Warning: preg_match_all(): Unknown modifier '/' in /home/mamoszurnalas/domains/mamoszurnalas.lt/public_html/wp-content/plugins/SK_Linkify/main.php on line 69
Žindant kūdikį pastoti neįmanoma, jeigu… Po žodelio „jeigu“ eina labai daug taisyklių, tad prieš pasitikėdamos šiuo apsisaugojimo būdu, atidžiai su juo susipažinkite.
Skaitytojos Solveigos laiškas:
Gerbiu Jūsų žurnalą už natūralumo propagavimą – visada susidomėjusi perskaitau straipsnius apie natūralų šeimos planavimą, žindymą. Nenoriu prieštarauti šioms gražioms idėjoms, norėčiau tik įspėti kitas mamas, kad 100 proc. netikėtų tuo, jog žindanti moteris nepastoja. Kai pagimdžiau dukrelę, žinojau, kad ją žindysiu ilgai ir taip, kaip patariama – kada ji nori ir kiek nori, o pirmą gurkšnį papildomo gėrimo (vandens) bei pirmą kąsnelį primaitinamos daržovių košės duosiu tik tada, kai sueis 6 mėnesiai. Kadangi žindžiau „pagal taisykles“, buvau tikra, kad nepastosiu, juolab kad mėnesinių nebuvo.
Miegojome su dukryte vienoje lovoje, naktimis ji pabusdavo pavalgyti po kelis kartus, pieno nenusitraukinėjau, tarpai tarp maitinimų buvo panašūs (apie 3 val., žinoma, dukrytei augant, ilgėjo). Įsivaizduokite, koks mane ištiko šokas, kai, nesulaukusi mėnesinių atsinaujinimo, po gimdymo praėjus 3 mėnesiams, pajutau labai aiškius nėštumo požymius. Juos puikiai atsiminiau – juk visai neseniai laukiausi dukrelės. Pirmomis savaitėmis, nešiodama dukrelę, pradėjau naktį kelis kartus keltis į tualetą, šlapinimasis tapo apsunkintas – tas pats pasikartojo ir dabar, todėl skubiai atlikau nėštumo teistą.
Ir jis buvo teigiamas! Nuskubėjau pas ginekologę (po gimdymo dar nebuvau buvusi). Ji pagyrė, kad esu „drausminga“ mama, nes dauguma jaunų mamyčių pagimdžiusios taip pasineria į kūdikio auginimą, kad pasirodo tik po metų. Iš mano akmeninio veido gydytoja suprato, kad atėjau anaiptol ne profilaktiškai pasitikrinti. Gydytoja negalėjo pasakyti, kodėl aš pastojau. Galbūt kada pasitaikė ilgesnis tarpas tarp maitinimų, gal dukrytė ilgiau miegojo, ne taip aktyviai žindo, o gal mano toks organizmas – juolab kad šis kontracepcijos metodas nėra šimtaprocentinis, o „tik“ 98 proc.
Kai gimdysiu antrąjį vaikelį, dukrytei bus 11 mėnesių. Dabar, kai įtampa nuslūgo ir susitaikiau su ta mintimi, idėja auginti pametinukus atrodo gana žavi. Tačiau įsivaizduoju, ką turėtų išgyventi šeimos, kurios jau nebeplanuoja vaikų, o patenka į mūsų situaciją. Parašykite plačiau apie žindymą ir pastojimą, nes dauguma mamų apie tai išmano tik miglotai…
***
Komentuoja Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerė-ginekologė Vaiva Mačiulionytė.
Natūralaus šeimos planavimo šalininkai teigia, kad žindymas – pati patikimiausia kontracepcija. Papasakokite, kodėl žindant moteris neturėtų pastoti (teoriškai)?
Laktacinės amenorėjos metodas yra vienas iš šeimos planavimo būdų po gimdymo. Tinkamai jį naudojant, kontracepcija užtikrinama 98-99 proc. Žindant dirginamas krūties spenelis ir laukelis apie jį, dėl to refleksiškai padidėja hormono prolaktino gamyba. Pagrindinė šio hormono funkcija – subrandinti krūtį ir parengti ją maitinimui. Prolaktinas skatina krūties epitelio liaukų vešėjimą ir sužadina pieno gamybą. Po gimdymo padidėjusi prolaktino koncentracija slopina hormonų gamybą reguliuojančios posmegeninės liaukos veiklą, dėl to sutrinka folikulų brendimas kiaušidėse ir lytinių hormonų išsiskyrimas. Nebręstant folikulams, nevyksta ovuliacija, todėl negalima ir pastoti. Taip užtikrinama kontracepcija.
Vis dėlto skaitytojų istorijos sako ką kita – daugybė žindančių moterų pastoja. Kodėl?
Nė vienas kontracepcijos metodas nėra šimtaprocentinis, todėl ir tarp maitinančių mamų atsiranda neplanuotų nėštumų.
Po gimdymo sunku įtarti, kada atsistato vaisingas ciklas. O ir ovuliacija gali įvykti dar prieš mėnesinių atsiradimą.
