Natūralus šeimos planavimo būdas – patarimai, kaip nesuklysti

kontracepcija

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Pastaruoju metu grįžtame prie natūralumo, nenuostabu, kad didėja susidomėjimas natūraliu šeimos planavimu. Vaisingumo atpažinimo metodas (VAM) neturi šalutinių poveikių, nebent šiokį tokį susilaikymą ciklo viduryje. Tik norint nesuklupti šiame kelyje, reikia daug žinių, įgūdžių ir kantrybės.

Metodo esmė

Senovėje greičiausiai niekas nenaudojo tokio kontracepcijos būdo, o nėštumų skaičius priklausydavo daugiausia nuo to, kiek ilgai moteris maitindavo krūtimi (vadinamasis laktacinės amenorėjos metodas) arba kaip ilgai pavykdavo vengti lytinių santykių. Dabar kontracepcijos metodų – tikrai nemažai, ir kiekviena šeima gali riktis, atsižvelgdama į amžių, šeimos planavimo lūkesčius, ligas, lytinio gyvenimo intensyvumą. Kad ir kokie veiksmingi kontracepcijos metodai būtų, kiekvienas jų turi nors menkutį šalutinį poveikį, išskyrus vieną būdą – vaisingumo atpažinimo metodą.

VAM – tai metodas, kai norėdama apsisaugoti nuo nėštumo pora vengia lytinių santykių vaisingomis dienomis arba tomis dienomis naudoja barjerines apsisaugojimo priemones. Kai kurioms poroms tai gali būti veiksmingas būdas, jeigu juo mokama tinkamai naudotis. Vertinant tai, jog VAM praktinis efektyvumas yra vidutinis, šis metodas tinka moterims, turinčioms reguliarų ciklą, pasiryžusioms kasdien save stebėti bei gimdyti, jeigu pastotų.

Kaip „pagaunamos“ vaisingos dienos

Moteris, kuri taiko VAM, turi gerai išmokti nustatyti savo vaisingas dienas. Tai daroma keliais būdais – apsiskaičiuojant pagal kalendorių (mėnesinės-nevaisinga savaitė-vaisingos dienos-vėl nevaisinga savaitė-mėnesinės), matuojant bazinę temperatūrą ir stebint makšties gleives. Jei reikia, papildomai stebimas ir vertinamas gimdos kaklelis.

Bazinė temperatūra (BKT) – tai žemiausia temperatūra, kurią ramybės būsenoje pasiekia kūnas (paprastai tai nutinka gilaus miego metu). Iki ovuliacijos BKT būna šiek tiek žemesnė, o ovuliacijai įvykus pakyla 0,2-0,5ºC. Bazinė temperatūra matuojama makštyje ryte neatsikėlus iš lovos kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Pasak gydytojos N. Jakštienės, tai tik orientacinis ovuliacijos stebėjimo būdas, reikalaujantis daug kantrybės. Paklaidų būna ne taip jau retai – pavyzdžiui, bazinę temperatūrą sunku įvertinti, kai moteris karščiuoja dėl infekcijos ar viruso. Paklaida gali būti ir matuojant temperatūrą skirtingu laiku. BKT gali pakilti ne tik dėl ligos, bet ir dėl alkoholio bei vaistų vartojimo, rūkymo, miego sutrikimų, taip pat – jei miegas trunka vos kelias valandas.

Gleivių stebėjimas. Priklausomai nuo ciklo stadijos, gimdos kaklelio gleivės mėnesinių ciklo metu keičiasi. Iš karto po mėnesiųbūna „sausas“ nevaisingas periodas, kai gali nebūti jokių išskyrų. Po jo gimdos kaklelis pradeda gaminti šiek tiek tirštų ir lipnių, balkšvos ar gelsvos spalvos gleivių. Šios gleivės rodo, kad tęsiasi nevaisingas periodas. Po „lipnaus“ periodo prasideda galimai vaisingas periodas: gimdos kaklelio gleivių daugėja, jos skystėja, atsiranda drėgnumo pojūtis. Apie vaisingas dienas praneša skaidrios, tąsios, kiaušinio baltymą primenančios gleivės, jos pasirodo likus kelioms dienoms iki ovuliacijos. Po ovuliacijos vėl prasideda nevaisingas periodas, išskyros vėl tampa lipnios, sausesnės.

Stebėti gleives reikia išmanymo. Prieš pradedant naudotis VAM, patariama pasitarti su ginekologu, paieškoti metodinės informacijos. Apie šį šeimos planavimo būdą vyksta mokymai, galima kreiptis į vyskupijų šeimų centrus ir pasiteirauti apie ten rengiamus kursus. Nemažai informacijos yra internete, tačiau (kaip ir viskas šiame informacijos lobyne-šiukšlyne) ten pateikiamos žinios dažnai prieštarauja vienos kitoms, todėl nėra lengva susigaudyti, kuri informacija teisinga.

