Būtų idealu, jeigu moterys iš anksto žinotų, kada pastos. Sutuoktiniai galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą, pritaikyti jį naujomsreikmėms.Tada nėštumas būtų lengvas, gimdymas sėkmingas, o mažylis gimtų sveikas.
Konsultuoja akušeris ginekologas Romualdas Šemeta, Nėščiųjų mokyklos vadovas, tel. 8 687 64757
Žmogus planuoja, Dievas juokiasi?
Manote, jog suplanuoti nėštumo beveik neįmanoma, nes mūsų planus dažnai nelauktai iškraipo pats gyvenimas, tačiau faktai rodo, kad išankstinis nėštumo planavimasdaugumai moterų yra visiškai įmanomas. Nebent dėl mėnesinių ciklo sutrikimų arba kontraceptinių priemonių nepatikimumo jūs pastotumėte visiškai netikėtai.
Visuomet reikėtų apgalvoti ir planuoti patį geriausią, idealiausią nėštumą. Gal ir ne viskas pasiseks, kaip norėtųsi, tačiau daug ką galima padaryti. Nepamirškite, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog žmogaus sveikata net 50 proc. priklausonuo paties žmogaus gyvenimo būdo, 20 proc. – nuo aplinkos, 20 proc. – nuo paveldėjimo, ir tik 10 proc. – nuo medikų.
Prieš pastojimą – išspręsti tarpusavio santykių problemas
Apdairūs tėvai, planuojantys nėštumą, gali pasirinkti patį palankiausią laiką mažylio pradėjimui ir gimimui. Todėl jie turi laiko susitvarkyti visus savo reikalus prieš šį svarbų įvykį.
Sutuoktinių tarpusavio santykiai dažnai pagerėja, jeigu abu vaikelio laukė. Bendras džiaugsmas sujungia. Bandymas sustiprinti šeimą jau pagimdžius – ne pats geriausias sprendimas. Geriausia dar iki nėštumo išsiaiškinti tarpusavio santykius, o prireikus patartina kreiptis pagalbos į šeimos psichoterapeutą.
Aiškios ar nutylėtos priežastys, sukėlusios norą turėti vaiką, daugeliu atžvilgių lemia jo gyvenimo scenarijų. Pagrindas atsiranda dar iki gimimo, o vaikui esant 5–6 metų, šis scenarijus įgauna beveik galutinį tipą: žmogus pradeda gyvenimą būdamas nevykėlis arba nugalėtojas, auga būdamas šeimos pasididžiavimas arba vaikas, kuris nepateisina vilčių. Todėl svarbiausia priežastis turėti kūdikį turėtų būti MEILĖ!
Fiziškai, o ypač dvasiškai, nepasiruošusios moters pastojimas yra nusikaltimas savo sąžinei, būsimam kūdikiui, nusikaltimas visuomenei už nevisaverčio žmogaus sukūrimą. Prisiminkime Vydūno mintis: „Užauga žmonės, patiria gimties likimus ir reikalavimus, klauso jųjų ir gamina vaikus, bet lyg iš netyčių. Nenumano jie to nuostabumo, kurs čia viešpatauja. Ir dažniausiai nejaučia jie čia atsakomybės“.
Ar daug kas šiandien pasikeitė nuo šių, prieš šimtą metų pasakytų, Vydūno žodžių? Vaikus privalo gimdyti žmonės, subrendę ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
90 dienų iki pastojimo
Ruošiant moteris gimdymui, neretai tenka girdėti tokią nuomonę: „Jeigu aš būčiau žinojusi anksčiau tai, ką dabar sužinojau, aš būčiau daugiau pasirūpinusi savimi iki pastojimo“.
Yra daug dalykų, kuriuos galite padaryti, kad pagerintumėte savo fizinę sveikatą ir psichologinį pasiruošimą. Galbūt nustebsite, kodėl svarbūs 3 mėnesiai iki pastojimo. Juk kol moteris dar nesilaukia, ji vaikelio nė neįsivaizduoja. Kadangi ne visi genetiniai defektai būna atsitiktiniai, perspektyva kontroliuoti šią riziką teikia vilčių. Žinokite, kad dauguma įgimtų defektų galima išvengti tarp 17-osios ir 56-osios dienos po pastojimo, dar iki to laiko, kai moteris sužino apie savo nėštumą.
Daug lengviau tęsti sveikus įgūdžius nėštumo metu ir vėliau, jeigu juos išsiugdėte iki nėštumo. Laikui bėgant ir jūsų vaikai išmoks sveikų įpročių ir ims iš jūsų pavyzdį.
Būtina pabrėžti, kad abiejų tėvų, o ne tik vienos moters, veiksmai iki pastojimo yra svarbūs būsimojo vaikelio sveikatai.
Dvasinis pasiruošimas
Naujo žmogaus susiformavimui lemiamos reikšmės turi dvasinis tėvų pasiruošimas gyvybės pradėjimui, jausmų bei minčių higiena nėštumo metu.
Besivystanti gyvybė formuojama iš tų emocinių bei dvasinių medžiagų, kurias jis gauna iš aplinkos. Augantis vaisius dvasinę informaciją sugeria visomis savo ląstelėmis.
Vis dažniau minimos pradėjimo bei gimdymo dvasinės traumos sąvokos. Iki šiol žinojome tik fizinę gimimo traumą. Dvasinė pradėjimo bei gimimo trauma kur kas dažnesnė. Ją formuoja mūsų veiksmai, mintys, jausmai bei dvasinė būsena šiuo lemtingu laikotarpiu. Labai svarbu, ar kūdikis buvo laukiamas, ar pasaulis, į kurį jis ateina, yra priešiškas jam. Nuo to priklauso jo tolesnis gyvenimas. Senovės kultūros papročiuose yra daug patarimų apie sąmoningumą pradedant naują gyvybę. Sunku suskaičiuoti, kiek šiuo kritiniu, akiai nepastebimu laikotarpiu, įvyksta šiurpių pažeidimų. Jie įsirėžia į vaiko pasąmonę ir lemia tolesnę žmogaus psichinę, o dažnai ir fizinę sveikatą.
„Tik stipri mama gimdo stiprius vaikus“. Šį senovės Spartos teiginį šiandien galėtume perfrazuoti: „Tik sveika šeima gimdo sveikus vaikus“. Šeima sveika fiziškai, o svarbiausia – dvasiškai.
Kaip suprantame sąmoningą motinystę?
Visų pirma tai atsisakymas stichiškai pradėti kūdikį, kaip tai dažnai buvo anksčiau, nors neretai pasitaiko ir dabar.
Sąmoninga motinystė reikalauja teigiamo požiūrio į būsimas naujas pareigas, naują gyvenimo etapą, į kurį įeina moteris, nusprendusi turėti mažylį. Deja, dar yra moterų, kurios gimdo „netyčiukus“. Didelės reikšmės ruošiantis motinystei turi motyvai, kuriais motina vadovaujasi, ieškodama atsakymo į klausimą, kokie tikri ketinimai suteikia jai norą tapti motina.
Neretai noras tapti motina yra tikslas, kurio siekiama dėl tam tikrų išskaičiavimų. Blogiausia, kad šiuo atveju vaikelis tampa tik priemonė tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, kai pastojusi moteris nori priversti savo partnerį ją vesti. Moteriai motinystės poreikis turėtų prabusti ne dėl išskaičiavimų ar kitų priverstinių sąlygų.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
