Onkologinės ligos diagnozė žmogaus gyvenimą pakeičia akimirksniu. Pirmiausia galvojama apie gydymą ir pasveikimą, tačiau kartu su gydytojais svarbu aptarti ir tai, kas laukia vėliau – šeimos planavimą ir galimybę susilaukti vaikų. Šiuolaikinė medicina suteikia įvairių galimybių išsaugoti vaisingumą, tačiau daugelį jų būtina taikyti dar prieš pradedant onkologinės ligos gydymą.
„Onkologinės ligos diagnozė yra didžiulis smūgis. Natūralu, kad pirmiausia norima kuo greičiau pradėti gydymą. Tačiau onkologinių ligų gydymo rezultatai šiandien yra vis geresni, todėl vis daugiau žmonių po ligos grįžta į visavertį gyvenimą, o galimybė susilaukti vaikų tampa labai svarbia gyvenimo kokybės dalimi“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro gydytoja akušerė-ginekologė dr. Raminta Baušytė.
Vaisingumą gali paveikti ir chemoterapija, ir spindulinis, ir chirurginis gydymas
Onkologinės ligos gydymas gali turėti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį vaisingumui. Pasak gydytojos, mergaičių, merginų ir moterų atveju vienas svarbiausių veiksnių yra kiaušidžių rezervo – kiaušidėse esančių kiaušialąsčių skaičiaus ir jų reprodukcinio potencialo – sumažėjimas: „Gydymas taip pat gali paveikti gimdos gleivinę, kuri yra svarbi embrionui prisitvirtinti ir nėštumui vystytis. Vaisingumui įtakos gali turėti chemoterapija, radioterapija (spindulinis gydymas), taip pat chirurginės operacijos, galinčios neigiamai paveikti reprodukcinę sistemą ir jos funkcijas.“
Vyrams onkologinis gydymas gali paveikti spermatozoidų kiekį ir kokybę, ejakuliaciją bei hormonų gamybą. Įtakos gali turėti tiek chemoterapija ir radioterapija, tiek chirurginis gydymas.
Apie vaisingumo išsaugojimą reikėtų kalbėtis dar prieš pradedant gydymą
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės dr. R. Baušytės, tarptautinės rekomendacijos numato, kad reprodukcinio amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuota onkologinė liga, turėtų būti suteikta informacija apie vaisingumo išsaugojimo galimybes. Vaikų ir nepilnamečių atveju apie tai turėtų būti kalbamasi su jų tėvais ar teisėtais atstovais. „Geriausia tokiai konsultacijai atvykti dar prieš onkologinio gydymo pradžią. Deja, pasitaiko pacientų, kurie kreipiasi gydymo metu arba jau po jo. Tuomet mūsų galimybės tampa ribotos arba netgi visai jų nebelieka“, – sako gydytoja.
Santaros klinikose pacientams, kuriems dėl onkologinės ligos reikia skubiai įvertinti vaisingumo išsaugojimo galimybes, taikoma pagreitinta konsultavimo tvarka – tokie pacientai Santaros vaisingumo centre konsultuojami per kelias dienas nuo kreipimosi. „Net jeigu žmogus nėra tikras, ar ateityje norės vaikų, kai visos mintys sutelktos į ligos gydymą, vis tiek labai svarbu, kad jis žinotų apie galimybes. Žinojimas yra labai svarbus, nes leidžia laiku priimti tinkamus sprendimus“, – pabrėžia akušerė-ginekologė dr. R. Baušytė.
Vaisingumą galima išsaugoti keliais būdais
Moterims, merginoms ir mergaitėms gali būti taikomi keli vaisingumo išsaugojimo metodai: kiaušialąsčių surinkimas, užšaldymas ir saugojimas, kiaušidžių audinio paėmimas, užšaldymas ir saugojimas, embrionų sukūrimas, užšaldymas ir saugojimas. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama ir kiaušidžių transpozicija – jų perkėlimas už spindulinio gydymo lauko ribų. Taip pat gali būti skiriami medikamentai, slopinantys kiaušidžių veiklą, tačiau jie laikomi pagalbine, o ne pagrindine vaisingumo išsaugojimo priemone.
Koks metodas tinkamiausias konkrečiam pacientui, priklauso nuo onkologinės ligos, jos stadijos ir numatomo gydymo, laiko iki gydymo pradžios, paciento amžiaus ir sveikatos būklės, taip pat nuo šeiminės padėties, kuri, atsižvelgiant į Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, gali turėti įtakos galimiems vaisingumo išsaugojimo būdams.