Dauguma moterų klaidingai mano, kad maitinant krūtimi ir nesant mėnesinių, pastoti negalima. Reikėtų žinoti, kad kiaušidžių veiklai atsistatyti, o kartu ir vaisingumui didelės reikšmės turi žindymo dažnis dienos ir nakties metu, trukmė, papildomas vaiko primaitinimas.
Kiek laiko praėjus po gimdymo moteris vėl tampa vaisinga? Kaip tai sužinoti? Ar tik atsinaujinusios mėnesinės rodo atsinaujinusį vaisingumą?
Sunku nustatyti nevaisingumo trukmę žindant. Pagal PSO, žindančiai mamai pirmoji ovuliacija gali įvykti praėjus 3 mėnesiams po gimdymo, o nežindančiai – net praėjus tik 3 savaitėms po gimdymo. Moteris turėtų žinoti, jog mėnesinių nebuvimas nuo neplanuoto nėštumo apsaugo tik tada, jeigu moteris pirmuosius 6 mėnesius maitino tik krūtimi ir papildomai neprimaitino, maitino pagal vaiko poreikį dažnai tiek dieną, tiek naktį, vaikas krūtį žindo ilgai.
Slopinamasis kiaušidžių funkcijos poveikis sumažėja, o pastojimo rizika padidėja, jei atsiranda bent vienas iš šių veiksnių:
Pasirodo pirmosios mėnesinės.
Pradedamas papildomas vaiko primaitinimas.
Po gimdymo jau praėję daugiau nei 6 mėnesiai.
Mėnesinių atsiradimas – pats svarbiausias vaisingumo atsinaujinimo ženklas. Siekiant išvengti neplanuoto nėštumo, patikimas kontracepcijos priemones reikėtų pradėti naudoti tuoj pat, atsiradus nors vienam anksčiau minėtam pastojimo rizikos veiksniui.
Kada įprastai atsinaujina mėnesinės po gimdymo žindančioms ir nežindančioms moterims?
Pirmosios tikros mėnesinės po gimdymo – tai bet koks kraujavimas, trunkantis daugiau nei 2 dienas ir pasikartojantis po 21-70 dienų, bet ne anksčiau kaip praėjus 56 dienoms po gimdymo. Amenorėja (mėnesinių nebuvimas) gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų. Žindančioms moterims mėnesinės vidutiniškai gali atsirasti 15-48 savaitę po gimdymo, o nežindančioms – ir po 35-40 dienų po gimdymo.
Koks turėtų būti žindymo ritmas, kad moteris nepastotų?
Iš pradžių kūdikis turėtų būti žindomas kas 2-3 valandas, bet ne rečiau kaip kas 4 valandas dieną, o pertraukos tarp maitinimų naktį neturėtų viršyti 6 valandų. Reikėtų stengtis kuo ilgiau išlaikyti naktinius maitinimus. Per parą turėtų būti ne mažiau kaip 6 ilgi maitinimai, nors kai kurie autoriai teigia, jog kūdikis turėtų būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra žindymo trukmė turėtų būti ne mažesnė nei 2 valandos. Tik tuomet palaikomas reikiamas hormono prolaktino kiekis moters organizme ir slopinama ovuliacija.
Jei kūdikis naktį išmiega ilgiau nei 4 valandas (arba dieną miega ilgiau), ar yra tikimybė pastoti?
Taip maitinant motinos organizme nepalaikomas reikiamas prolaktino kiekis, o tai padidina pastojimo riziką ir neužtikrina patikimos kontracepcijos.
Ar ta moteris, kuri žindo nusitraukinėdama, irgi yra saugi?
Nusitraukdama pieną ir maitindama kūdikį iš buteliuko, moteris dažniausiai neišlaiko to maitinimo režimo, kaip kad žindydama iš krūties. Maitinimai dažniausiai būna retesni, o tai paankstina mėnesinių grįžimą ir padidina galimybę, kad prieš pirmąsias mėnesines įvyks ovuliacija. Taip maitinančių moterų vaisingumas gali atsistatyti praėjus vos 3-4 savaitėms po gimdymo.
Žindymo, kaip kontracepcijos, teorija galioja tik tuomet, kai kūdikis visiškai niekuo neprimaitinamas? Vadinasi, nuo 6 mėnesių šis metodas šiaip ar taip nebepatikimas?
Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai, keičiasi jo gyvenimo režimas. Dauguma jų rečiau keliasi valgyti naktį, o kai kurie ir visai išmiega iki ryto. Be to, kūdikiams įvedamas papildomas primaitinimas (košės, tyrelės). Tai vėl neužtikrina reikiamos prolaktino koncentracijos moters organizme, o kartu – ir reikiamos kontracepcijos.
Kokią kontracepciją patartumėte maitinančiai mamai?
Maitinančiai mamai galima pasiūlyti įvairių šiuolaikinės kontracepcijos metodų:
Barjerinių priemonių (prezervatyvų, diafragmų).
Cheminių kontracepcijos priemonių (kremų, želių, putų, aerozolių ir kt.).
Hormoninės kontracepcijos priemonių (progestinų turinčių piliulių, injekcijų).
Gimdos spiralių (varinių arba išskiriančių hormonus).
Gydytojas pataria, o pati moteris nusprendžia, kuris kontracepcijos metodas jai yra priimtinas.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
