• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
  • Kontaktai
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija: atpažinti, pripažinti, padėti
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
Žiūrėti visus rezultatus
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija: atpažinti, pripažinti, padėti
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
Žiūrėti visus rezultatus
Mamos Žurnalas
No Result
Žiūrėti visus rezultatus

Hormonų svyravimai ciklo metu: Tą patį mėnesį – pantera ir katytė

Ginekologė atsako, Mamos puslapis
0
pms

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

pms
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Mėnesinių ciklo metu moters organizme kinta vyraujantys hormonai. Vieni „valdo“ prieš ovuliaciją, kiti – prieš mėnesines. Su moteriškų hormonų pokyčiais susijusi moters fizinė ir emocinė savijauta.

Konsultuoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.

Kodėl vieną dieną jaučiamės pakiliai, o kitą – užvaldo nuovargis, apima irzlumas, jaučiame skausmą?

Moters organizmą gana stipriai valdo hormonai, kurie keičiasi mėnesinių ciklo metu. Pirmoje mėnesinių pusėje aktyviai veikia hormonas estrogenas. Jis vadinamas energijos ir grožio, moteriškumo hormonu, todėl pirmoje ciklo pusėje po mėnesinių moteris yra energinga, pakilios nuotaikos, ją užvaldo geros emocijos. Estrogenas gerina krūtų tonusą, išlygina odą, dingsta spuogeliai ir veido nelygumai. Pagal savijautą ir išvaizdą tuo metu moterį galima palyginti su pantera.

Kai įvyksta ovuliacija, krenta estrogenų lygis, ir organizmą užvaldo kitas hormonas – progesteronas.

Jam veikiant tiek fizinė, tiek emocinė moters savijauta keičiasi. Moteris darosi panaši į švelnią katytę, kuri nori, kad ją globotų. Kai kurias moteris erzina neigiamos emocijos, nuovargis, irzlumas, pilvo, krūtų skausmai, kai kurioms kaupiasi skysčiai, atsiranda tinimų, keičiasi apetitas – norisi saldumynų.

Nuotaika gerokai pablogėja.

Kai prasideda mėnesinės, sumažėja tiek estrogeno, tiek progesterono, o po mėnesinių vėl viršų ima estrogenas, ir taip – kas mėnesį.

Kodėl vienos moterys šiuos pokyčius jaučia itin ryškiai, o kitos beveik nejaučia?

Iš tiesų hormonų lygio svyravimas moteris veikia skirtingai. Tai lemia nervų sistemos labilumas. Labiau pokyčius jaučia jautresnės moterys, kurių nervų sistema labilesnė, kurios jautriau reaguoja ir į orų ar net mėnulio fazių pokyčius. Tai „moteriškos“ moterys, kurių organizme daugiau estrogeno. Ypač ryškiai jos pajunta pokyčius antroje ciklo pusėje, kai organizmą užvaldo progesteronas.

Ar šie savijautos pokyčiai, susiję su estrogeno ir progesterono svyravimu, būdingi visais moters gyvenimo etapais iki menopauzės? Ar vis dėlto paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje tai nėra juntama?

Atvirkščiai. Nors kai kurios moterys visą gyvenimą jaučia šiuos svyravimus, tačiau ryškiausiai šie pokyčiai (ypač progesterono poveikis, kuris sukelia vadinamąjį priešmenstruacinį sindromą) jaučiami paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje, kai vyksta brendimas. Pojūčiai pasikartoja prieš menopauzę. O vadinamajame reprodukcijos „aukso amžiuje“ šie pokyčiai jaučiami mažiau dėl gimdymų, kūdikio maitinimo krūtimi, kai vyksta kitokie hormoniniai pokyčiai. Be to, ir nervų sistema tuo metu užsiėmusi kitais dalykais – moteris daugiau dėmesio skiria vaikui ir mažiau sau.

Ar iš organizmo pokyčių moteris gali nusistatyti vaisingas ir nevaisingas dienas?

Jei kalbame apie kontracepciją, minėti emociniai-fiziniai pokyčiai nieko nereiškia. Nebent jei moteris labai ryškiai jaučia progesterono, kuris dominuoja antroje ciklo pusėje, poveikį – tada, pajutusi tipiškus jai jau pažįstamus pojūčius, moteris gali manyti, kad ovuliacija įvyko, ciklas persirito į antrą pusę, ir ji šiuo metu nevaisinga. Tačiau pagal savijautą tiksliai vaisingų ir nevaisingų dienų moteris nusistatyti negali. Žinoma, galima pasitelkti ir pagalbinius būdus (ovulicijos testai, gleivių metodas), tačiau jie nėra patikimi.

Ne veltui Gamta sukūrė moteriškųjų hormonų ciklą – papasakokite, nuo kokių ligų apsaugo šie hormonai?

Ne šiaip sau sakoma, kad kai prasideda menopauzė, prasideda realus moters organizmo senėjimas. Kol moteriai būna menstruacijos, kol kiaušidės gamina moteriškus lytinius hormonus, moteris apsaugota nuo įvairių negalavimų ir ligų. Nekalbant apie tai, kad estrogenai yra grožio ir moteriškumo hormonai, jie ir sveikatos saugotojai. Moteriški lytiniai hormonai apsaugo moters kraujagysles. Atlikti tyrimai įrodė – kol moteriai nėra menopauzės, lyginant tokio paties amžiaus vyrų ir moterų infarktų ir insultų statistiką, pastarųjų moterims pasitaiko gerokai rečiau. O amžiaus grupėje po menopauzės ir moterų, ir vyrų insultų ir infarktų rizika tampa tokia pat. Estrogenai apsaugo moters kaulus nuo retėjimo, o kartu – ir nuo pavojingos ligos osteoporozės. Galime daryti išvadą: moteriški hormonai yra moters grožio, jėgų ir sveikatos šaltinis.

Kaip pasikeičia savijautos svyravimai artėjant menopauzei? Ar moteris gali pajusti, kad jau greitai – po metų ar kelerių – baigsis mėnesinės?

Iš anksto numatyti, kad už mėnesio ar pusmečio bus menopauzė, labai sunku. Su amžiumi moteriškų hormonų mažėja. Kiaušidės veikia tol, kol moteris savo organizme turi kiaušinėlių. Jų kiekis užprogramuotas genetiškai – kiekviena mergaitė gimdama turi tam tikrą kiaušinėlių kiekį, kurių skaičius sumažėja po kiekvienų mėnesinių. Ir šio periodo mes nei prailginsime, nei patrumpinsime. Menopauzės laikotarpis yra 45-55 metai. 10 metų – labai ilgas laikas, ir kiekvienai moteriai menopauzė gali ateiti skirtingu laiku. Jei moteris genetiškai panaši į mamos giminę, verta pasidomėti, kada mamai ir močiutei prasidėjo menopauzė.

Kai kurioms moterims silpnėjanti kiaušidžių veikla siunčia signalus. Pirmiausia pradeda trikti mėnesinių ciklas. Moteris pradeda jausti tam tikrus pasikeitimus prieš mėnesines, pila karštis, gausėja prakaitavimas. Mėnesinės vis dar būna, bet atsiranda simptomų, kurių nebuvo anksčiau. Tačiau būna ir taip, kad mėnesinės tiesiog ima ir pasibaigia.

Gimdymų skaičius, žindymo ilgumas – ar tai turi įtakos menopauzės laikui?

Neturi. Taip, nėštumo ir žindymo metu nevyksta ovuliacija ir išsieikvoja mažiau kiaušinėlių, todėl moteris ilgiau gali likti vaisinga, tačiau kiaušidžių funkcionavimas nuo to nesikeičia. Žinoma, menopauzę gali lemti ligos, operacijos, kartais dėl ligos sukeliama dirbtinė menopauzė. Kai pašalinama viena kiaušidė, kita dirba už dvi, jos gyvavimas būna trumpesnis, ir menopauzė ateina greičiau.

