Paradoksalu, tačiau dažna tomis dienomis savo higiena besirūpinanti moteris prisideda prie atvirkščio proceso aplinkoje – vis didesnės gamtos taršos. Beje, nė nenujausdama, kad higienos priemonė gali virsti šimtmečius neirstančia šiukšle.
Dar labiau susigūžti skatina žinia, kad tokių šiukšlių kasmet atsiranda keli šimtai tūkstančių tonų.
„Jei ilgus metus mes rūpinomės tik tuo, kas mums galėtų sukelti mažiau nepatogumų mėnesinių metu, tai šiandien jau laikas susimąstyti apie sveikesnius, mažesnę žalą aplinkai darančius produktus. Džiugu, kad vis daugiau moterų ir susimąsto“ – sako Vilmantė Markevičienė, eko-sertifikuotų higienos prekių „Gentle Day“ kūrėja.
Menstruacijų higienos priemonių evoliucija ryški. Skaitytojų mamos ar močiutės tikrai pamena, laikus, kai tomis dienomis būdavo naudojamos medžiagų atraižos ar vata. Šiandien pasirinkimas gausus, o vienkartinės, dailiai supakuotos ir lengvai naudojamos priemonės suteikia daug komforto.
Ir viskas būtų gerai, jeigu ne… Taip, tai plastikas. Tas pats, dėl kurio kiekio mažinimo jau ryžtingai susitelkė Europos šalys. Visgi vengtino vienkartinio plastiko sąraše šiandien rasime šiaudelius, puodelius ir ausų krapštukus, bet ne menstruacijų higienos priemonės, kurių prisiriję taip pat miršta jūros gyvūnai.
Ar norint prisidėti prie aplinkos išsaugojimo teks grįžti prie archajiškų higienos priemonių? Jokiu būdu ne, nebent pati moteris to norėtų.
Šiandien jau yra sukurti ne tik ekologiški įklotai su anijono juostele bei tamponai, bet ir gyvenimo be atliekų filosofiją (angl. zero waste) atitinkanti menstruacinė taurelė.
Menstruacinė taurelė – tai į makštį dedama higienos priemonė, kuri ne sugeria menstruacijų kraują, kaip įklotai ar tamponai, bet tik surenka jį. Ginekologų teigimu, taip smarkiai sumažinama makšties infekcijų rizika.
Menstruacinė taurelė yra saugi daugkartinio naudojimo priemonė: prisipildžiusią ją reikia išimti, išpilti kraują ir, praplovus švariu vandeniu, įsidėti atgal. Taisyklingai įdėta taurelė yra visiškai nejuntama ir nepastebima aplinkiniams – net jei esate nuoga.
Tiesa, taurelė buvo sukurta beveik tuo pačiu metu, kai atsirado įklotai ir tamponai – beveik prieš 100 metų. Vis tik moterų drovumas, o ir reklamos stoka lėmė, kad tik šiame amžiuje menstruacinė taurelė pasiekė parduotuves, taigi – ir moteris.
„Menstruacinę taurelę šiandien vadinčiau pačia ekologiškiausia higienos priemone, nes ji tarnauja iki 10 metų. Per gyvenimą moteriai gali užtekti vos 5 menstruacinių taurelių. O štai vienkartinių įklotų ar tamponų, tyrimų duomenimis, prireikia net 11.000“ – sako Vilmantė Markevičienė.
Beje, žinia, kad higienos priemonės yra taršios ir jose yra plastiko, nauja ne tik Lietuvos moterims. Šių metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje paskelbus tyrimą apie menstruacijoms skirtų produktų poveikio aplinkai žinomumą paaiškėjo, kad dauguma tyrimo dalyvių nenutuokia nei apie vienkartinių higienos priemonių poveikį aplinkai, nei apie plastiką jose. Taip pat tyrėjai pastebėjo, kad labiau informuoti tiriamieji buvo linkę rinktis mažiau kenksmingus produktus. Taigi – mums labiausiai stinga tikslios informacijos, kad pradėtume keistis.
Ar galima per akimirką pakeisti asmeninį požiūrį į vienkartines higienos priemones? Greičiausiai ne: įpročiai, nuostatos ir net tabu yra mūsų dalis. Tačiau pabandyti verta – ateinančioms kartoms bus jau žymiai lengviau.
