„Turime dvi jau dideles dukras – 16 ir 12 metų. Prieš 3 metus jos pradėjo prašyti sesės ar brolio. Nusprendėme pabandyti, tačiau paaiškėjo, kad pastoti galimybių maža. Jau buvome susitaikę, kad vaikų daugiau neturėsime, kai įvyko stebuklas. Po trečios sekcijos gimė trečia dukra“, – štai tokiu laišku mus suintrigavo kaunietė Dalia.
Moteris sutiko papasakoti savo stebuklingą dukrelės gimimo istoriją.
Niekada nesakyk niekada!
Dalia su vyru augino dvi nuostabias mergaites, tarp kurių 3,7 metų skirtumas. Šeima atrodė iki galo sukomplektuota. Kadangi abi mergaitės gimė atlikus cezario pjūvį, po antrojo gimdymo Dalia ryžosi pilvo sienos korekcijai, nes neplanavo daugiau gimdyti. „Norėjau 2 vaikų, maniau, kad trečio niekada neužsimanysiu. Įsitikinau – niekada nesakyk niekada“, – dabar kalba Dalia.
Laikas ėjo, mergaitės ūgtelėjo ir pradėjo tėvų prašyti sesės ar brolio. Dukros siųsdavo tėvams raštelius, kaip nori brolio arba sesės. Grįžę po darbų tėvai rasdavo išpuoštą miegamąjį – prispausta šviežių sulčių, uždegtas žvakeles. Iš pradžių ta idėja buvo kaip pokštas, bet ilgainiui šeima suprato, kad labai nori trečio vaikučio.
Kai nutarė, kad nori trečio vaikelio, Daliai buvo 30 metų.
Planuojamas berniukas
Dalia kas pusę metų profilaktiškai lankydavosi pas ginekologę, žinojo, kad yra visiškai sveika. Lengvai pastoti moteris nesitikėjo, nes ir pirmąjį kartą pavyko ne taip greitai – pastojo po gerų metų. Tiesa, pastoti antrą kartą buvo daug lengviau, moteris jau po 3 mėnesių pasijuto nėščia. Trečią kartą Dalia nutarė nėštumui pasiruošti itin kruopščiai – kadangi svajojo susilaukti berniuko, naršė po internetą, domėjosi teorijomis, kada palankiausia pastoti.
„Radau teoriją, kad norint susilaukti berniuko reikia apsiskaičiuoti vaisingas dienas. Nusprendžiau matuoti bazinę temperatūra, kad sužinočiau, kada tos dienos. Aišku, nelabai tikėjau tais skaičiavimais, bet…“, – prisimena Dalia. Moteris bazinę temperatūrą matavosi kasdien pusę metų, ir ji… visą laiką buvo tokia pati – 36,5 C. Apie tai Dalia pasakė savo ginekologei.
Pribloškiantys tyrimų rezultatai
Gydytojai kilo įtarimas ir ji liepė Daliai pasidaryti hormoninius kraujo tyrimus – išsitirti prolaktino, testosterono ir progesterono kiekį. Pamačiusi tyrimų rezultatus, gydytoja apstulbo – prolaktino kiekis buvo 2991 mlu/l (norma – 72,00 – 511,00). Toks didelis hormono prolaktino kiekis galėjo atsirasti dėl išdidėjusios hipofizės liaukos, todėl Dalia iškart buvo nusiųsta išsamiems tyrimams – reikėjo išsitirti akių dugną ir pasidaryti galvos magnetinio rezonanso tyrimą. Ieškojo auglio, kuris, galbūt spaudžia akių centrus. Akių dugno tyrimas nieko neparodė, o magnetinis rezonansas parodė, kad padidėjusi hipofizės liauka.
Dalia buvo nusiųsta konsultacijai pas endokrinologą, o šis, pamatęs tyrimų atsakymus, siuntė pas neurochirurgą. Kadangi Dalia turėjo 2 vaikus, jai liepė gerti skirtus vaistus ir stebėti. Jei Dalia nebūtų turėjusi vaikų, tikriausiai būtų rekomenduotas kitoks, daug radikalesnis tyrimas (gydytojai sakė, kad bevaikės moterys ryžtasi net galvos operacijoms, kad tik susilauktų vaikelio).
Gydytojai neguodė – padidėjusi hipofizė yra gana grėsminga diagnozė, nes jeigu ji padidėja labai daug ir vaistai nepadeda, gresia operacija, nes gali kilti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, apakimas.
Ilgi gydimosi metai
„Ir iki tyrimų jaučiau, kad man kažkas negerai, prieš mėnesines siaubingai ištindavo krūtinė, ją skaudėdavo, svaigo galva. Hormonas prolaktinas reikalingas pieno gamybai. Kai moteris maitina kūdikį, šio hormono kiekis būna padidėjęs. Kai man buvo nustatytas toks aukštas prolaktino kiekis, gydytojai žiūrėjo, ar nebėga pienas, bet man nebėgo nė lašelis. Kai moteris nebemaitina, prolaktinas turi būti normos ribose“, – pasakoja Dalia.
Apie kūdikį moteris jau nebesvajojo ir neturėjo nė trupučio vilties. Vienintelė svajonė buvo sustabdyti tą be galo aukštą prolaktino kiekį ir pasijusti geriau.
Vienintelis informacijos šaltinis Daliai buvo internetas. Siuntė klausimų gydytojams į Kauno klinikas, gavo atsakymus. Žurnaluose apie savo bėdą nieko nerado, todėl galvojo, kad tikriausiai tai niekam neaktualu.
Dalia vaistus vartojo 2 metus ir nuolatos tirdavosi, kiek gi to prolaktino yra kraujyje. Tyrimus darydavo kas 1-2 mėnesius, nes pagal tai gydytojai koreguodavo vaistų dozę. Nors per tą laiką du kartus pavyko prolaktino kiekį sumažinti iki normos, pastoti nesisekė. Vaistai siaubingai veikė – svaigo galva, pykino. Paskutinį kartą atlikus prolaktino tyrimą skaičiai buvo įspūdingi – 7148,0. Tai daugiau kaip 100 kartų viršyta norma ir įrodymas, kad organizme vyksta tikras chaosas. Dalia nuleido rankas…
Kristaus amžiaus stebuklas
Praėjus 2,5 metų nuo ligos pradžios 33 metų Dalia kartą nesulaukė mėnesinių, kurios šiaip buvo labai reguliarios. Moteris iškart nubėgo pas savo gydytoją. Ši po apžiūros patikino, kad nieko blogo nematyti ir patarė pasidaryti nėštumo testą. „Po 3 dienų pasidariau testą – jis nieko nerodė, bet ir nesusirgau. Pasiguodžiau gydytojai, o ji liepė nusipirkti dar vieną testą. Vyro paprašiau nupirkti testą, ir sekmadienį ryte jis parodė du brūkšnelius.
Neįsivaizduojate, kaip jaučiausi – baimė, laimė kartu. Galvojau – tikrai taip negali būti, juk tiek laiko nepastojau ir jau buvau susitaikiusi, kad vaikelio niekada neturėsiu. O vyras patikėjo tik tada, kai pradėjo augti pilvukas“, – prisimena Dalia.
Unikalus atvejis
Gydytojams Dalios atvejis buvo neregėtas – jie siuntė moterį nuo vienų pas kitus. Visi tvirtino tą patį – Dalios atvejis unikalus, su tokia diagnoze, kai toks aukštas prolaktino kiekis, pastoti neįmanoma. Nuo Dalios neslėpė, kad labai didelė persileidimo tikimybė. Iki 8 nėštumo savaitės Dalia vartojo tuos pačius vaistus, vis mažinant kiekį po ketvirtį tabletės. Paskui vaistų nebegėrė.
„Jaučiausi puikiai, tik 3 mėnesius labai skaudėjo krūtinę, bet man tai buvo niekis. Buvau guvi, linksma, energinga. Gimda dažnai susitraukinėdavo, gėriau magnio ir vitaminų nėščioms. Lankiausi pas gydytojus tik šiek tiek dažniau, nei sveika nėščioji“, – prisimena moteris.
Nėštumas su kuriozais
Nėštumą lydėjo kuriozai. Likus 1,5 mėnesio iki gimdymo turguje Dalia užlipo ant bulvės ir saugodama pilvą krito, pasikišdama koją po savim. Lūžo kojos padikaulis, teko daugiau kaip mėnesį vaikščioti su ramentais ant vienos kojos. Iki pat gimdymo moteris bijojo, kad išsitemps pilvas, truks randas (ten, kur daryta estetinė pilvo sienos korekcija). Be to, juk jau du kartus buvo darytas cezario pjūvis, todėl Dalia bijojo, kad truks ir gimda.
Bet viskas baigėsi laimingai. Į gimdyklą Dalia atėjo be ramentų – gydytojai jau savaitę buvo leidę minti ant ortopedinio padelio. Tiesa, koją skaudėjo dar du mėnesius po gimdymo.
Karalaitės gimimas
Dalią operavo dvi valandas, nes po antros cezario operacijos prie gimdos buvo priaugusi pūslė. Gydytojai (operavo net keturi!) tikrai turėjo vargo. Dalia prisimena: „Atsibudau po operacijos su šlangelėmis pilve, užtinusiomis akimis. Kai pamačiau dukrytę, visa tai buvo niekis, svarbu – ji sveikutė. Kauno II klinikinėje ligoninėje jaučiausi be galo prižiūrima, gydytojai labai mane stebėjo ir rūpinosi. Mažoji svėrė mažiausiai iš visų trijų – 3370 g“.
Leido žindyti 2 mėnesius
„Prieš pat gimdymą mane konsultavo endokrinologas, ar leisti maitinti krūtimi. Manau, kad konsultavo dėl mano sveikatos, kad nepadidėtų hipofizė. Endokrinologas leido maitinti 2 mėnesius, o aš maitinau 9. Galbūt rizikavau, net gydytojui nieko nesakiau ir maitinau. Galvojau – jei leido du, tai nepakenks ir dar keli mėnesiai. Gailiuosi, kad nemaitinau ilgiau, nes pieno buvo tikrai daug, o dukrytė labai noriai žindo“, – sako Dalia.
Kol maitino, moteris jokių tyrimų nedarė. Ginekologė patarė nesinervinti ir tyrimams nemėtyti pinigų, nes prolaktino kiekis bus natūraliai, fiziologiškai didelis (juk prolaktinas – žindymo hormonas).
Baigus maitinti po mėnesio prolaktino kiekis buvo 1770. Dar po mėnesio – tik 170. Dalia tuo nepatikėjo, nes niekada toks žemas nebuvo, net kai vartojo vaistus. Pasak gydytojų – galbūt organizmą sustygavo nėštumas ir gimdymas. Šiuo metu moteris jokių vaistų nevartoja. Be galo džiaugiasi savo pagerėjusia sveikata ir meldžiasi, kad viskas toliau būtų gerai ir vaistų ar operacijos neprireiktų.
Nuo redakcijos: Dalia labai prašė pridurti, kad ji be galo dėkinga ginekologei Ilonai Šilkaitienei ir endokrinologui docentui Gintautui Kazanavičiui, be kurių pagalbos Klėja kažin ar būtų atsiradusi šiame pasaulyje.
Komentaras
Hiperprolaktinemija (HPRL) – tai tokia būklė, kai kraujo serume aptinkamas padidėjęs prolaktino kiekis, nors tuo metu nėra fiziologinių hiperprolaktinemijos priežasčių. Prolaktinas yra hormonas, kurio funkcija – subrandinti krūtį ir paruošti ją laktacijai. Prolaktinas gaminasi smegenyse, mažais kiekiais. Jo natūraliai padaugėja nėštumo ir žindymo metu, prieš ovuliaciją, miegant, lytinio akto metu, valgant baltymingą maistą.
Patologinės hiperprolaktinemijos priežasčių yra gana daug: hipofizės veiklos sutrikimai (dėl traumų, infekcijos, auglių), įvairūs sindromai genetiniai sindromai, prolaktinomos (nepiktybiniai augliai prolaktiną gaminančioje liaukoje, kurie labai suaktyvina prolaktino gamybą).
HPRL simptomai:
Iš krūtų išsiskiria pienas, nors moteris tuo metu nėra nėščia ir nežindo.
Sutrinka mėnesinių ciklas (taip būna 50 proc. atvejų).
Atsiranda veido spuogų (aknė).
Padidėja plaukuotumas.
Atsiranda makšties sausumas ir atrofija.
Gali būti regos sutrikimų, galvos skausmų.
HPRL gali būti ir vyrams – jiems taip pat liga pasireiškia nevaisingumu, lipido sumažėjimu, pieno išsiskyrimu iš krūtų.
HPRL gydoma medikamentais, pakaitine hormonų terapija, gali prireikti ir operacijos.
„Mamos žurnalas“