Kada VMA netinka

 „Klaidžiojanti“ ovuliacija. Nors moteris yra vaisinga tik 24 valandas per mėnesinių ciklą (per ovuliaciją), vaisingomis paprastai laikomos 5–7 ciklo dienos, nes spermatozoidas, patekęs į moters organizmą, tiek gali išgyventi. Jei mėnesinės reguliarios, tikėtina, kad ovuliacija įvyks likus 14 dienų iki kitų mėnesinių pradžios, tačiau retas atvejis, kad mėnesinių ciklai būtų identiški: visiškai normalu, jei nuo ovuliacijos iki kitų mėnesinių pradžios praeina 10–16 dienų.

„Vaisingomis dienomis ne tik pagausėja skaidrių gleivių – kai kurios moterys net jaučia ovuliaciją, nes kelias dienas ciklo viduryje pasireiškia nedidelis skausmas ar maudimas pilvo apačioje. Tačiau esant stresui, nuovargiui ovuliacija gali vykti skirtingu laiku“, – sako gydytoja.

Ovuliacija ne visada vyksta tomis pačiomis ciklo dienomis. Moters organizmą veikia daug išorinių veiksnių (stresas, nuovargis, imuninės sistemos sutrikimai, ligos), kurie gali sutrikdyti ovuliaciją. Beveik visos moterys prisimins, kaip mėnesinės kažkada vėlavo arba prasidėjo gerokai anksčiau. Susiejus tai su gyvenimo įvykiais, paaiškėtų, kad tai buvo kelionės metu ar laukiant egzamino, keičiant darbą.

Pasaulyje populiarėja ovuliacijos testai, tačiau jie nėra pigūs. Lietuvoje moterys ovuliacijos testus naudoja planuodamos pastoti arba esant nevaisingumui.

Nebendraminčiai lovoje. „Naudojantis VAM, dalyvauti turi abu partneriai. Juk kontracepcija – ne vien moters rūpestis. Vaisingų dienų metu pora turi susilaikyti nuo lytinių santykių arba tuo metu naudoti barjerines apsisaugojimo priemones. Jeigu šis būdas nepriimtinas kuriam nors partneriui, kyla psichologinė įtampa“, – sako gydytoja N. Jakštienė.

Liaudyje sklando posakis: „Jei mylėsiesi kiekvieną dieną, nepastosi“, nes spermai pribręsti reikia laiko, o 24 valandų tam per maža. Tad kaip tada dėl VAM metodo, kai vyras turi susilaikyti gana ilgai (per vaisingas moters dienas)? Ar paskui atnaujinęs santykius jis nebus perdėm vaisingas ir visas metodas sugrius? Pasak gydytojos N. Jakštienės, tai mitas, kad ilgai susilaikęs vyras paskui bus vaisingesnis: „Po ilgo susilaikymo pastojimo tikimybė nei padidėja, nei sumažėja, nes pastoti galima tik tada, kai įvyksta ovuliacija, ir spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę. Net ir kiekvieną dieną mylintis pastoti visiškai įmanoma“.

VAM daugiau tinka gyvenant šeimoje, kai abu partneriai visiškai pasitiki vienas kitu. Moksleivėms, studentėms, neturinčioms nuolatinio lytinio partnerio šis būdas nėra geras pasirinkimas.

Makšties uždegimai. Susirgus makšties ar gimdos kaklelio infekcija, vertinti vaisingas dienas irgi gali būti sudėtinga, nes pakinta gleivių pobūdis. Beje, vienas iš VAM privalumų yra tas, kad moteris, atidžiai stebėdama savo ciklą, greitai pajunta pokyčius, kurie gali būti susiję su liga – pavyzdžiui, apie hormonų sutrikimą byloja pailgėjęs ar sutrumpėjęs laikotarpis tarp mėnesinių ir ovuliacijos. Apie tai jau reikėtų pasakyti ginekologui. O pasikeitusių gleivių (dėl uždegimo ar kitų ginekologinių ligų) naudojant VAM pražiūrėti beveik neįmanoma.

Nereguliarios mėnesinės. VAM nelabai tinka esant nereguliarioms mėnesinėms (veiksmingumas būna mažas). Moters mėnesinių ciklas turi būti gana reguliarus, kad ji galėtų tiksliai įvertinti jo metu vykstančius pokyčius organizme. Žinoma, ir esant ciklo paklaidai galima nustatyti vaisingas ir nevaisingas dienas (stebint gleives ir matuojant bazinę temperatūrą), tačiau metodas nebus labai patikimas.

Periodas po gimdymo. VAM gali būti sudėtinga naudoti, kol yra žindomas kūdikis. Šiuo laikotarpiu galioja kitos taisyklės ir rekomendacijos, susijusios su žindymo dažnumu, trukme, papildomo maisto kūdikiui įvedimu. Maitinant krūtimi, mėnesinių gali visai nebūti arba jos būna nereguliarios, tad atpažinti vaisingas dienas keblu.