Ar nepažeidžiama organizmo harmonija, jei moteriai skiriama hormoninių kontraceptikų? Ar teisingai nuogąstaujama, kad hormoniniai kontraceptikai stabdo ovuliaciją, ir moteris netenka tikrojo moteriškumo…

Geriamųjų hormoninių kontraceptikų esminis poveikis – ovuliacijos slopinimas. Dėl to moteris savo moteriškumo nepraranda. Jos kiaušidės miega, tačiau moteris gauna estrogenų ir progestinų kartu su kontraceptiku. Esmė tik ta, kad nevyksta cikliniai hormonų svyravimai. Kaip minėjau, yra moterų, kurioms tie cikliniai svyravimai labai juodina gyvenimą. Tarsi viename kūne gyventų dvi asmenybės. Dvi savaitės antroje ciklo pusėje dėl blogos savijautos moteriai tarsi išbraukiamos iš gyvenimo. Kenčia ne tik moteris, bet ir šeimos nariai, net bendradarbiai. Tuo atveju hormoniniai kontraceptikai – tikras išsigelbėjimas.

Kontraceptikai tobulėja, ir mokslininkai stengiasi sukurti tokius, kurie kuo natūraliau atkartotų moters ciklą, o savo sudėtinėmis dalimis būtų panašiausi į natūralius moters hormonus. Jau trys metai rinkoje yra naujos kartos kontraceptikų, kurių sudėtinė dalis (konkrečiai estrogenas) yra identiška natūraliam estrogenui tokiam pat, kokį gamina moters kiaušidės.

Papasakokite plačiau apie naujausios kartos kontracepciją. Gal per tuos 3 metus ir praktiškai įsitikinote, kaip moteris veikia natūraliau moters ciklą atkartojantys hormoniniai kontraceptikai?

Moterys sako, kad jos geriau toleruoja naujuosius kontraceptikus. Nauji kontraceptikai tobulesni, o visi norime natūralumo. Tad moterys, kurios naudojo kontraceptikus ir skundėsi netoleravimu, pabandžiusios naująjį kontraceptiką su estrogenu, identišku natūraliam, pajuto, kad šis puikiai tinka, būna mažiau nepageidaujamų prisitaikymo prie kontraceptiko simptomų.

Kaip natūralų moters hormonų ciklą veikia hormoninė spiralė?

Hormoninė spiralė visiškai nesutrikdo moters hormoninio ciklo, nes ji veikia kitaip nei geriamieji hormoniniai kontraceptikai. Į spiralės sudėtį įeina tik vienas hormonas – progestinas. Jo veikia vietiškai, gimdoje. Į kraują patenka minimalus hormono kiekis, kuris visiškai nereikšmingas (štai kodėl spiralė rekomenduojama net žindančioms moterims, praėjus 2 mėnesiams po gimdymo). Į natūralų moters ciklą spiralė nesikiša, ovuliacijos neveikia, o tik veikia gimdos gleivinę, gimdos kaklelio gleives. Jei moteriai reikia išspręsti PMS ar kitas hormonų ciklo svyravimo problemas, spiralė čia tikrai nepadės. Jei moteriai netinka geriamieji kontraceptikai (dėl sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, amžiaus virš 35 m. ir rūkymo, migrenos, padidėjusio kraujospūdžio), tada saugiau rinktis spiralę. Be to, patogu, nes nereikia kontraceptikų gerti, skaičiuoti ir ištisus 5 metus nereikia sukti galvos dėl kontracepcijos. Spiralė nesutrikdo vaisingumo, kai ji išimama, vaisingumas sugrįžta jau kitą ciklą, kai atsistato gimdos gleivinė.

Jei nuolatos gertume hormoninius kontraceptikus, ar dėl dirbtinių estrogenų amžinai būtume jaunos?

Deja… Organizmui senėjant atsiranda vis daugiau sveikatos problemų, kurios neleidžia vartoti hormoninių kontraceptikų. Įvyksta pokyčių širdies ir kraujagyslių, kraujo krešėjimo, kraujospūdžio sistemose, ir kontraceptikus vartoti tampa rizikinga. Kita vertus, kontraceptikų paskirtis – saugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, o ne stabdyti senėjimo procesą.

Į kokius hormonų svyravimo požymius moteris turėtų atkreipti dėmesį, kaip į „ne normą“?

Viskas, ko anksčiau nebuvo, o atsirado, turėtų sukelti įtarimą. Pavyzdžiui, jei stipriai pasikeitė mėnesinių pobūdis, jos tapo nereguliarios, pernelyg gausios ar visai išnyko, pasikeitė kraujavimo pobūdis, trukmė, kraujuojama ne laiku – reikėtų pasakyti apie tai ginekologui. Jei prasidėjo netikėti karščio pylimai, prakaitavimai, padidėjo plaukuotumas, atsirado spuogų – irgi verta nueiti pas gydytoją. Nebūtinai tai bus ginekologinės ligos, galbūt sutriko skydliaukės veikla, tačiau pirmiausia reikėtų ieškoti ginekologinių priežasčių – tai gali būti hormoniniai ciklo sutrikimai.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • Annos Jankunes nuotraukos. Studio Smile
    Dėl nėštumo... lūžo stuburas. Neįtikėtina vilnietės Beatos istorija
  • GENTLE DAY® pristato ekologiškus įklotus toms, kurios neseniai pagimdė arba kurių menstruacijos gausios
  • meilė
    Gydytoja ginekologė apie jums tinkamiausias kontraceptines priemones ir kaip po jų „sugrąžinti vaisingumą“
  • kontracepcija
    Ilgalaikės kontracepcijos naujienos
  • tyrimas
    Jei šeima neplanuoja pametinukų, vienas iš „galvos skausmų“ – apsisaugojimas nuo naujo nėštumo
  • jurgitos rubaviciutes nuotr
    Jos didenybė nakviša – kodėl ji vadinama „moterų vitaminu“?
  • d-ir-kaktusas114
    Kai atsėlina PMS, persodinkite gėles
  • Kodėl PMS metu norisi valgyti viską iš eilės? Gydytoja paaiškino, kodėl svarbu sekti savo ciklą ir kaip numalšinti alkį
  • kontraceptikai
    Kodėl hormoniniai kontraceptikai parduodami su receptu
  • svoris
    Kodėl prieš mėnesines pasunkėjama 2 kg, ir kiti „vaikščiojantys“ kilogramai
  • vėluoja mėnesinės
    Kodėl vėluoja mėnesinės
  • kontracepcija
    Natūralus šeimos planavimo būdas – patarimai, kaip nesuklysti
  • liga
    Nereguliarios, skausmingos ir gausios mėnesinės – apie kokias sveikatos problemas jos praneša?
  • prolaktinoma
    Pastoti trukdė prolaktinoma

 

Gairės: GimdaHormonaiKraujavimasMėnesinės
Kitas pranešimas
temperatūra

Kaip numušti temperatūrą be vaistų

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


9 + keturi =

Naujienos iš interneto

traffix.lt
REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Neinvazinės alternatyvos. Kuo galime pakeisti populiariausias plastines operacijas?
Perkame plaukų segtukus: kokios plaukų segtukų ir smeigtukų medžiagos yra geriausios įvairių tipų plaukams
Spaudimas prieššventiniu laikotarpiu: kaip jo išvengti?
Apsipirkimas su vaiku: kaip išvengti dramų parduotuvėje?

Kūdikis

Ankstukas Benediktas: nesvėrė nė kilogramo, o jau žengia pirmuosius žingsnius
6 mėnesių Kajus ligoninėje nerodė jokių emocijų: viskas pasikeitė po savanorių apsilankymų
Pirmosios košės: virti namuose ar pirkti? Skaičiuojame „už“ ir „prieš“
Lašas kraujo iš naujagimio kulniuko – kodėl jis toks svarbus

Laisvalaikis

Šeiko šokio teatras kviečia mažuosius gruodį pasitikti teatre!
Kodėl svarbu su vaikais diskutuoti apie pasakų veikėjus?
Trakai SPA – pailsėkite ir pabėkite nuo kasdienės rutinos
Rašytoja Viktorija Butautis: „Pažadinau savyje dvylikametę ir lėkiau jos žingsniais per Kanarus“

Nėštumas

Sėkminga Igno istorija: Kauno klinikų medikai perpylė dar įsčiose esančiam vaisiui kraują
Trys dažniausi mitai apie sportuojančias nėštukes
Neigiamos emocijos besilaukiant. Kodėl nervinasi nėštukės
Nėščia vegetarė – niekas nenustebs ir nepasmerks, tik yra keletas taisyklių

Receptai

Obuoliai veržasi ant rudeninio stalo – trys receptai, kokių dar nežinojote
Tinklaraštis „Mama, ką valgom“ siūlo 4 rudeniškus patiekalus
Karina iš „Paprasta gaminti“ siūlo 3 receptus iš moliūgų
Vaišina „Mamos restoranas“ – tinklaraščio istorija ir 4 superreceptai

Tėčiams

Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius

Vaiko psichologija

Namuose piktybiškas vaikas – mušasi, grasina, pravardžiuojasi
Siekdama padėti specialiųjų poreikių vaikams sukūrė „Šypsenų knygą“
5 vaikai klasėje – potencialūs psichologų klientai. Kaip suprasti, kad psichologinė vaiko sveikata šlubuoja?
Dėmesio, pykčio priepuolis prasidėjo!

Ekologija

Tylūs pavojai virtuvėje: ekspertė paaiškino, kaip indai gali iš lėto nuodyti organizmą
Natūralus, ekologiškas, be GMO ir konservantų, biodinaminis… Kaip išnarplioti šią etikečių dilemą
„Natūralus“, „ekologiškas“, „nekenksmingas aplinkai“ – šių žodžių gali nebelikti įvairių produktų etiketėse. Kodėl?
Sauskelnių eksperimentas: trys šeimos per tris mėnesius „sutaupė“ 3 780 sauskelnių. Kaip?

Kelionės

Rašytoja Viktorija Butautis: „Pažadinau savyje dvylikametę ir lėkiau jos žingsniais per Kanarus“
Keliaujančios mamos rekomenduoja: Austrija – parodysime vaikams visus kalnus!
„Keliaujančios mamos“ dalijasi mamos Lauros ir septynmečio Jono kelione į disneilendą Paryžiuje
Savaitgaliui į Tervetę, kuri jau tiesiasi po viesulo

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės
virškinimui
šalmukai
merino vilna vaikams
kosmetika
treniruotės nėščiosioms
ecosh
TuTu kepurės
propolis
dantų klinika
vaistai
inhaliatorius
breketai ir kapos
skalbikliai
vaikiški kombinezonai
filmas
krizinio nėštumo centras
keistuolių teatras
Zuza.lt - Vaikų prekės
vitaminai mamoms ir vaikams
Iki pergalės

Vaikystės sodas

revu klinika
odo priežiūros priemonės kūdkiui
vežimėliai
kosmetika moterims
Deinavos baldai vaikų kambariui
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
tėvystės kodas
Mamos žurnalo prenumerata
kūdikių maistelis
papuošalai
žuvų taukai
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Antibiotikai Atopinis dermatitas Depresija Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Imuniteto stiprinimas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
  • Kontaktai

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
Žiūrėti visus rezultatus
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija: atpažinti, pripažinti, padėti
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

` `