiarumą rikiuojasi antros – iškart po geriamųjų kontraceptikų, tačiau jas tebelydi daugybė mitų. Vienos moterys baiminasi svetimkūnio gimdoje, kitos – šalutinio poveikio. Gydytoja akušerė-ginekologė Didona Vilkinienė teigia, kad mitai gimsta iš nežinojimo. Tarptautinės sveikatos institucijos priduria: spiralė – vienas patikimiausių kontracepcijos metodų, bet tinka ne kiekvienai moteriai.
Skiriasi pagal hormonus
Spiralės skirstomos į hormonines ir nehormonines. Gamintojų duomenimis, hormoninių spiralių galiojimo laikas priklauso nuo levonorgestrelio – jose esančio hormono – dozės: mažesnės dozės spiralės skiriamos trejiems arba penkeriems metams, o didžiausią, 52 mg, dozę turinti priemonė apsaugo iki aštuonerių metų.
„Kuri iš jų geriausiai tinka moteriai, sprendžiama individualių konsultacijų su gydytoju akušeriu-ginekologu metu, atsižvelgiant į poreikius, gyvenimo planus“, – primena gydytoja akušerė-ginekologė D.Vilkinienė.
Abiejų tipų patikimumą tarptautinės akušerių ir ginekologų gairės (ACOG) vertina daugiau nei 99 procentais – spiralės priskiriamos veiksmingiausiems kontracepcijos metodams.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad geriamuosius kontraceptikus tenka prisiminti kasdien, o jų patikimumą gali sumažinti, pavyzdžiui, viduriavimas.
„Kontraceptinė spiralė ilgam užtikrina ramybę dėl nepageidaujamo nėštumo ir jos efektyvumo nesumažina jokie šalutiniai veiksniai“, – pabrėžia gydytoja akušerė-ginekologė Didona Vilkinienė.
Veikia keliais būdais
Hormoninė spiralė – mažas, T formos plastikinis rėmelis (nuo 2,8 × 3 cm iki 3,2 × 3,2 cm), ant kurio yra rezervuaras su hormonu levonorgestreliu. Šis išsiskiria lėtai ir nedideliais kiekiais, todėl viena spiralė apsaugo ilgam.
„Hormoninė spiralė veikia keliais būdais: dėl atpalaiduojamo levonorgestrelio sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, spermatozoidams sunkiau patekti į gimdą“, – aiškina gydytoja.
Anot jos, kartu slopinamas spermatozoidų judrumas, mažėja jų gyvybingumas. Maždaug 15 proc. moterų spiralė slopina ovuliaciją, kitoms – neleidžia apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje.
Varinė saugo be hormonų
Nehormoninė, arba varinė, spiralė hormonų visai neturi. Pagal tarptautines gaires, jos kontraceptinį poveikį lemia į gimdą išskiriami vario jonai, kurie yra toksiški spermatozoidams – slopina jų judrumą ir trukdo apvaisinimui. Tokia spiralė saugo iki dešimties metų, o nėštumo tikimybė per metus mažesnė nei vienas procentas.
Skiriasi ir poveikis mėnesinėms: hormoninė kraujavimą dažnai sušvelnina, o varinė gali jį sustiprinti, drauge – ir menstruacinius skausmus.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad įdėta per penkias paras po nesaugaus lytinio akto varinė spiralė yra veiksmingiausia skubiosios kontracepcijos priemonė.
Vaisingumas grįžta
Spiralė priskiriama ilgai veikiantiems, bet grįžtamiesiems kontracepcijos metodams: ji apsaugo nuo nėštumo kelerius metus, o ją išėmus vaisingumas greitai atkuriamas – apie 80 proc. moterų pastoja per pirmuosius metus. Todėl metodas tinka toms, kurios artimiausiu metu nėštumo neplanuoja, bet nori išsaugoti galimybę susilaukti vaikų vėliau.
Įsitikinimas, kad spiralė sukelia nevaisingumą, yra mitas. JAV mokslininkų atliktas beveik 1,9 tūkst. moterų tyrimas parodė, kad ankstesnis spiralės naudojimas vaisingumo nemažina – kiaušintakių nepraeinamumą lemia ne spiralė, o lytiškai plintančios infekcijos, pavyzdžiui, chlamidijos. Išėmus varinę spiralę, ovuliacija grįžta iškart, nes hormonų joje nėra. Greitai pastojama ir išėmus hormoninę spiralę: per metus nėštumo sulaukia apie 77 proc. moterų, o kiek ilgiau ją nešiojusios pastoja ne vėliau už kitas.
Tinka ir negimdžiusioms
Įsitikinimą, kad spiralė tinka tik gimdžiusioms, gydytoja taip pat vadina mitu. Ji laikoma tinkama tiek vaikų susilaukusioms, tiek negimdžiusioms moterims bei paauglėms, taip pat toms, kurioms estrogenų turinčios priemonės nesaugios, kurios patyrė persileidimą ar žindo kūdikį.