„Maitinant krūtimi galima naudoti prezervatyvus, kontraceptines tabletes, turinčias tik progestinų, arba gimdos priemonę – spiralę. Spiralės gali būti dviejų rūšių. Vienose spiralėse yra vario, kitose spiralėse – hormono progestino, kuris užtikrina ypač efektyvią kontracepciją iki 5 metų ir neturi įtakos motinos pienui, neveikia kūdikio vystymosi. Hormoninė spiralė gali būti įvesta į gimdą po gimdymo praėjus bent 6 savaitėms arba vėliau. Šios priemonės veiksmingumas prilygsta sterilizacijai, tačiau skirtumas tas, kad išėmus hormoninę spiralę, vaisingumas sugrįžta, ir dažniausiai moteris labai greitai gali vėl pastoti“, – pataria gydytoja N. Jakštienė

Pagrindinės šeimų, naudojančių vaisingumo atpažinimo metodą, klaidos:

Naudojimas esant nereguliariam ciklui.

Neteisingas gleivių pokyčių įvertinimas (ypač esant uždegimui makštyje).

Neteisingas vaisingų dienų nustatymas.

Per trumpas susilaikymo periodas.

Praktika rodo, kad VAM kontraceptinis veiksmingumas vidutinis. Vaisingumo atpažinimo metodo teorinis veiksmingumas yra 97 proc. (per pirmuosius naudojimo metus pastoja 30 iš 1000 moterų), o praktinis – 75 proc. Vadinasi, naudodamosi šiuo būdu per metus pastoja 25 šeimos iš 1001.

 Kontracepcijos patikimumas

Kontracepcijos metodas Patikimumas (vartojant be klaidų) Patikimumas (įprastai vartojant)
Moterų sterilizacija (Lietuvoje netaikomas būdas) 99,5 proc., per pirmuosius metus pastoja 5 iš 1000 moterų 99,5 proc., per pirmuosius metus pastoja 5 iš 1000 moterų
Vyrų sterilizacija (Lietuvoje netaikomas būdas) 99,9  proc., per pirmuosius metus pastoja 1 iš 1000 moterų 99,9 proc., per pirmuosius metus pastoja 1 iš 1000 moterų
Hormoninė spiralė 99,8 proc., per pirmuosius metus pastoja 2 iš 1000 moterų 99,8 proc., per pirmuosius metus pastoja 2 iš 1000 moterų
Progestinų injekcijos 99,7 proc., per pirmuosius metus pastoja 3 iš 1000 moterų 99,7 proc., per pirmuosius metus pastoja 3 iš 1000 moterų
Sudėtinės kontraceptinės tabletės 99,7 proc., per pirmuosius metus pastoja 3 iš 1000 moterų 92 proc., per pirmuosius metus pastoja 80 iš 1000 moterų
Vario spiralė 99,4 proc., per pirmuosius metus pastoja 6 iš 1000 moterų 99,2  proc., per pirmuosius metus pastoja 8 iš 1000 moterų
Kontraceptinis pleistras 99,7 proc., per pirmuosius metus pastoja 3 iš 1000 moterų 92 proc., per pirmuosius metus pastoja 80 iš 1000 moterų
Kontraceptinis žiedas 99,7 proc., per pirmuosius metus pastoja 3 iš 1000 moterų 92  proc., per pirmuosius metus pastoja 80 iš 1000 moterų
Progestinų tabletės (mini piliulės) 99,7  proc., per pirmuosius metus pastoja 3 iš 1000 moterų 92  proc., per pirmuosius metus pastoja 80 iš 1000 moterų
Vyriškas prezervatyvas 98  proc., per pirmuosius metus pastoja 20 iš 1000 moterų 85  proc., per pirmuosius metus pastoja 150 iš 1000 moterų
Spermicidai 82  proc., per pirmuosius metus pastoja 180 iš 1000 moterų 71  proc., per pirmuosius metus pastoja 290 iš 1000 moterų
Vaisingumo atpažinimo metodas (kalendorinis, temperatūrinis, gleivių stebėjimo ir kt.) 97  proc., per pirmuosius metus pastoja 30 iš 1000 moterų 75  proc., per pirmuosius metus pastoja 250 iš 1000 moterų
Skubiosios kontracepcijos tabletės Jei tabletė išgeriama per 72 val. po nesaugaus sekso, patikimumas 75  proc., per pirmuosius metus pastoja 250 iš 1000 moterų
Nesisaugojimas 15  proc., per pirmuosius metus pastoja 850 iš 1000 moterų 15  proc., per pirmuosius metus pastoja 850 iš 1000 moterų

Konsultavo gydytoja akušerė-ginekologė Neringa Jakštienė, A+ klinika, Kaunas

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki + = 13

Kitos temos: