Ar turint gimdos miomą galima pastoti ir išnešioti kūdikį?

Siųsdami į redakciją savo intymius klausimus dažnai užsimenate apie gimdos miomas. Pakalbėkime apie šią moterišką bėdą plačiau.

Kas yra gimdos mioma?

Mioma – tai nepiktybinis neepitelinis gimdos auglys, sudarytas iš raumeninio ir jungiamojo audinio. Mioma gali būti difuzinė ir mazginė. Mazginė mioma panaši į apvalų standų mazgą, kartais turi įvairaus ilgio ir storio ,,kotą”. Mazgai gali būti pavieniai (apie 40 procentų) arba daugybiniai (apie 60 procentų).

95 proc. miomų užauga gimdos kūne, 5 proc. – gimdos kaklelyje. Gimdoje miomos gali augti skirtingose vietose.

Augančios gimdos gleivinėje vadinamos submukozinėmis, augančios gimdos sienelėje – intramuralinėmis, augančios gimdos išorėje – subserozinėmis (žr. pieš.).

Kokio dydžio užauga miomos?

Miomų būna įvairiausio dydžio. Jos gali būti mažos, vos kelių milimetrų, gali būti ir milžiniškos. Amžiaus pradžioje aprašytas atvejis, kad buvo išoperuota 60 kg svėrusi miomą turinti gimda. Dažniausiai miomos būna 2-6 cm dydžio.

Manoma, kad gimdos miomas turi net 15-20 proc. moterų. Tačiau pusė jų apie tai niekada ir nesužino, nes ne visada miomos vargina. Jos gali tiesiog ramiai tūnoti gimdoje ir nedaryti nieko pikto. Paprastai miomos atsiranda 30-50 metų moterims. Literatūroje aprašyta atvejų, kai miomos užaugdavo jaunų mergaičių gimdose, bet taip nutinka labai retai. Retai miomų atsiranda ir po klimakso (nebent jos gimdoje buvo ir anksčiau, tik nepastebėtos).

Kaip nustatoma, kad moters gimdoje auga mioma?

Dalį miomas turinčių moterų pas ginekologą atveja visokie negalavmai. Moterys skundžiasi kraujavimo sutrikimais (apie 50 proc.), skausmu, spaudimu ir sunkumu pilvo apačioje, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimais, padidėjusia pilvo apimtimi, bendrai bloga savijauta. Negalavimai būna vis kitokie, priklausomai nuo to, kokioje vietoje auga mioma. Kai mioma auga gimdos sienelėje, moterį kamuoja ilgos ir gausios menstruacijos. Jei mioma auga gimdos viduje (gleivinėje), ji deformuoja gimdą ir sukelia kraujavimus ne per menstruacijas. Kai mioma auga ant gimdos išorinės sienos, mazgas spaudžia vidaus organus, tempia pilvaplėvę. Jei miomos mazge sutrinka kraujotaka, gali atsirasti ūmus skausmas (tokiu skundžiasi apie 20-30 proc. pacienčių). Jei auganti mioma spaudžia šlapimo pūslę, moteris dažnai šlapinasi, gali skųstis daliniu šlapimo nelaikymu. Kai miomos mazgas spaudžia tiesiąją žarną, moterį gali kamuoti vidurių kietėjimas, skausmingas tuštinimasis. Dėl miomos daug kraujuodama moteris gali net susirgti mažakraujyste. Gali atsirasti bendras silpnumas, moteris greitai nuvargsta, skauda galvą.

Net 40 proc. miomų randama per paprasčiausią profilaktinę ginekologo apžiūrą. Tuomet gimda būna kieta, padidėjusi, gruoblėta, užčiuopiami miomų mazgeliai. Diagnozė patvirtinama atlikus tyrimą ultragarsu.

Kodėl gimdoje atsiranda šių nepiktybinių auglių?

Priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jos auga dėl hormonų sutrikimų. Polinkis miomoms paveldimas.

Miomos gali atsirasti:

• moterims, kurių mėnesinių ciklas sutrikęs,
• toms, kurių organizme vyrauja estrogenai,
• sergančioms skydliaukės ar kitomis endokrininėmis ligomis,
• nutukusioms moterims.

Kaip miomos gydomos? Ar teks operuotis?

Moterį, turinčią miomą, turi kas 3 mėnesius patikrinti ginekologas. Nedidelės miomos gydomos hormonų preparatais.

Didelės, greitai augančios arba labai trukdančios (tarkime, kai moteris dėl miomos negali pastoti) – išoperuojamos.

Kartais užtenka pašalinti tik miomą, o kartais tenka šalinti visą gimdą. Turinčiai miomą moteriai patariama gerai maitintis, kad gautų pakankamai vitaminų ir geležies, skiriami gimdos tonusą gerinančių vaistų, vaistažolių, patariama vengti šildomųjų procedūrų pilvo apačioje (pavyzdžiui, nepatariama gulinėti šiltoje vonioje, soliariume, kaitintis saunoje, nes šilumoje miomos auga daug greičiau, kaip ir augalai šiltnamyje).

Ar negydoma mioma gali išnykti?

Taip, kartais, prasidėjus klimaksui, miomos išnyksta negydomos. Kartais miomos sumažėja ar net išnyksta po gimdymo.

Ar turint gimdos miomą galima pastoti ir išnešioti kūdikį?

Turinčios miomą pastoja sunkiau. Tačiau vaisiui augti mioma netrukdo. Kartais moteris sužino turinti miomą tik tada, kai pastoja. Mat nėštumo pradžioje atliekamas tyrimas ultragarsu, ir pastebima mioma.

Kokią kontracepciją patariate moterims, turinčioms miomų?

Jei mioma auga ant išorinės gimdos sienelės, tiks spiralė. Jei mioma auga gimdos viduje ar pačioje sienoje, spiralė netiks.

Turint miomą, nepavyks saugotis ir pagal biologinį metodą, nes esant miomai būna daug gleivių, ilgai kraujuojama, dėl to sunku nustatyti nevaisingas dienas. Hormoniniai kontraceptikai irgi nelabai tiks, nes gali paspartinti miomos augimą. Tad lieka mechaninės ir vietinės apsisaugojimo priemonės: prezervatyvai, makšties žvakutės, makšties tabletės, makšties kremai.

Ar miomos gali tapti piktybinėmis?

Taip nutinka labai retai – mažiau nei 1 proc. moterų, turinčių miomas. Piktybinėmis dažniausiai tampa greitai augančios miomos.

Kaip išvengti miomų?

Profilaktika viena: gyventi normalų gamtos sutvarkytą moters gyvenimą. Vadinasi: mylėtis, pastoti, išnešioti, gimdyti, maitinti krūtimi. Moteris, turinčias miomų, noriu nuraminti. Jei miomos stebimos, moteris laikosi gydytojo nurodymų, šie augliai sveikatai žalos nedaro. Jei turite miomą, vadinasi, Jūsų organizme daug moteriško hormono estrogeno. O tokios moterys ilgai atrodo jaunos, jų oda ilgai nesiraukšlėja, daug vėliau prasideda klimaksas (menstruacijos gali būti net iki 55 metų). Daugiau estrogenų turinčios moterys yra moteriškesnės.

Konsultavo ginekologė Dalia Ulevičienė

„Mamos žurnalas“