„Negalime visiems pasiūlyti vieno universalaus metodo. Sprendimas visada individualus ir priimamas įvertinus tiek onkologinę situaciją, tiek paciento ar poros reprodukcinius lūkesčius“, – aiškina gydytoja.
Mergaitėms iki lytinės brandos vienintelis šiuo metu galimas vaisingumo išsaugojimo būdas yra kiaušidžių audinio paėmimas, saugojimas ir užšaldymas. Lytinės brandos sulaukusioms merginoms ir moterims, neturinčioms partnerio, gali būti siūlomas kiaušialąsčių užšaldymas. Embrionų sukūrimas, saugojimas ir užšaldymas Lietuvoje galimas tik pagal galiojančius teisės aktus, t.y. tą gali padaryti tik susituokusi pora.
Berniukams iki lytinės brandos gali būti paimamas ir užšaldomas sėklidžių audinys. Lytinės brandos sulaukusiems vaikinams ir vyrams efektyviausias metodas yra spermos surinkimas ir užšaldymas, o tam tikrais atvejais taikomi ir chirurginiai spermatozoidų ar sėklidžių audinio paėmimo metodai.
Kaip yra panaudojamas užšaldytas, tarkime, kiaušidės audinys?
Po gydymo užšaldytas kiaušidės audinys gali būti persodinamas atgal į organizmą – dažniausiai į dubens sritį, o tam tikrais atvejais ir į kitą vietą, pavyzdžiui, po dilbio oda. Persodintame audinyje esantys folikulai gali atnaujinti vystymąsi, o kiaušidės audinys – hormonų gamybą. Taip gali būti atkurta kiaušidžių hormoninė ir reprodukcinė funkcija. Persodinus audinį į dubens sritį, kai kuriais atvejais gali būti atkurta ir savaiminio pastojimo galimybė, o persodinus į kitą kūno vietą gali būti sudaryta galimybė subrandinti ir paimti kiaušialąstes pagalbinio apvaisinimo procedūroms.
Vaisingumo išsaugojimas nebūtinai reiškia ilgą gydymo atidėjimą
Viena dažniausių pacientų baimių – kad vaisingumo išsaugojimo procedūros gerokai atitolins būtino onkologinio gydymo pradžią.
Pasak akušerės-ginekologės dr. R. Baušytės, vaisingumo išsaugojimo procedūrų trukmė priklauso nuo pasirinkto metodo. Spermos užšaldymui ar tam tikroms chirurginėms procedūroms gali pakakti vienos–trijų dienų. Kiaušialąsčių surinkimui ir embrionų sukūrimui paprastai reikia apie 10–14 dienų.
„Visada pirmiausia klausiame, kiek laiko gydytojai onkologai turi iki gydymo pradžios, ir pagal tai deriname vaisingumo išsaugojimo metodą. Šiuolaikiniai gydymo protokolai leidžia kiaušialąsčių stimuliaciją pradėti beveik bet kuriuo mėnesinių ciklo metu, todėl kai kuriais atvejais vaisingumo išsaugojimo procedūros gali būti atliktos per gana trumpą laiką“, – sako gydytoja.
Tai – ne vieno gydytojo darbas
Vaisingumo išsaugojimas onkologiniams pacientams yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja skirtingų sričių specialistai. Komandoje dirba gydytojai onkologai, akušeriai-ginekologai, chirurgai, urologai, embriologai ir slaugytojai. Priklausomai nuo situacijos, gali būti reikalingi ir kiti specialistai.
„Tai yra didelis komandinis darbas – nuo gydytojo onkologo, kuris koordinuoja pagrindinį gydymą, iki specialistų, atliekančių procedūras, embriologijos tarnybos ir slaugytojų komandos“, – pabrėžia gydytoja R. Baušytė.
Užšaldyta sperma, kiaušialąstės, sėklidžių ar kiaušidžių audiniai bei embrionai yra saugomi lytinių ląstelių ir audinių banke.
Po gydymo vaisingumas kartais gali atsikurti, tačiau vien mėnesinių sugrįžimo nepakanka
Vaisingumas po onkologinės ligos gydymo kai kuriais atvejais gali atsikurti, tačiau tai priklauso nuo daugelio aplinkybių – onkologinės ligos, gydymo rūšies ir intensyvumo, žmogaus amžiaus bei iki gydymo buvusios reprodukcinės sveikatos.
Moterims mėnesinių ciklas po chemoterapijos vidutiniškai gali atsikurti per 6–12 mėnesių. Tačiau mėnesinių sugrįžimas savaime nereiškia, kad vaisingumas visiškai atsistatė.
„Moteriai gali sugrįžti reguliarus mėnesinių ciklas, tačiau kiaušidžių rezervas po gydymo gali būti sumažėjęs. Todėl planuojant nėštumą gali būti tikslinga įvertinti kiaušidžių funkciją ir, esant poreikiui, kreiptis į vaisingumo specialistą. Panašiai ir vyrams – spermos gamyba po gydymo gali atsikurti, tačiau spermos rodikliai ne visada grįžta į iki gydymo buvusį lygį“, – teigia gydytoja.
Nėštumas po onkologinės ligos planuojamas individualiai
Po onkologinės ligos nėštumas gali būti planuojamas, tačiau jo laikas priklauso nuo konkrečios ligos ir gydymo. Anksčiau dažnai buvo rekomenduojama laukti vienerius ar dvejus metus po remisijos – kai liga nebeaktyvi, tačiau šiandien rekomendacijos tampa vis labiau individualizuotos: vertinama, kokia buvo onkologinė liga, koks gydymas taikytas, kokia paciento sveikatos būklė, amžius ir poros reprodukciniai planai.
„Medicinos galimybės plečiasi, todėl nėštumo planavimo laikas po onkologinio gydymo vis dažniau vertinamas individualiai. Kai kuriais atvejais apie nėštumo planavimą galima pradėti kalbėti jau praėjus maždaug šešiems mėnesiams po gydymo, tačiau tai nėra visoms pacientėms taikomas terminas. Pavyzdžiui, gydant krūties vėžį, gydymo ir šeimos planavimo strategija taip pat gali būti individualizuojama – tam tikrais atvejais, įvertinus ligos eigą, prognozę ir gydymo trukmę, gali būti svarstoma galimybė laikinai nutraukti hormonų terapiją, siekiant planuoti nėštumą“, – sako dr. R. Baušytė.
Nėštumas po onkologinės ligos laikomas didesnės rizikos nėštumu, nes pati buvusi liga ir jos gydymas gali būti paveikę įvairias organizmo sistemas – širdies ir kraujagyslių, plaučių, kepenų ar inkstų veiklą. Todėl nėštumo metu reikalingas atidesnis sveikatos būklės vertinimas.
Ne mažiau svarbi ir emocinė pagalba
Vaisingumo klausimai onkologiniams pacientams yra ne tik medicininė, bet ir emocinė problema. Žmonės gali išgyventi kaltę, nesaugumą, vienišumą, baimę dėl santykių ateities ir galimybės susilaukti vaikų.
„Kartais žmogus galvoja: dabar svarbiausia išgyti, o vaisingumo klausimas gali palaukti. Tai labai suprantama reakcija. Tačiau dalis vaisingumo išsaugojimo galimybių yra veiksmingiausios arba galimos tik prieš pradedant onkologinį gydymą. Todėl svarbu apie tai bent pasikalbėti su specialistu dar prieš gydymą ir žinoti, kokios galimybės yra konkrečiu atveju“, – sako gydytoja.
Santaros klinikose pacientams, susiduriantiems su nevaisingumo ir vaisingumo išsaugojimo klausimais, teikiama ir psichologinė pagalba.
„Svarbiausia – nelikti vieniems“
Santaros vaisingumo centro akušerė-ginekologė dr. R. Baušytė ragina žmones, kurie po onkologinės ligos nežino, ar galės susilaukti vaikų, nepalikti šio klausimo nuošalyje.
„Kviečiame nelikti su savo mintimis vieniems, ateiti pasikonsultuoti. Šiandien nevaisingumo gydymas yra labai pažengęs. Turime įvairių galimybių – nuo pagalbinio apvaisinimo iki donorinių lytinių ląstelių ir embrionų panaudojimo. Daliai žmonių po onkologinės ligos pavyksta susilaukti vaikų ir savaime. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos“, – teigia gydytoja.
Pasak jos, pirmasis žingsnis – išsami konsultacija, kurios metu įvertinama žmogaus ar poros sveikatos būklė, anksčiau taikytas gydymas ir galimybės ateityje susilaukti vaikų, aptariami reprodukciniai lūkesčiai bei teisiniai aspektai: „Svarbiausia neužsidaryti ir negalvoti, kad galimybių nėra. Jų yra ir jų atsiranda vis daugiau. Medicina žengia į priekį tiek onkologijos, tiek vaisingumo išsaugojimo ir nevaisingumo gydymo srityse“, – pabrėžia Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro gydytoja akušerė-ginekologė dr. Raminta Baušytė.
Susiję straipsniai
