Hormonų svyravimai ciklo metu

pms

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Mėnesinių ciklo metu moters organizme kinta vyraujantys hormonai. Vieni „valdo“ prieš ovuliaciją, kiti – prieš mėnesines. Su moteriškų hormonų pokyčiais susijusi moters fizinė ir emocinė savijauta.

Kodėl vieną dieną jaučiamės pakiliai, o kitą – užvaldo nuovargis, apima irzlumas, jaučiame skausmą?

Moters organizmą gana stipriai valdo hormonai, kurie keičiasi mėnesinių ciklo metu. Pirmoje mėnesinių pusėje aktyviai veikia hormonas estrogenas. Jis vadinamas energijos ir grožio, moteriškumo hormonu, todėl pirmoje ciklo pusėje po mėnesinių moteris yra energinga, pakilios nuotaikos, ją užvaldo geros emocijos. Estrogenas gerina krūtų tonusą, išlygina odą, dingsta spuogeliai ir veido nelygumai. Pagal savijautą ir išvaizdą tuo metu moterį galima palyginti su pantera.

Kai įvyksta ovuliacija, krenta estrogenų lygis, ir organizmą užvaldo kitas hormonas – progesteronas. Jam veikiant tiek fizinė, tiek emocinė moters savijauta keičiasi. Moteris darosi panaši į švelnią katytę, kuri nori, kad ją globotų. Kai kurias moteris erzina neigiamos emocijos, nuovargis, irzlumas, pilvo, krūtų skausmai, kai kurioms kaupiasi skysčiai, atsiranda tinimų, keičiasi apetitas – norisi saldumynų. Nuotaika gerokai pablogėja.

Kai prasideda mėnesinės, sumažėja tiek estrogeno, tiek progesterono, o po mėnesinių vėl viršų ima estrogenas, ir taip – kas mėnesį.

Kodėl vienos moterys šiuos pokyčius jaučia itin ryškiai, o kitos beveik nejaučia?

Iš tiesų hormonų lygio svyravimas moteris veikia skirtingai. Tai lemia nervų sistemos labilumas. Labiau pokyčius jaučia jautresnės moterys, kurių nervų sistema labilesnė, kurios jautriau reaguoja ir į orų ar net mėnulio fazių pokyčius. Tai „moteriškos“ moterys, kurių organizme daugiau estrogeno. Ypač ryškiai jos pajunta pokyčius antroje ciklo pusėje, kai organizmą užvaldo progesteronas.

Ar šie savijautos pokyčiai, susiję su estrogeno ir progesterono svyravimu, būdingi visais moters gyvenimo etapais iki menopauzės? Ar vis dėlto paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje tai nėra juntama?

Atvirkščiai. Nors kai kurios moterys visą gyvenimą jaučia šiuos svyravimus, tačiau ryškiausiai šie pokyčiai (ypač progesterono poveikis, kuris sukelia vadinamąjį priešmenstruacinį sindromą) jaučiami paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje, kai vyksta brendimas. Pojūčiai pasikartoja prieš menopauzę. O vadinamajame reprodukcijos „aukso amžiuje“ šie pokyčiai jaučiami mažiau dėl gimdymų, kūdikio maitinimo krūtimi, kai vyksta kitokie hormoniniai pokyčiai. Be to, ir nervų sistema tuo metu užsiėmusi kitais dalykais – moteris daugiau dėmesio skiria vaikui ir mažiau sau.

Ar iš organizmo pokyčių moteris gali nusistatyti vaisingas ir nevaisingas dienas?

Jei kalbame apie kontracepciją, minėti emociniai-fiziniai pokyčiai nieko nereiškia. Nebent jei moteris labai ryškiai jaučia progesterono, kuris dominuoja antroje ciklo pusėje, poveikį – tada, pajutusi tipiškus jai jau pažįstamus pojūčius, moteris gali manyti, kad ovuliacija įvyko, ciklas persirito į antrą pusę, ir ji šiuo metu nevaisinga. Tačiau pagal savijautą tiksliai vaisingų ir nevaisingų dienų moteris nusistatyti negali. Žinoma, galima pasitelkti ir pagalbinius būdus (ovulicijos testai, gleivių metodas), tačiau jie nėra patikimi.

Ne veltui Gamta sukūrė moteriškųjų hormonų ciklą – papasakokite, nuo kokių ligų apsaugo šie hormonai?

Ne šiaip sau sakoma, kad kai prasideda menopauzė, prasideda realus moters organizmo senėjimas. Kol moteriai būna menstruacijos, kol kiaušidės gamina moteriškus lytinius hormonus, moteris apsaugota nuo įvairių negalavimų ir ligų. Nekalbant apie tai, kad estrogenai yra grožio ir moteriškumo hormonai, jie ir sveikatos saugotojai. Moteriški lytiniai hormonai apsaugo moters kraujagysles. Atlikti tyrimai įrodė – kol moteriai nėra menopauzės, lyginant tokio paties amžiaus vyrų ir moterų infarktų ir insultų statistiką, pastarųjų moterims pasitaiko gerokai rečiau. O amžiaus grupėje po menopauzės ir moterų, ir vyrų insultų ir infarktų rizika tampa tokia pat. Estrogenai apsaugo moters kaulus nuo retėjimo, o kartu – ir nuo pavojingos ligos osteoporozės. Galime daryti išvadą: moteriški hormonai yra moters grožio, jėgų ir sveikatos šaltinis.

Kaip pasikeičia savijautos svyravimai artėjant menopauzei? Ar moteris gali pajusti, kad jau greitai – po metų ar kelerių – baigsis mėnesinės?

Iš anksto numatyti, kad už mėnesio ar pusmečio bus menopauzė, labai sunku. Su amžiumi moteriškų hormonų mažėja. Kiaušidės veikia tol, kol moteris savo organizme turi kiaušinėlių. Jų kiekis užprogramuotas genetiškai – kiekviena mergaitė gimdama turi tam tikrą kiaušinėlių kiekį, kurių skaičius sumažėja po kiekvienų mėnesinių. Ir šio periodo mes nei prailginsime, nei patrumpinsime. Menopauzės laikotarpis yra 45-55 metai. 10 metų – labai ilgas laikas, ir kiekvienai moteriai menopauzė gali ateiti skirtingu laiku. Jei moteris genetiškai panaši į mamos giminę, verta pasidomėti, kada mamai ir močiutei prasidėjo menopauzė.

Kai kurioms moterims silpnėjanti kiaušidžių veikla siunčia signalus. Pirmiausia pradeda trikti mėnesinių ciklas. Moteris pradeda jausti tam tikrus pasikeitimus prieš mėnesines, pila karštis, gausėja prakaitavimas. Mėnesinės vis dar būna, bet atsiranda simptomų, kurių nebuvo anksčiau. Tačiau būna ir taip, kad mėnesinės tiesiog ima ir pasibaigia.

Gimdymų skaičius, žindymo ilgumas – ar tai turi įtakos menopauzės laikui?

Neturi. Taip, nėštumo ir žindymo metu nevyksta ovuliacija ir išsieikvoja mažiau kiaušinėlių, todėl moteris ilgiau gali likti vaisinga, tačiau kiaušidžių funkcionavimas nuo to nesikeičia. Žinoma, menopauzę gali lemti ligos, operacijos, kartais dėl ligos sukeliama dirbtinė menopauzė. Kai pašalinama viena kiaušidė, kita dirba už dvi, jos gyvavimas būna trumpesnis, ir menopauzė ateina greičiau.

Ar nepažeidžiama organizmo harmonija, jei moteriai skiriama hormoninių kontraceptikų? Ar teisingai nuogąstaujama, kad hormoniniai kontraceptikai stabdo ovuliaciją, ir moteris netenka tikrojo moteriškumo…

Geriamųjų hormoninių kontraceptikų esminis poveikis – ovuliacijos slopinimas. Dėl to moteris savo moteriškumo nepraranda. Jos kiaušidės miega, tačiau moteris gauna estrogenų ir progestinų kartu su kontraceptiku. Esmė tik ta, kad nevyksta cikliniai hormonų svyravimai. Kaip minėjau, yra moterų, kurioms tie cikliniai svyravimai labai juodina gyvenimą. Tarsi viename kūne gyventų dvi asmenybės. Dvi savaitės antroje ciklo pusėje dėl blogos savijautos moteriai tarsi išbraukiamos iš gyvenimo. Kenčia ne tik moteris, bet ir šeimos nariai, net bendradarbiai. Tuo atveju hormoniniai kontraceptikai – tikras išsigelbėjimas.

Kontraceptikai tobulėja, ir mokslininkai stengiasi sukurti tokius, kurie kuo natūraliau atkartotų moters ciklą, o savo sudėtinėmis dalimis būtų panašiausi į natūralius moters hormonus. Jau trys metai rinkoje yra naujos kartos kontraceptikų, kurių sudėtinė dalis (konkrečiai estrogenas) yra identiška natūraliam estrogenui tokiam pat, kokį gamina moters kiaušidės.

Papasakokite plačiau apie naujausios kartos kontracepciją. Gal per tuos 3 metus ir praktiškai įsitikinote, kaip moteris veikia natūraliau moters ciklą atkartojantys hormoniniai kontraceptikai?

Moterys sako, kad jos geriau toleruoja naujuosius kontraceptikus. Nauji kontraceptikai tobulesni, o visi norime natūralumo. Tad moterys, kurios naudojo kontraceptikus ir skundėsi netoleravimu, pabandžiusios naująjį kontraceptiką su estrogenu, identišku natūraliam, pajuto, kad šis puikiai tinka, būna mažiau nepageidaujamų prisitaikymo prie kontraceptiko simptomų.

Kaip natūralų moters hormonų ciklą veikia hormoninė spiralė?

Hormoninė spiralė visiškai nesutrikdo moters hormoninio ciklo, nes ji veikia kitaip nei geriamieji hormoniniai kontraceptikai. Į spiralės sudėtį įeina tik vienas hormonas – progestinas. Jo veikia vietiškai, gimdoje. Į kraują patenka minimalus hormono kiekis, kuris visiškai nereikšmingas (štai kodėl spiralė rekomenduojama net žindančioms moterims, praėjus 2 mėnesiams po gimdymo). Į natūralų moters ciklą spiralė nesikiša, ovuliacijos neveikia, o tik veikia gimdos gleivinę, gimdos kaklelio gleives. Jei moteriai reikia išspręsti PMS ar kitas hormonų ciklo svyravimo problemas, spiralė čia tikrai nepadės. Jei moteriai netinka geriamieji kontraceptikai (dėl sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, amžiaus virš 35 m. ir rūkymo, migrenos, padidėjusio kraujospūdžio), tada saugiau rinktis spiralę. Be to, patogu, nes nereikia kontraceptikų gerti, skaičiuoti ir ištisus 5 metus nereikia sukti galvos dėl kontracepcijos. Spiralė nesutrikdo vaisingumo, kai ji išimama, vaisingumas sugrįžta jau kitą ciklą, kai atsistato gimdos gleivinė.

Jei nuolatos gertume hormoninius kontraceptikus, ar dėl dirbtinių estrogenų amžinai būtume jaunos?

Deja… Organizmui senėjant atsiranda vis daugiau sveikatos problemų, kurios neleidžia vartoti hormoninių kontraceptikų. Įvyksta pokyčių širdies ir kraujagyslių, kraujo krešėjimo, kraujospūdžio sistemose, ir kontraceptikus vartoti tampa rizikinga. Kita vertus, kontraceptikų paskirtis – saugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, o ne stabdyti senėjimo procesą.

Į kokius hormonų svyravimo požymius moteris turėtų atkreipti dėmesį, kaip į „ne normą“?

Viskas, ko anksčiau nebuvo, o atsirado, turėtų sukelti įtarimą. Pavyzdžiui, jei stipriai pasikeitė mėnesinių pobūdis, jos tapo nereguliarios, pernelyg gausios ar visai išnyko, pasikeitė kraujavimo pobūdis, trukmė, kraujuojama ne laiku – reikėtų pasakyti apie tai ginekologui. Jei prasidėjo netikėti karščio pylimai, prakaitavimai, padidėjo plaukuotumas, atsirado spuogų – irgi verta nueiti pas gydytoją. Nebūtinai tai bus ginekologinės ligos, galbūt sutriko skydliaukės veikla, tačiau pirmiausia reikėtų ieškoti ginekologinių priežasčių – tai gali būti hormoniniai ciklo sutrikimai.

„Mamos žurnalas“


Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni + = 14

Kitos temos: