Ginekologė atsako į mamų klausimus 2

Neringos Laurinaitienės nuotr.

Neringos Laurinaitienės nuotr.

Man 23 metai. Po gimdymo pradėjau labai prakaituoti, tai sukelia daug nepatogumų. Prakaituoju net nieko neveikdama, paprasčiausiai sėdėdama. Nepadeda nei dažnas prausimasis, nei dezodorantai. Kodėl taip yra, kiek tęsis ir ką daryti?

Prakaitavimas būdingas pogimdyminiu periodu, kai keičiasi hormonų pusiausvyra. Svarbu, kiek laiko praėjo po gimdymo, ar dar maitinate krūtimi, ar atsistatė normalus menstruacinis ciklas. Prakaitavimo (hiperhidrozės) priežastys gali būti ir kitos:

skydliaukės sutrikimai;

specifinės infekcijos: chlamidijos, tbc, mikoplazmos;

cukrinis diabetas ir kt.

Kartais užtenka laikytis tam tikros dietos – vengti aštrių produktų, riebaus maisto, saikingai gerti alkoholį, mažinti kavos kiekį.

Kai paskutinį kartą buvau pas ginekologę, pažiūrėjusi mane echoskopu parašė diagnozę: adenomiosis. Ką tai reiškia? Radau labai mažai informacijos. Man 24 metai.

Adenomiozė – tai tam tikra endometriozės forma. Lytinių organų endometriozė skirstoma į vidinę, kai jos židiniai yra gimdos raumeniniame sluoksnyje, ir išorinę, kai židiniai yra už gimdos kūno ribų. Vidinė lytinių organų endometriozė vadinama adenomioze. Endometriozės židiniai aptinkami visame miometriume. Jie gali būti difuziniai arba mazgų formos. Pagrindiniai simptomai: skausmas prieš mėnesines ir pirmomis mėnesinių dienomis, mėnesinės tampa gausiomis ir ilgomis, gali būti „tepimų“ rudomis išskyromis. Vargina dispareunija – skausmingumas lytinių santykių metu. Jeigu simptomų nėra, tai gydyti nereikia, pakanka moterį stebėti. Jeigu vargina minėtieji simptomai, skiriamas gydymas, priklausomai nuo pacientės amžiaus, simptomų, ligos trukmės, požiūrio į vaisingumą ir kt.

32 nėštumo savaitę paėmus pasėlį iš makšties išaugo enterokokas. Gydytoja nuramino, kad enterokokas nepavojingas, kad jis jau visą gyvenimą „gyvena“ mano organizme. Bet po gimdymo liepė paimti pasėlį iš placentos. Papasakokite daugiau apie enterokoką.

Enterokokas nuolatos persistuoja jūsų žarnyne. Jam išaugus pasėlyje iš makšties, galime manyti, kad jis ten pateko iš tiesiosios žarnos. Paprastai makšties uždegimo jis nesukelia, gydymas nereikalingas. Dažniausiai šis sukėlėjas būna inkstų uždegimo priežastimi nėštumo metu. Pasireiškia klinikiniai pielionefrito simptomai ir reikia gydyti antibiotikais.

Po gimdymo praėjo 6 mėnesiai, man prasidėjo mėnesinės. Jos negausios, kraujas juodos spalvos. Ar tai normalu?

Po gimdymo pirmosios mėnesinės gali būti ne tokios, kaip anksčiau, nes jūsų organizmas tik atsistatinėja, „įeina į vėžes“, keičiasi hormonų pusiausvyra.

Kiek laiko po pirmojo gimdymo turi praeiti, kad moters organizmas jau būtų atsigavęs ir geriausiai pasiruošęs kitam nėštumui?

Rekomendacijų yra įvairių. Pageidautina, kad praeitų 2-3-4 metai, tada jūs jau baigiate maitinti krūtimi, atsistato menstruacijų ciklas, sukaupiate reikalingas medžiagas, „atgaunate figūrą“, dažniausiai spėjate sugrįžti į savo darbo kolektyvą. Yra įvairių teorijų ir apie antrojo vaiko žemesnį intelektą, jeigu mama nespėja atsistatyti po pirmojo gimdymo.

Kai gimiau, man buvo išnirę klubo sąnariai, teko dėti tvarsčius. Dabar laukiuosi pati, kokia tikimybė, kad ir mano vaikas gims su tokia pat diagnoze, ar tai paveldima?

Mergaitės klubo sąnario displazija serga 4-8 kartus dažniau negu berniukai. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino, o jie pasižymi sausgysles atpalaiduojančiu poveikiu.

Reikšmės turi netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, mažas vaisiaus vandenų kiekis, didesnis vaisiaus svoris, įgimtos kaulų ir raumenų anomalijos. 3 procentus naujagimių tuoj pat po gimimo reikia gydyti dėl „įgimto“ klubo sąnario išnirimo.

Dar apie 4 procentus naujagimių dėl kaulėjimo sutrikimų reikia gydyti per pirmuosius 3 mėnesius. Panaudojus ortopedinius įtvarus 3 mėnesius, sąnariai visiškai sugyja. Gydymo trukmė priklauso nuo gydymo kokybės. Jeigu šeimoje naujagimio tėvai yra sirgę klubo sąnario displazija, tai naujagimiui tikimybė susirgti šia liga yra 1,6 karto didesnė.

Ar tikrai nėščiosioms gyvybiškai svarbūs vitaminai? Kas nutiks, jei jų nevartosiu, bet valgysiu šviežias daržoves ir vaisius?

Augdamas vaisius iš mamos „paima“ jam reikalingas maisto medžiagas. Taip suderinti mitybą, kad jūs su maistu gautumėte visą reikalingų medžiagų kiekį, yra gana sudėtinga. Valgydama „už du“, jūs rizikuojate priaugti per daug svorio.

Be abejo, šviežios daržovės ir vaisiai yra svarbus vitaminų šaltinis, bet manau, kad vitaminai, skirti besilaukiančioms mamytėms, yra reikalingi. Tai ypač svarbu po 20-osios nėštumo savaitės, kai vaisius pradeda intensyviai augti. Tačiau gydytojai tik rekomenduoja, o kaip pasielgti – vartoti ar ne – sprendžia pati būsimoji mama.

Man 36 metai, turiu 2 vaikus. Neseniai sužinojau, kad gimdoje yra žirnio dydžio mioma, bet gydytoja nuramino, kad su ja galiu gyventi 100 metų. Norėčiau daugiau sužinoti apie miomas. Ar galiu išnešioti vaiką, turėdama miomą?

Gimdos mioma yra gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Dažniausiai serga 30-50 metų moterys. Miomos dažniausiai būna gimdos kūne, kartais aptinkamos gimdos kaklelyje ir toje vietoje, kur gimdos kūnas pereina į kaklelį. Maža mioma paprastai nesukelia jokių problemų. Išplitusi mioma gali sukelti dažną šlapinimąsi, mėnesinių ciklo sutrikimus, vidurių užkietėjimą, skausmą pilvo apačioje, skausmingus lytinius santykius, gausias mėnesines ir kt.

Jeigu mioma maža (jūsų atveju), ji tik stebima – reikia reguliariai lankytis pas ginekologą. Rekomenduojama vengti nėštumo nutraukimų, lytinių organų uždegimo, endometriozės. Laikui bėgant miomos linkusios didėti, todėl, jeigu planuojate vaikutį, reikėtų paskubėti. Išnešioti galite, bet jūsų nėštumas bus didelės rizikos ir turėsite lankytis pas patyrusį akušerį-ginekologą.

Dukra iš manęs paveldėjo toksoplazmozę. Ar tikslinga ligą gydytis abiems, jei ji nesukelia jokio šalutinio poveikio? Gal galite išvardinti kelis ligos simptomus, gal mes jų nežinome, nepastebime?

Toksoplazmozė yra lėtinė infekcinė liga, kuri sukelia nervų sistemos pakenkimus, kepenų ir blužnies padidėjimą bei dažnus skersaruožių raumenų (t.y. skeleto raumenų) pažeidimus. Ligą sukelia pirmuonis toksoplazma.

Toksoplazmozė gali būti įgyta arba įgimta.

Įgyta ūmi toksoplazmozė prasideda bendru negalavimu, silpnumu, raumenų skausmu, karščiavimu iki 380C. Padidėja kaklo, pažandiniai, pakaušio, pažastų limfmazgiai. Galimas odos bėrimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų pažeidimai. Įgyta lėtinė toksoplazmozė būna besimptomė.

Ūmia įgimta toksoplazmoze sergantis naujagimis karščiuoja, padidėja jo kepenys, blužnis, atsiranda bėrimas, išsivysto gelta, plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, sutrinka kraujo krešėjimas. Poūmės ligos stadijos metu vyrauja smegenų ir jų dangalų pažeidimai, būna traukulių, paralyžių. Lėtinei įgimtai toksoplazmozei būdingas sunkesnis pažeidimas: sklaidos defektai, ryškūs galvos smegenų pažeidimai, sukalkėjimo židiniai, akių tinklainės pažeidimai.

Apie gydymo tikslingumą, atlikęs reikalingus tyrimus, sprendžia gydytojas infektologas.

Atsakė akušerė ginekologė Linda Širšinaitienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 4 = vienuolika

Kitos temos: