Apie kontracepciją žinome daug, vis tik kai kurie teiginiai jau pasenę.
Mylintis nevaisingomis mėnesio dienomis arba per mėnesines saugotis nebūtina
Nors dauguma moters ciklų yra daugiau ar mažiau reguliarūs, kartais hormonų pusiausvyra gali išsiderinti. Visos esame pastebėjusios, kad patyrus stresą, kelionėje arba pasikeitus fiziniam krūviui mėnesinės vėluoja arba prasideda anksčiau. Priežasčių, dėl kurių sutrinka mėnesinių ciklas – daugybė (taip gali atsitikti net vartojant kai kuriuos vaistus). Ir nors taip atsitinka retai, iš anksto apie tai nuspėti sunku. Atėjus būtent tam nereguliariajam ciklui ovuliacija būna irgi ne tuomet, kaip visada. Tada įmanoma pastoti ir per menamas nevaisingas dienas, ir net per mėnesines. Reikia nepamiršti, kad spermatozoidai moters organizme gali išlikti gyvybingi net iki 3 parų. Sutrikus hormonų pusiausvyrai sunku apsiskaičiuoti, kurios dienos vaisingos, o kurios – ne.
Žindant kūdikį tikimybė pastoti labai maža
Deja, žindymas nėra patikima apsauga nuo nėštumo. Žindant dažniausiai nebūna mėnesinių, ši būsena vadinama laktacine amenorėja. Tai vienas iš kontracepcijos metodų, tačiau juo galima pasikliauti tik tuomet, kai laikomasi griežto plano – kūdikis žindomas tik motinos pienu (jam neduodama jokio papildomo maisto); kūdikis žindomas dieną ir naktį, o tarp maitinimų yra ne ilgesnės nei 2-3 valandų pertraukos; moteris pieno nenusitraukinėja; moteris visiškai nekraujuoja (nėra mėnesinių ar nereguliaraus kraujavimo bei „tepliojimo“). Kadangi žindant mėnesinių dažniausiai nėra (jos atsinaujina tik apie 15 proc. žindančių moterų), moteris negali žinoti savo ciklo. Be to, pastojus maitinant, jokių nėštumo požymių dažniausiai nėra. Ne taip retai pirmoji ovuliacija po gimdymo būna dar prieš mėnesines. Todėl saugotis reikia jau nuo pirmojo lytinio akto po gimdymo.
Ne visa kontracepcija tinka žindančiai moteriai. Po gimdymo visiškai netinka natūralūs šeimos planavimo metodai – vaisingų dienų skaičiavimas (šis metodas tinka tuomet, kai menstruacijų ciklas tampa itin reguliarus), negalima vartoti kontraceptikų, kuriuose yra sintetinio moteriškojo hormono estrogeno (sudėtinių hormoninių tablečių, pleistrų, makšties žiedų).
indančiai moteriai tinka vietiškai veikiančios spermicidinės priemonės, progestininės tabletės (mini piliulės), prezervatyvai arba hormoninė spiralė – ilgalaikės kontracepcijos priemonė, pasižyminti dideliu patikimumu. Ši gimdos sistema neturi įtakos motinos pieno kokybei ir kiekybei, netrikdo kūdikio vystymosi ir gali būti naudojama praėjus jau 6 savaitėms po gimdymo.
Mėnesinės moteriai yra būtinos
Nuo seno mėnesinės suvokiamos kaip moters vaisingumo simbolis. Iš tiesų tai tik lengviausiai pastebimas reiškinys, kuris atspindi sudėtingą hormoninį procesą. Mėnesinių ciklo ir pačių mėnesinių pokyčiai būdingi daugeliui nevaisingumą sukeliančių ligų, tačiau nereikia manyti, kad jei mėnesinės reguliarios – esate vaisinga, o jei nereguliarios – mažiau vaisinga.
Kartais gydytojai, gydydami mažakraujystę, skiria moteriai hormoninę spiralę ar švelniu poveikiu organizmui pasižyminčių kontraceptinių tablečių su estrogenu, identišku natūraliam, ir progestinu dienogestu tam, kad mėnesinės taptų negausios ar net visai išnyktų. Teigiama, kad 14 proc. moterų mėnesinės yra pernelyg gausios ar per daug užsitęsusios. Kraujuojant netenkama skystosios plazmos ir įvairių reikalingų elementų, o svarbiausia – hemoglobino (kuris po organizmą išnešioja deguonį ir leidžia organams „kvėpuoti“). Organizmas, pajutęs deguonies badą, skubiai persitvarko ir deguonį pradeda tiekti tik svarbiausiems organams – širdžiai, smegenims, inkstams, kepenims. Užtat deguonies pradeda stigti ne tokiems svarbiems – odai, plaukams, gleivinėms, dantims. Moteris tarsi nepajunta jokių sveikatos sutrikimų, tačiau pastebi, kad pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, jie tampa tarsi negyvi, „šiaudiniai“, šakojasi. Pradeda labiau gesti dantys, gali trūkinėti lūpų kampučiai, šerpetoti ir sausėti oda.
Tiek kontraceptinių tablečių, tiek hormoninę spiralę turėtų skirti gydytojas, atsižvelgęs į moters amžių, fizinę būklę, kūno sudėjimą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas ir kita.
Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet kenkia sveikatai
SKT – ne tik viena patikimiausių kontracepcijos priemonių, bet turi ir papildomą gydomąjį bei profilaktinį poveikį. Šiais preparatais gydomi menstruacinio ciklo sutrikimai: nereguliarios, skausmingos gausios mėnesinės, premenstruacinis sindromas (PMS), endometriozė, mažinama mažakraujystės rizika. SKT skiriamos gydyti ir tam tikroms odos problemoms – spuogams, atsiradusiems dėl androgenų (vyriškųjų hormonų) pertekliaus. Vartojant SKT sumažėja galimybė susirgti vidinių lytinių organų bakterijų sukeliamomis uždegiminėmis ligomis, mažesnė tikimybė susirgti gimdos mioma, pastoti ne gimdoje.
Vartojant SKT, sumažėja sergamumas reumatoidiniu poliartritu. Ilgalaikė hormoninė kontracepcija – vienas iš veiksnių, mažinančių osteoporozės riziką, nes mažos dozės SKT turi teigiamos įtakos kaulų masei.
Moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes, yra mažesnė rizika susirgti dubens uždegimu, kiaušidžių cistomis, kiaušidžių ir gimdos vėžiu.
Vartojant KT, kas keletą metų reikia daryti pertrauką
Šis mitas kilo prieš kelis dešimtmečius, kai buvo vartojamos didelių dozių kontraceptinės tabletės. Tada buvo sakoma, kad reikia leisti organizmui „išsivalyti“ nuo hormonų ir „atsigauti“ kiaušidėms. Nutraukus tokių tablečių vartojimą, ilgiau tekdavo laukti natūralių mėnesinių, galbūt todėl ir tapo populiaru daryti pertraukas, siekiant sulaukti natūralaus ciklo atsinaujinimo.
Dabar, atsiradus naujosios kartos SKT, ne tik kad nebūtina daryti pertraukų, bet net nepatariama. Nes vidutinis organizmo prisitaikymo prie kontraceptikų periodas trunka iki 3 mėnesių. Kaskart, kai kontraceptikų vartojimas pradedamas iš naujo, organizmui tenka vėl prisitaikyti. Jei SKT yra skiriamos gydymui, tai darydami nepagrįstas pertraukas, mes neturėsime laukiamo gydymo efekto.
Pastoti paprastai galima iškart nutraukus SKT vartojimą, tai yra pirmą natūralų ciklą.
Ilgai vartojamos kontraceptinės tabletės sukelia nevaisingumą
Buvo tiriama grupė moterų, kurioms SKT buvo skirta ne tik dėl apsisaugojimo, bet ir menstruacinio ciklo sutrikimų korekcijai. Paaiškėjo, kad moterys, kurios vartojo hormoninę kontracepciją, lengviau savaime pastojo negu tos, kurios jos nevartojo bei turėjo menstruacinio ciklo sutrikimų.
Įrodyta, kad moterys, vartojančios hormoninę kontracepciją, profilaktiškai apsisaugo ir nuo endometriozės, kuri yra viena iš ligų, sutrikdančių vaisingumą. Sudėtinės kontraceptinės tabletės nevaisingumo nesukelia, o nevaisingumo priežastis, išryškėjusi nutraukus vartoti SKT, buvo dar iki pradedant jas vartoti.
Nuo hormoninių kontraceptikų auga svoris
Būtų neteisinga teigti, kad šis mitas kilo be pagrindo. Vartojant senąsias KT, kuriose buvo didelių estrogeno dozių, daugelis moterų iš tiesų priaugdavo svorio. Kūno svorio pokytis pastebimas organizme kaupiantis druskų ir skysčių pertekliui.
Daugiau ar mažiau svoris kinta ir natūraliu ciklo metu, net nevartojant hormoninės kontracepcijos. Tai būdinga antrajai ciklo pusei.
Moteriškieji hormonai estrogenai skatina kauptis druskas ir vandenį organizme, neleisdami jiems pasišalinti per inkstus – tuomet ne tik priaugama keletas kilogramų, bet ir gali būti juntami kiti nemalonūs pojūčiai (pučia pilvą, pabrinksta galūnės, krūtys tampa skausmingos, juntamas bendras apsunkimas).
Naujos kartos SKT turi labai mažas hormonų dozes, be to SKT su hormonu drospirenonu turi savybę mažinti estrogenų sukeliamą skysčių kaupimąsi.
Neseniai Gioteburgo universiteto (Švedija) mokslininkai atliko tyrimą, parodžiusį, jog kontraceptinės piliulės nedidina kūno svorio. Ilgalaikiame tyrime dalyvavo 1749 moterys, gimusios 1962 m., 1972 m. ir 1982 m. Respondentės kas penkerius metus turėjo atsakyti į klausimus apie kontracepciją, nėštumą, kūno svorį, rūkymą. Apibendrinę apklausos rezultatus, mokslininkai pateikė išvadas, kad moterys, kurios vartojo kontraceptines piliules ir buvo stebimos nuo paauglystės iki 34 m., nepriaugo daugiau papildomų kilogramų nei bendraamžės, nevartojusios hormoninių kontraceptikų. Svorio didėjimas siejamas su netaisyklinga mityba ir sumažėjusiu fiziniu aktyvumu.
Kontracepcija tinkama tik jaunesnio amžiaus moterims iki 35 m.
Hormoninę kontracepciją gali vartoti visos vaisingo amžiaus moterys, kurioms reikalinga kontracepcija. SKT gali vartoti tiek paauglės, tiek ir vyresnio reprodukcinio amžiaus moterys iki menopauzės, jei jos yra sveikos ir nėra kitų kontraindikacijų vartoti hormonus. Moters amžius nėra pagrindinis rodiklis sprendžiant, ar skirti KT. Jei moteris yra vyresnė nei 35 metų, reikėtų atkreipti dėmesį, ar ji rūko. Tuomet vartojant SKT 100 kartų padidėja miokardo infarkto rizika. Skiriant SKT reikia atsižvelgti į bendras SKT skyrimo indikacijas ir kontraindikacijas.
Hormoninė spiralė tinka tik gimdžiusioms moterims
Gimdos sistema su hormonu, kitaip vadinama hormonine spirale, apsaugo nuo nėštumo 5 metus. Dėl nuolat išskiriamo nedidelio progestino kiekio slopinamas gimdos gleivinės vešėjimas bei tirštinamos gimdos kaklelio gleivės, dėl kurių spermijai negali patekti į gimdą, todėl apvaisinimas apskritai negali įvykti.
Šis kontracepcijos būdas gerokai sumažina negimdinio nėštumo riziką bei dubens uždegimo riziką. Dėl nuolat slopinamo gimdos gleivinės vešėjimo, išnyksta mėnesinių skausmai, kur kas sumažėja jų trukmė, mėnesinės būna labai negausios, kartais pasirodo tik tepančių išskyrų, ar jos visai išnyksta.
Hormoninė spiralė tinka bet kokio amžiaus moterims, kurios dar neplanuoja ar jau neplanuoja gimdyti, ar nori ilgesnės pertraukos tarp gimdymų. Hormoninė spiralė kaip kontracepcijos metodas tinka tiek gimdžiusioms, tiek ir negimdžiusioms moterims. Tai vienas patikimiausių kontraceptikų, naudojant hormoninę spiralę pastoja 2 moterys iš 1000.
Hormoniniai kontraceptikai mažina libido.
Žmogaus libido – tai lytinis potraukis arba geimas. Moters geismą veikia bendra moters hormoninė būklė, amžius, gimdymai, nėštumas, maitinimas krūtimi, menopauzė, kontracepcijos būdas. Kaip vartojant kontraceptines tabletes pasikeičia moters noras mylėtis? Labai individualiai: vienoms padidėja, kitoms sumažėja, trečios nepastebi jokių pokyčių. Fizinius pokyčius, tokius kaip skausmas lytinių santykių metu dėl makšties sausumo, dažniau jaučia labai mažos estrogeno dozės (15-20 mikrogramų) kontracepciją vartojančios moterys. Pastebėta, kad sumažėjusiu lytiniu potraukiu dažniau skundžiasi prastus santykius su partneriu turinčios moterys, negimdžiusios, vyresnio amžiaus, mažai išmanančios apie kontracepciją. Be to, skundų sumažėja bent pusmetį vartojant kontraceptines tabletes ar kitą kontracepcijos metodą. Taip yra dėl padidėjusio pasitikėjimo pasirinkta kontracepcijos priemone, leidžiančio atsipalaiduoti ir daugiau dėmesio skirti malonesniems dalykams.
Taigi moters libido veikia daugybė veiksnių, ir kontracepcijos metodas – vienas iš daugelio, bet nepagrindinis.
Konsultavo akušerė-ginekologė Sonata Rakšnienė
„Mamos žurnalas“
