Kai kurios moterys nėštumą pajunta jau pirmomis savaitėmis po pastojimo. O kitos apie tai sužino… pajutusios vaisiaus judesius. Apie tai, kad vaikelis gali augti „užsislaptinęs“ – dviejų mamų pasakojimai ir gydytojos komentaras.
NE SKRANDŽIO UŽDEGIMAS, O NĖŠTUMAS
Pasakoja Emilijos mama Asta
Esu pradinių klasių mokytoja. Tačiau prieš ketverius metus palikau darbą mokykloje, ir kaip daugybė mūsų tautiečių išvykau ieškoti laimės svetur. Išskridau į Didžiąją Britaniją, nes prieš keletą mėnesių čia jau buvo įsikūręs mano draugas Vaidas. Pradėjau dirbti viešbutyje kambarių tvarkytoja. Darbas ne prestižinis, tačiau man patiko. Buvau pavargusi nuo rutinos, piktų žmonių, įtampos mokykloje ir savo mažo atlyginimo. Čia jaučiausi lyg namie. Abu dirbome, keliavome, linksminomės su draugais. Jau planavome ir bendrą ateitį. Kalbėjome apie santuoką ir savus namus. Pakalbėdavome ir apie būsimus vaikelius, bet artimoje ateityje jų neplanavome. Tačiau ir ypatingai nesisaugojome. Turbūt tikėjomės, kad Dievulio planai sutaps su mūsiškiais.
Vieną savaitgalį draugė pakvietė mane į šokių klubą. Smagu mergaitiškai paplepėti. Iškart sutikau, nors iš ryto ir laukė ilga darbo diena. Juolab kad seniai buvau šokių klube, nes Vaidas nemėgsta tokių triukšmingų vietų ir laiką dažniau leidžiam nedideliame draugų ratelyje. Paplepėjome, pašokome, išgėrėme po porą kokteilių. Apie vidurnaktį susiruošėme namo –norėjosi juk dar ir pamiegoti prieš darbą. Tyliai partipenau į kambarį ir atsiguliau į lovą. Niekaip negalėjau užmigti, nes svaigo galva, o manoji lova sukosi ratu. Ryte atrodė, lyg visą naktį būčiau linksminusis – plyšo galva, pykino. Darbe jaučiausi klaikiai. Draugė ramino – čia pagirios ir greitai praeis. Tik negalėjau suprasti, kodėl ji, išgėrus tiek pat, buvo žvalut žvalutėlė, o aš vis bėgiojau į tualetą. Taip negalėjo būti dėl išgerto alkoholio kiekio, nes kokteiliai buvo silpni, o jų išgėriau vos porą. Nutariau, kad tų ryškiaspalvių kokteilių sudėtyje buvo kažkas, kas supykdė mano skrandį. Draugė mestelėjo – o gal tu laukies? Tikimybė maža, bet patikrinti reikėtų. Iš ryto nubėgau į vaistinę ir nusipirkau nėštumo testą. Atlikau – aiškiai neigiamas. Ką gi, teorija, kad laukiuosi, atkrito.
Tačiau jaučiausi labai prastai. Ypač sunku buvo darbe. Bet buvau dar naujokė, todėl labai nesinorėjo prašyti laisvų dienų. Artėjo savaitgalis. Maniau, pailsėsiu ir pasveiksiu. Bet savaitgalį sveikata tik pablogėjo. Nieko negalėjau paimti į burną, o ką paimdavau, viskas keliaudavo į tualetą. Paskambinau į darbą ir paprašiau laisvos dienos, būtinai turėjau apsilankyti pas gydytoją. Tačiau pirmadienio nesulaukiau. Sekmadienį pasijutau dar blogiau, sunkiai kėliausi iš lovos, pykino, svaigo galva. \
Paprašiau Vaido, kad arba kviestų greitąją arba vežtų pats. Nuvažiavome tiesiai į priimamąjį. Turbūt atrodžiau per daug žvaliai, nes dar teko laukti dvi valandas, kurios virto visa amžinybe. O atėjęs gydytojas papriekaištavo, kodėl iš pradžių nesikreipiau į savo šeimos gydytoją. Paklausė širdį, pamatavo spaudimą ir paėmė kraujo mėginį. Pagal mano nupasakotus simptomus nutarė, kad tai turbūt kažkoks skrandžio uždegimas, gal apsinuodijimas maistu ar kažkas panašaus. Skyrė vaistų ir išleido namo. Jei per keletą dienų nepagerės, liepė kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ir viskas? Jokių išsamesnių tyrimų? Labai nusivyliau. Taip ir išvažiavau namo nieko nepešusi.
