Kai laukiame svečių, mes iš anksto jų vizitui pasiruošiame: sutvarkome namus, paruošiame vaišių. Tada laukimas būna labai malonus. Kas kita, jei svečiai užklumpa netikėtai, neretai toks vizitas – stresas. Labai panašius jausmus sukelia ir kūdikio laukimas. Planuotas kūdikis – tarsi laukiamas svečias, kuris ateina laiku, pasirengus. Konsultuoja gydytoja Viktorija Matulevičienė.
Kada planuoti nėštumą
Pastaraisiais metais ir Lietuvoje jaučiama tendencija gimdyti vaikus vėliau, kai žmonės jau būna įsitvirtinę profesinėje srityje. Vaikų planavimas tampa normaliu dalyku, nes šeimos paskaičiuoja, kada geriausia išeiti tėvystės atostogų, kuriuo karjeros etapu palankiausia padaryti pertrauką. Vaikų planavimas jau seniai normalus ir įprastas dalykas. Suplanuoti yra daugiau nei 60 procentų nėštumų.
Kada geriausias laikas susilaukti vaikų? Vieni mano, kad tai reikėtų padaryti iki 30 metų, kol gera sveikata, kitiems svarbiausia – padaryta karjera ir geras uždarbis, tretiems – sukurti gražūs namai, kuriuose būtų galima auginti vaikus. Tačiau nė vienas iš šių kriterijų nėra lemiamas.
Geriausias laikas susilaukti vaikų yra tada, kai iš tiesų jų nori.
Kodėl nėštumas turėtų būti planuotas
Moksliškai įrodyta, kad planuotas nėštumas praeina sklandžiau, ramiau, mažesnė priešlaikinio gimdymo rizika. Tai paprasta paaiškinti – iš anksto nusprendusi turėti vaikelį, pora pasirūpina savo sveikata, galbūt atsisako alkoholio ar rūkymo, o gal vartoja vitaminų, sveikiau gyvena.
Neplanuoto nėštumo atveju neretai atsitinka taip, kad moteris sužino, kad nėščia, tik po gero mėnesio ar dviejų, o per tą laiką ji gali būti vartojusi vaistų, galėjusių įtakoti vaisiaus vystymąsi, rūkiusi, gėrusi alkoholį. Net ir sužinojus apie nėštumą, mesti rūkyti būna gana sunku.
Statistika rodo, kad net 40 procentų rūkančių moterų, pastojusios taip ir nesugeba mesti rūkyti. Rūkančių tėvų vaikeliui kur kas didesnė rizika gimti anksčiau laiko, mažesnio svorio, o ir iškart po gimimo jį gali kamuoti abstinencijos nikotinui sindromas.
Tos šeimos, kurių nėštumas planuotas, greičiau atsistato ir po gimdymo. Pavyzdžiui, jei moteris serga mažakraujyste, bet pradėjo vartoti geležies preparatų dar iki nėštumo, labiau tikėtina, kad ji nėštumo metu išvengs mažakraujystės progresavimo. Jei mama, linkusi į mažakraujystę, iki nėštumo ir nėštumo metu nekreipė dėmesio į šią problemą, po gimdymo ji jaus didesnį nuovargį, gali atsitikti taip, kad mama neturės jėgų tinkamai prižiūrėti vaikelio, nes nėštumo metu hemoglobino kiekis kraujyje paprastai dar labiau nukrinta. Be to, ir vaikelis gali turėti mažakraujystę, jam nuo pirmų dienų teks duoti geležies preparatų.
Pirmasis žingsnis – šeimos gydytojas
Pirmiausia, ką pora, planuojanti vaikus, turėtų padaryti, tai apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Ypač tai svarbu moteriai, kurios kūne augs nauja gyvybė. Labai svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie parodo ne tik galimą mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus, jei jie vykta organizme. Uždegimus sukeliančias priežastis geriau pašalinti iki nėštumo. Jei liks neišgydytas koks nors infekcijos židinys, moteris gali sulaukti nėštumo komplikacijų ar net patirti persileidimą.
Pasiskiepyti iki nėštumo
Bendrosios praktikos gydytojas patars, kokiais skiepais tikslinga pasiskiepyti iki pastojant. Vakarų šalyse visoms būsimoms mamoms rekomenduojama skiepytis nuo gripo. Jei pastojusi moteris suserga gripu, jai didesnė komplikacijų tikimybė. Jei aukšta temperatūra laikosi keletą dienų, tai gali sukelti vaisiaus sklaidos vystymosi sutrikimų arba net persileidimą. Skiepas negarantuoja, kad nesusirgsite gripu, tačiau jei taip nutiktų, ligos eiga bus lengvesnė, komplikacijų bus mažiau.
Kitos dvi ligos, nuo kurių vertėtų pasiskiepyti, yra raudoniukė ir vėjaraupiai. Atrodo, tai vaikiškos ligos, kuriomis visi perserga vaikystėje.
Įsidėmėkite, yra žmonių, kurie vaikystėje šiomis ligomis nesirgo. Net ir persirgus šiomis ligomis imunitetas ilgainiui gali nusilpti. Niekas negali garantuoti, kad per devynis nėštumo mėnesius nesutiksite savo kelyje žmogaus, sergančio šiomis ligomis. Net ir parduotuvėje būnant šalia sergančio vaiko vėjaraupiais ir raudoniuke galima užsikrėsti per orą. Todėl net jei moteris yra sirgusi raudoniuke ir vėjaraupiais, reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti, ar tikrai turite imunitetą šioms ligoms. Jei ne, verta pasiskiepyti. Skiepytis reikėtų bent prieš 4 savaites iki pastojimo, kad per tą laiką spėtų susiformuoti bent minimalus imunitetas minėtoms ligoms.
Jei sergate lėtinėmis ligomis
Yra daug lėtinių ligų – tam tikros endokrininės ligos, bronchų astma, reumatologinės ligos ir t.t., jomis serga santykinai daug ir jaunų žmonių.
Sergant šiomis ligomis būtina nuolatos vartoti vistus. O kai kurie vaistai gali būti pavojingi nėštumo eigai. Kai moteris, serganti lėtine liga, nutaria planuoti nėštumą, ji būtinai turėtų apie tai pasakyti gydytojui. Gydytojas parinks saugiausius vaistus, kurie bus tokie pat efektyvūs ligai gydyti, bet mažiau pavojingi vaisiui. Yra preparatų, kurie visiškai nepavojingi nėštumui, todėl moteris gali apsaugoti save ir savo būsimą vaikelį nuo nepageidaujamų pasekmių.
Reikia žinoti, kad nemažai net pačių ,,nekalčiausių“ vaistų nėštumo metu netinka. Net ir kai kurie augaliniai preparatai. Pavyzdžiui, jonažolė ar net česnakas, naudojami dideliais kiekiais, gali padidinti gimdos tonusą, ir jei moteriai yra didesnė persileidimo grėsmė, tie augalai gali sukelti persileidimą.
Nėštumo planavimas ir vitaminai
Turbūt nereikia priminti, kad pradėjus planuoti nėštumą, reikia nutraukti kontraceptinių priemonių vartojimą. Būtų idealu, jei moteris pastotų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, nutraukus vartoti kontraceptinius vaistus. Tada organizmas spėja atsistatyti, susireguliuoja hormonų fonas.
Vartojant kontraceptinius vaistus, organizmas šiek tiek mažiau pasisavina vitaminų iš maisto. Ypač svarbu tai, kad sumažėja ir folio rūgšties pasisavinimas. Nutraukus kontracepciją, reikėtų iš karto pradėti vartoti folio rūgštį. Jeigu moteris sveika, neturėjo nesėkmingų nėštumų, jai paprastai užtenka 400 mikrogramų dozės. Svarbu folio rūgštį vartoti iki 12 nėštumo savaitės, kada iš esmės formuojasi vaikelio nervų sistema. Jeigu ankstesnių nėštumų metu moteriai gimė vaikelis su nervinio vamzdelio sklaidos trūkumais, pavyzdžiui, įskilu stuburu, jai rekomenduojama didesnė dozė, kartais ji gali siekti net 5 mg. Tai gydytojas sprendžia kiekvienu individualiu atveju.
Kai pradeda planuoti vaikutį, šeimos klausia, ar vartoti vitaminus. Dabar manoma, kad nėra nieko geriau negu sveika mityba. Jei mityba pilnavertė, organizmas turi visus šansus gauti reikalingų vitaminų ir mineralų.
Dar viena klaida, kurią daro žmonės – perka kelių rūšių skirtingų vitaminų, vienų – akims stiprinti, kitų – imunitetui gerinti, trečių – streso poveikiui sumažinti. Kai kurių tų pačių sudėtinių dalių yra ir viename, ir kitame preparate. Gali susidaryti kai kurių vitaminų perteklius.
Pavyzdžiui, vitaminai A ir D tirpsta riebaluose, jie neišskiriami su šlapimu ir kaupiasi organizme, o jų perdozavimas yra pavojingas. Atrodo, vitaminas C labai nekaltas. Jis tirpus vandenyje ir išskiriamas su šlapimu, bet tie žmonės, kurie vartoja dideles dozes ir ilgą laiką, dažniau serga inkstų akmenlige. Nėštumo metu inkstams ir taip tenka didelis krūvis, juos spaudžia didėjanti gimda. O jei paūmėja akmenligė, didelė rizika atsidurti ligoninėje. Todėl reikia labai atidžiai žinoti, kokius vitaminus ir kiek jų vartoti.
Sveiki dantys
Kitas žingsnis, planuojant vaikutį – apsilankyti pas odontologą. Nėštumo metu dantys linkę labiau gesti, tad jeigu norite išsaugoti sveikesnius dantis, reikėtų susitvarkyti visas problemas iki nėštumo. Nėštumo metu kinta kraujotaka, ir ne tik gimdoje, bet ir visame organizme. Jeigu burnoje yra uždegiminių procesų, nėštumo metu jie linkę progresuoti.
Vertėtų pasiteirauti odontologo, ar netikslinga dantims vartoti tepalą su didesniu kalcio kiekiu.
Nėštumui palankus svoris
Kūno masė turi įtakos ir vaisingumui, ir pačiai nėštumo eigai. Jei moteris sveria per mažai, ji gali neturėti ovuliacijos, todėl nepavyks pastoti.
Kartais daromi įvairiausi tyrimai, kodėl pora negali susilaukti vaikų, atrodo, jog abu partneriai yra sveiki, o kaltas tik per mažas moters svoris.
Svorį padidinti patariama ne tik pakoregavus mitybą, pradėjus valgyti maistingiau, bet ir sportuojant. Fizinis aktyvumas didina raumenų masę, o tai labai svarbu.
Blogai ir kitas kraštutinumas, per didelis svoris. Viršsvoris yra apkrovimas širdžiai, sąnariams, kraujotakos sistemai. O juk nėštumo metu svoris dar padidės. Nėščiosios moters organizme cirkuliuoja didesnis kraujo kiekis, širdis muša 10-20 kartų dažniau. Didelis svoris lemia ir aukštesnį spaudimą, o nėštumo metu didelis kraujospūdis yra labai nepageidaujamas. Be to, nutukusių mamų vaikai vėliau turės kur kas didesnę riziką sirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
Kava, arbata ir kitos pagundos
Ar planuojant nėštumą ir pastojus reikėtų atsisakyti kavos, arbatos? Kavoje, arbatoje ar kokakoloje, energetiniuose gėrimuose, šokolade yra kofeino, kuris skatina skysčių šalinimą su šlapimu. Jeigu žmogus per parą turėtų gauti apie 2 litrus skysčių, tai gausiai vartojat kofeino turinčius gėrimus, reikėtų išgerti dar daugiau, nes organizmas gali netekti per daug skysčių.
Nėštumo metu dehidratacija nepageidaujama. Kavos ar stiprios arbatos puodelis per dieną nepakenks, tačiau piktnaudžiauti nereikėtų.
Jei kava, arbata ar kokakola yra palyginti „nekalti“ malonumai, to negalima pasakyti apie rūkymą. Įrodyta, kad rūkančių mamų vaikeliai dažnai gimsta anksčiau laiko, mažesnio svorio. Rūkančių mamų vaikai 5 kartus dažniau serga kraujo ligomis. Po gimimo į naujagimio kraują nikotinas nepatenka, taigi mažylis gali patirti abstinencijos sindromą. Kas rūkė ir bandė mesti rūkyti, supras, kaip tai sunku. Tokio vaiko, kurio mama rūkė visą nėštumą, organizmas pripranta prie nikotino, o paskui per kraują to nikotino nebegauna, tad galima tik įsivaizduoti, kokią abstinenciją jaučia kūdikis.
Tas pat pasakytina ir apie alkoholį. Kartais poros klausia, koks alkoholio kiekis nėščiai moteriai būtų saugus? Gydytojai teigia, kad saugos dozės per nėštumą nėra. Nesaikingai vartojant alkoholį, vaikas gali gimti su alkoholiniu sindromu. Kita vertus, daugelis gydytojų laikosi tos nuomonės, kad retkarčiais nėštumo metu išgerta vyno taurė būsimam vaikeliui nieko blogo nepadarys. Jeigu nėščia moteris alkoholį vartoja nesaikingai, vaikelis gali gimti prieš laiką, mažesnio svorio, turėti rizikos veiksnių.
Ar nekenkia kompiuteris
Mes esame ta karta, kuri daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Patikimų duomenų, kaip tai gali atsiliepti reprodukcinei sveikatai, kol kas nėra. Bet kai kuriose Europos šalyse rekomenduojama, kad nėščia moteris turėtų dirbti kompiuteriu ne daugiau nei 5 valandas per dieną.
Kenkia ne tik kompiuterio spinduliavimas, bet ir ilgas sėdėjimas, nes užspaudžiamos kraujagyslės, blogėja kraujotaka. Beje, susirūpinti turėtų ir vyrai, kadangi normaliai spermatogenezei vykti sėklidėse turi būti palaikoma pastovi, kiek žemesnė nei kūno temperatūra. Ilgai sėdint, sėklidėse temperatūra pakyla, tai gali sutrikdyti spermatozoidų vystymąsi, o pora susidurti su pastojimo problema.
Sportuoti ar nesportuoti
Kai kurios poros, vos tik pradėjusios planuoti vaikelį, pradeda gyventi labai sveikai, užsirašo į sporto klubus, bėgioja, lanko aerobiką. Jeigu žmogus iki tol sistemingai sportavo, tada net nėštumo pradžioje sportavimo nutraukti nereikia. O jei niekada nesportavo ir gyveno sėsliai, pastojus geriau nevarginti savęs dideliu fiziniu krūviu. Pats nėštumas jau savaime yra krūvis, tad svarbu organizmo neperkrauti.
Planuojant nėštumą, nerekomenduojama ir kaitintis karštoje pirtyje (karštis padidina persileidimo tikimybę), nes jeigu yra bent mažiausia rizika, kam tai daryti? Pirtį puikiai gali pakeisti dušas, nekaršta vonia.
Planuojant vaikutį labai svarbu būti pailsėjusiam, išsimiegoti. Rekomenduojama miegoti bent 8 valandas per naktį. Lėtinis nuovargis išderina visas organizmo sistemas – ir kraujo spaudimą, ir apetitą. Kartais į gydytoją žmonės kreipiasi su įvairiausiais skundais, o organinės priežastis taip ir nerandama. Galop nustatoma, kad tai – nuovargis.
Sekite savo ciklą
Ir dar vienas nedidelis, bet labai svarbus pastebėjimas – būtinai registruokite savo menstruacijų ciklą. Kai apsilankysite pas ginekologą, to gydytojas būtinai klaus.
„Mamos žurnalas“
Gerai, kad dabar yra tiek gerų patarimų kaip planuoti nėštumą. Nežinojau, kad reikia naudoti vitaminus. Kažkaip mano gydytoja nelabai noriai teikia tokią informaciją.
Planuojant nėštumą tikrai svarbu visą tai žinoti ir to laikytis. Taip pat geri ir kokybiški vitaminai planuojant vaikelį yra būtinybė. Aš dar prieš nėštumą pradėjau domėtis kokybiškais papildais, tai asmeniškai mano lūkesčius pateisino gnld maisto papildai.
Na kaip ir eilinis straipsnis, kuris oreantuotas vien į moterį. O kur patarimai vyrams? Toks vaizdas, kad mums tai nerūpi 🙂 Aišku… rūkymas, alkoholis, tai jau elementaru ir jau keli mėn kaip to nevartoju, bet…. kur kokie patimai ar gerti vitaminus, žuvų taukus, papildus kokius? Totali diskriminacija 🙂