Tą patį patvirtina ir tarptautiniai dokumentai: PSO bei JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) medicininio tinkamumo kriterijai spirales laiko tinkamomis daugumai moterų, įskaitant negimdžiusias ir paaugles.
Vis dėlto saugojimosi metodas tinka ne visoms. Gydytoja išskiria būkles, kurioms esant spiralė nerekomenduojama: įtariamas nuo progestagenų priklausomas navikas, pavyzdžiui, krūties vėžys; esama ar pasikartojanti uždegiminė dubens liga, cervicitas, apatinių lytinių takų infekcija, pogimdyminis endometritas ar kitos būklės, didinančios imlumą infekcijoms.
Spiralės taip pat reikėtų vengti esant nepaaiškinamam kraujavimui iš gimdos, įgimtoms ar įgytoms gimdos anomalijoms, ūminei kepenų ligai ar padidėjusiam jautrumui veikliajai ar pagalbinei medžiagai.
Šios kontraindikacijos sutampa su PSO ir CDC kriterijais, kurie metodo nerekomenduoja ir esant lytinių takų infekcijai ar nėštumui.
Gali sukelti nepatogumų
Kaip ir visi vaistiniai preparatai, hormoninė spiralė gali turėti nepageidaujamą poveikį, priklausantį nuo hormono kiekio ir nešiojimo trukmės.
Pasak gydytojos, nešiojant 52 mg levonorgestrelio spiralę iki aštuonerių metų dažniausiai pasireiškia galvos, pilvo ar dubens skausmas, nereguliarus kraujavimas, tepimas, išskyros iš makšties.
Dalį moterų gali lydėti prislėgta nuotaika, sumažėjęs lytinis potraukis, migrena, spuogai, nugaros ar krūtų skausmas, svorio padidėjimas, kiaušidžių cistos. Itin retais atvejais išsivysto alopecija, chloazma, odos hiperpigmentacija ar gimdos perforacija.
Mažina onkologijos riziką
Spiralė ne tik saugo nuo nėštumo. 2024 metais Švedijoje paskelbtame nacionaliniame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei pusė milijono levonorgestrelio spiralę naudojusių moterų, nustatyta, kad jų gimdos kūno vėžio rizika buvo trečdaliu mažesnė, kiaušidžių vėžio – 14 proc., o gimdos kaklelio – 9 proc. mažesnė nei nenaudojusiųjų.
Tą pačią kryptį patvirtino ir 2025 metų sisteminių apžvalgų santrauka: hormoninė spiralė siejama su mažesne kiaušidžių, gimdos kūno ir gimdos kaklelio vėžio rizika.
Dėl krūties vėžio duomenys nevienodi – dalis tyrimų įžvelgia nedidelį rizikos padidėjimą, o naujausia apžvalga aiškaus ryšio nerado.
Taurelė gali pastumti
Dar vieną svarbų niuansą atskleidė Prancūzijos tyrėjai. Tyrime, kuriame dalyvavo 747 spiralę nešiojusios moterys, nustatyta, kad menstruacinės taurelės naudotojoms spiralės pasislinkimo rizika buvo maždaug 2,6 karto didesnė nei toms, kurios šios higienos priemonės nenaudojo.
Tyrėjai spėja, kad ištraukiant taurelę gali būti netyčia patempiamos spiralės gijos arba ji pajuda dėl susidarančio vakuumo.
Tas pats tyrimas patvirtino ir kitus rizikos veiksnius: varinė spiralė pasislenka apie keturis kartus dažniau nei hormoninė, o jei spiralė anksčiau jau buvo savaime iškritusi, rizika padidėja maždaug šešis kartus. Autoriai pabrėžia, kad bendro naudojimo drausti nereikia, tačiau gydytojui apie taurelę verta pasakyti.
Kompensuoja vieną priemonę
Lietuvoje vienintelė Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšomis kompensuojama kontraceptinė priemonė – hormoninė spiralė su levonorgestreliu trejų metų laikotarpiui. Ji skiriama merginoms nuo 15 iki 20 metų imtinai, siekiant mažinti neplanuotų nėštumų skaičių šioje amžiaus grupėje.
Medikai primena: kurią spiralę rinktis ir ar ji apskritai tinka, moteris turėtų spręsti individualiai su gydytoju.
Tai įdomu
Pirmoji spiralė pasaulyje pasirodė 1909 metais – ją iš šilkverpio žarnų pagamino gydytojas Richardas Richteris. Tuomet jo išradimas liko nepastebėtas: šiuolaikinė spiralė pasaulį užkariavo tik po daugiau nei pusės amžiaus, praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje.
Šiuolaikinės spiralės pirmtaką – žiedą – sukūrė kitas gydytojas, Ernstas Gräfenbergas, tas pats, kurio vardu pavadintas garsusis „G taškas“. Pasakojama, kad pirmuosius žiedus jis bandė lieti iš gryno sidabro, bet netrukus jų atsisakė – esą nuo sidabro mėlynuodavo moterų dantenos.
Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