Telefonu pasiskundžiau draugei. Papasakojau apie savo nepaaiškinamai blogą sveikatą ir aplaidų gydytoją. Ji mane įtikinėjo, kad aš nėščia ir būtinai dar kartą turiu daryti nėštumo testą. Nesutikau su ja.
Na ir kas, kad dingo mėnesines. Man jos visada būdavo nereguliarios. O dabar šitokia bloga sveikata! Ir tikrai tai ne rytinis pykinimas, nes mane pykino visą laiką. Bet vis dėlto paprašiau vyro, kad nuvažiuotų į vaistinę ir nupirktų patį brangiausią nėštumo testą. Rezultatas buvo beveik tas pats, kaip ir pirmąjį kartą. Tik šįkart vos vos buvo matyti ir antra juostelė. Ta pati draugė man paaiškino, kad vis tik aš nesilaukiu. Jei turėčiau nėštumo hormonų, ar kaip jie ten vadinasi, juostelė matytųsi ryškiai, o dabar ji vos šviečia. Ką gi, išvada – aš nesilaukiu.
Taip praėjo dar kelios dienos. Nors gėriau skirtus vaistus, vis tiek nepagerėjo. Nieko nevalgiau, nieko nenorėjau, o ir nebuvo prasmės – vis tiek viskas iki paskutinio kąsnelio keliaudavo į tualetą. Vaikščiojau susilenkusi – atrodė, kad taip lengviau. Darbe buvo ypač sunku. Atlikdavau tik būtiniausias pareigas.
Eidama į miestą ar važiuodama autobusu, visada kišenėje turėjau maišelį. Džiaugiuosi, kad neteko juo pasinaudoti.
Galiausiai nusprendžiau, kad tie vaistai nepadeda ir laikas apsilankyti pas šeimos gydytoją. Paprašiau dar vienos laisvos dienos ir nuėjau. Pirmiausia mane priėmė medicinos seselė. Pakalbėjome, papasakojau, kaip jaučiuosi. Ji ir klausia – o tu kartais nesilauki? Atsakiau, kad negalėčiau būti nėščia, nes toks siaubingas pykinimas negali būti dėl nėštumo, juolab tai patvirtino du neigiami nėštumo testai.
Tačiau ji pasiūlė padaryti šlapimo tyrimą. Sutikau – juk nieko neprarandu. Rezultatai turėjo būti po pietų. Grįžau namo. Reikėjo, kažkaip praleisti tas kelias valandas. Bandžiau užsiimti smulkiais darbeliais, tvarkyti kambarius, gaminti valgyti. Bet mintis sukos – nejau, ar tikrai, negali būti…
Finansinė situacija buvo nekokia, gyvenom svetimoje šalyje, nuomojamame butelyje. Bet mintyse aš jau supau vaikelį. Ir kai ėjau į polikliniką jau bijojau, kad tik rezultatas nebūtų neigiamas. Ir jis nebuvo!
Rodos, sesutė džiaugės kartu su manim. Skyrė vizitą kitai dienai tik jau pas gydytoją, kuri prižiūri besilaukiančias mamas. Ir patarė būtinai valgyti – po mažai, bet nuolat. Rodėsi, kad jau ir pasveikau.
Ėjau namo ir visą kelią šypsojaus. Taip… Beliko tik vyrui pasakyti, kad laikas ruoštis tėvystės džiaugsmams. Labai nustebau, kad jam tai nebuvo didelė staigmena. Sakė, paskutinėmis dienomis ėmė galvoti, kad gal aš iš tiesų laukiuosi, susigyveno su šia mintim ir džiaugėsi. Hmm… o kur mano motiniški instinktai?.. Kodėl aš nesupratau, kad laukiuosi…
Nuo tos dienos viskas pasikeitė. Pykinimas nepraėjo, lyg pirštu spragtelėjus, tačiau ėmiau po truputį valgyti ir jaučiausi tikrai geriau. Darbe tapau tikra bitute darbininke. Viską padarydavau, visur suspėdavau. Skyrė žmogų, kuris man turėtų padėti, tačiau jo pagalbos prireikė tik paskutinį mėnesį.
Tiesiog su tokiu pilvuku tapo nepatogu lankstytis ir atlikti kai kuriuos darbus.
Gimdyti grįžau į Lietuvą. Vėlyvą rugsėjo 16-osios vakarą gimė mūsų netyčiukė, bet labai laukta dukrytė Emilytė.
KAI PAJUTAU JUDESIUS, SUŽINOJAU, KAD LAUKIUOSI
Pasakoja Luko mama Vitalija iš Jonavos:
Kauno kolegijoje studijuoju buhalterinę apskaitą. Dabar esu 4 kurso studentė. Mano nėštumas buvo visiškai neplanuotas. Apie vaikelį mes su vyru dar negalvojome, norėjome pagyventi metus kitus savo malonumui, pabaigti statyti namą, o paskui planuoti vaiką, bet sūnelis nenorėdamas tiek laukti apvertė visus mūsų planus.
Ilgai vartojau kontraceptines tabletes ir to užtekdavo apsisaugoti, bet nusprendžiau truputėlį sau ir organizmui duoti nuo jų pailsėti ir nustojau gerti. Esu skaičiusi, kad nustojus gerti kontraceptinius vaistus, galimybė pastoti atsiranda po 3-6 mėnesių, tad nustojus vartoti kontraceptines tabletes mes nelabai saugojomės. Vėliau apsaugos griebėsi vyras. Bet, pasirodo, kad ir ką berašytų šaltiniai apie kontraceptinius vaistus, reikia tuo nesiremti, o iš karto saugotis.
Iš pradžių apie tai, kad laukiuosi nežinojau, nes nebuvo jokio pagrindo taip galvoti. Mėnesinėmis sirgau beveik reguliariai. Buvo, kad truputėlį mėnesinės vėlavo, bet kai susirgdavau viskas stodavo į savo vėžes ir gyvenimas tekėjo ta pačia vaga. Į tai, kad retkarčiais pavėluodavo mėnesinės, aš nelabai kreipiau dėmesio. Mat buvo daug dienų, kai tekdavo gerokai pasinervinti. Tuo metu buvau bebaigianti Politechnikos mokyklą Vilniuje ir laikiau baigiamuosius egzaminus. Vėliau padaviau dokumentus į Kauno kolegiją ir jaudinausi – įstosiu ar ne. Kadangi buvo tiek nervų, tai nieko keisto man ir nepasirodė, kad organizmas truputi pastreikavo.Vieną kartą mane supykino, bet tuo metu buvau apsinuodijusi kažkokiu maistu ir pamaniau, kad tai maistas ir nervai kalti.
Visą šį laiką aš net nesijaučiau nėščia. Nei pilvukas augo, nei man valgyti labai norėjosi ir nuotaika nesvyruodavo. Aišku, truputėlį pastambėjau, bet ko gi nebūna. Visa tai nebuvo panašu į nėštumą.
Baigiantis vasarai vyras vis atkreipdavo dėmesį į mano pilvuką ir lyg juokais paklausdavo – ar aš netyčia nesilaukiu. Bet nusijuokdavau ir tiek, juk taip negali būti. Bet vieną dieną ir aš pajaučiau, kad kažkas ne taip. Pilve lyg ir kažkas juda. Tada net išsigandau. Vyras man patarė nueiti pas ginekologą pasitikrinti, bet aš prieš tai dar pasidariau nėštumo testą. Kai jis parodė teigiamą atsakymą, su vyru labai apsidžiaugėme. Tikėjomės, kad vaikeliui kokios 3-4 savaitės, bet kai apsilankiau pas ginekologą, mane tiesiog šokiravo kai gydytojas pažiūrėjęs echoskopu man pasakė, kad jau 18 savaičių, kaip aš laukiuosi.
Tuo momentu net ir savo vyrui negalėjau nieko aiškiai pasakyti, nes iš kabineto išėjau verkdama iš džiaugsmo ir nuostabos. Nuo to laiko aš ir nebesusirgau mėnesinėmis.
Nuo tos akimirkos jau daug laiko prabėgo. Gimė sūnelis. Kasdien jis suteikia tiek daug džiaugsmo, kad nė neįsivaizduojame gyvenimo be savo aukselio. Mes tokie laimingi, kad šalia savęs turime savo Lukutį.
„Užsislaptinę“ nėštumai
Komentuoja ginekologė Linda Širšinaitienė
Kodėl kai kurios moterys nejaučia nėštumo požymių (joms nedingsta mėnesinės, nepykina)?
Paprastai nėštumo pradžioje moteriai pakinta skonis, uoslė, atsiranda pykinimas, vėmimas. Kai kurios moterys skundžiasi mieguistumu, nuotaikos nepastovumu, padidėja krūtys, išnyksta mėnesinės. Vėliau didėja pilvo apimtis, pakinta pigmentacija, visas kūnas paburksta.
Moteris pajunta vaisiaus judesius, galima apčiuopti vaisiaus dalis. Tikrieji nėštumo požymiai, kai echoskopu pamatomas vaisius, išklausomi vaisiaus širdies tonai.
Kai kurioms moterims mėnesinės nedingsta ir nėštumo metu, nors dažniausiai jos būna trumpesnės, ne tokios gausios, panašios į tepimus. Kai pradedame išsamiai klausinėti, moterys prisimena mėnesinių pokyčius, bet jų neakcentuoja. O ir pykinimas, uoslės, skonio pokyčiai vargina ne visas moteris. Tai priklauso nuo hormonų, bendros organizmo būklės, šalutinių ligų. Štai kodėl kai kurios moterys ilgai nesupranta, kad laukiasi.
Ar Jūsų praktikoje būna tokių atvejų, kai ateina moteris, besilaukianti keliolika savaičių, bet to nežinanti?
Taip, tokių atvejų pasitaiko, ir ne vienas. Ateina mama su dukra ir prašo nutraukti dukrai nėštumą, o to nėštumo jau 31 savaitė. Mama nieko nepastebėjo… Lieka tik patarti, kad palauktų likusias 9 savaites ir nėštumo nebebus. Neseniai dėl nėštumo priežiūros kreipėsi moteris, kuri tik „įtarė“ nėštumą. O vaisius – jau 18 savaičių! Moteris išsilavinusi, bet tiesiog nekreipė dėmesio, nes mėnesinės ne visada būdavo reguliarios.
Ar pavojinga vaikeliui, jei moteris pastoja besisaugodama spirale ar hormoniniais kontraceptikais?
Jeigu moteris pastoja besisaugodama kontraceptikais, tai didelio pavojaus vaikeliui nėra. Gimdos gleivinė būna „seklesnė“, todėl sunkiau įsitvirtinti apvaisintam kiaušinėliui. Gali būti sunkiau išnešioti pirmąjį trimestrą. Kai kurios moterys pastoja besisaugodamos spirale. Dalis jų pagimdo vaikelį kartu su spirale, kitoms spiralė ištraukiama nėštumo pradžioje. Kartais kontraceptinė priemonė iškrenta pati.
Kiekvienai moteriai priežiūros taktika yra individuali, priklausanti nuo daugelio veiksnių, pvz. spiralės lokalizacijos. Nešioti vaikelį kartu su spirale šiek tiek pavojinga, nes nėštumo metu spiralė gali pradurti vaisiaus vandenų pūslę ir sukelti priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą.
Kalbama, kad moterys gali pastoti ir prasidėjus klimaksui, tokių atvejų ne vienas. Ką patartumėte? Ar ir prasidėjus klimaksui saugotis nėštumo?
Teoriškai moterims po 35 metų amžiaus kas antras ciklas būna anovuliacinis, todėl vyresniame amžiuje pastoti sunkiau. Tačiau dalis moterų sugeba sėkmingai pastoti. Turėjome atvejį, kai vienoje palatoje gulėjo mama su dukra, abi susilaukusios vaikelių. Jeigu nėra kontraindikacijų, po 40 metų moteris gali naudoti kontraceptikus prižiūrima ginekologo. Taip pat tinka hormoninės spiralės, ypač jeigu moteris vargina gausesnės ir dažnesnės mėnesinės (tai būdinga vyresniame amžiuje). Kartu būna ir gydomasis, ir kontraceptinis poveikis.
Nuo kelintos savaitės nėštumą galima pamatyti echoskopu? Nuo kada nėštumą parodo kraujo tyrimas, nėštumo testas?
Neštumas echoskopu diagnozuojamas nuo 4-5 savaitės. Užsilaikius mėnesinėms apie 10 dienų, galima drąsiai eiti pas ginekologą ir dažniausiai nėštumas bus patvirtintas ir ultragarsiniu metodu.
Nėštumo testą rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip penktą parą užsilaikius mėnesinėms, nors dažnai jis būna teigiamas jau ir anksčiau. Svarbu teisingai atlikti nėštumo testą, laiku įvertinti išryškėjusią antrąją juostelę, naudoti rytinį šlapimą. Nėštumo testas yra paremtas chorioninio gonadotropino kiekiu šlapime. Nėštumą nustatyti galima vertinant chorioninio gonadotropino kiekį kraujyje. Jo didėjimas svarbus veiksnys vertinant sėkmingą nėštumo vystymąsi.
„Mamos žurnalas“
