Miomos, cistos, polipai ir kiti žodžiai, kurių nenorėjote išgirsti

Gimdos ir kiaušidžių dariniai – dažna ginekologinė problema. Retai kuri moteris niekada neturėjo cistos, miomos ar polipų. Net medikai ne visada gali atsakyti – kodėl atsiranda darinių lyties organuose. Apie tai kalbamės su specialiste.

Konsultuoja gydytoja akušerė-ginekologė dr. Danguolė Vildaitė.

Kokių nepageidaujamų darinių gali atsirasti moters reprodukciniuose organuose?

Moterys dažnai painiojasi ir sako: aš turiu gimdoje cistą ar kiaušidėse – miomą. Iš tiesų, cistos yra kiaušidžių dariniai, o miomų ir polipų gali būti tik gimdoje. Kadangi šie dariniai skirtingi, apie juos reikėtų kalbėti atskirai.

Miomos – tai nepiktybiniai gimdos raumeninio bei jungiamojo audinio augliai, jų dažniau pasitaiko vyresnėms nei 30 metų moterims. Kas 4-5 moteris turi miomų. Miomos dažniau aptinkamos apkūnesnėms moterims. Ypač miomų padaugėja prieš menopauzę, kai sutrinka hormonų pusiausvyra.

Labai jaunoms moterims miomų pasitaiko retai.

Išgirdusios apie miomas moterys labiausiai bijo, kad jos nebūtų piktybinės. Ar gali mioma supiktybėti?

Taip pasitaiko tik iki 3 proc. miomų, ir dažniausiai tais atvejais, kai darinys labai gretai auga – per mėnesį paauga 2 ir daugiau cm. Didesnė tikimybė, kad mioma taps piktybiška, yra vyresniame amžiuje, nuo 35 metų.

Kaip suprasti, kad gimdoje auga mioma? Ar moteris tai jaučia?

Jei moteris niekuo nesiskundžia, tikrai pakanka pas ginekologą lankytis kartą per metus. Miomos labai dažnai diagnozuojamos profilaktinio patikrinimo metu. Miomą aptikti nesunku – atliekant vaginalinę echoskopiją aptinkamas raumeninis mazgelis, kuris gali augti pačiame gimdos raumenyje, po gleivine arba gimdos paviršiuje. Jei mioma nedidelė, moteris nieko nejaučia ir niekuo nesiskundžia. Jei mioma didesnė, moters pojūčiai priklauso nuo to, kokia ta mioma. Kai mioma auga po gleivine, ji didėja į gimdos ertmę, neleidžia gimdai po mėnesinių susitraukti, gali sukelti tepimus po mėnesinių, kraujavimus ir tada – mažakraujystę. Kai mioma auga ant gimdos sienelės, moteris gali ilgai nieko nejausti, nebent mioma spaudžia šlapimo pūslę, tiesiąją žarną. Tada moteris nori dažniau šlapintis, jai sunkiau tuštintis ar skauda mylintis.

Ar visada radus miomą moteris siunčiama operuotis?

Tikrai ne, nebent mioma labai didelė. Pirmiausia skiriamas gydymas vaistais ir mioma stebima – moteris turi apsilankyti pas gydytoją po 3 mėnesių. Priklausomai nuo miomų dydžio, skaičiaus, moters planų pastoti bei bendros savijautos, sprendžiama, ką daryti toliau. Kadangi miomos yra hormoninės kilmės dariniai, atėjus menopauzei jos susitraukia (nes pakinta hormoninis fonas). Operuojama tuomet, kai mioma labai greitai auga, kai gausėja kraujavimų, kamuoja skausmai (sutrikus miomos mitybai, ji pradeda irti, o tai sukelia skausmą). Žinoma, operuojama ir tada, kai mioma spaudžia kiaušintakius ir trukdo pastoti.

Ar turint miomą galima pastoti ir sėkmingai išnešioti? Moterys pasakoja, kad mioma pastebima tik atliekant tyrimą ultragarsu nėštumo metu.

Taip pasitaiko gana retai, dažniau toms moterims, kurios pastoja būdamos 30 metų ir vyresnės.

Apskritai, daugelį ginekologinių problemų, tarp jų ir endometriozės bei miomų atsiradimą, įtakoja tai, kad moterys dabar vėlina pirmąjį nėštumą. Statistikos departamento duomenimis, vien per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2001 m. iki 2010 m.) vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje pailgėjo 2 metais iki 28,9 metų.

Miomos (kaip ir endometriozė) yra hormoninės kilmės liga. Nėštumo metu hormonai keičiasi, ir miomos (kurios jau buvo iki nėštumo, bet neaugo) gali pradėti augti greičiau, todėl tiriant vaisių ultragarsu gali būti aptikta ir mioma. Paprastai miomos auga pirmaisiais nėštumo mėnesiais, paskui jų augimas sustoja, tik labai retai jos auga ir vėliau.

Ar mioma gali užaugti labai didelė, pvz., arbūzo dydžio?

Miomos tikrai gali užaugti iki arbūzo dydžio. Moteris jaučia, kaip keičiasi pilvo forma, užčiuopia darinį, tačiau nieko blogo nejaučia. Didžiausia mano kolegų ginekologų išoperuota mioma svėrė 10,5 kg (tai tris kartus daugiau nei sveria naujagimis).

Kodėl kiaušidėse atsiranda cistų, kokių jų būna?

Kiaušidžių cista – tai nedidelis darinys kiaušidės viduje ar paviršiuje, primenantis skysčio pripildytą pūslelę. Vaisingame amžiuje cistų pasitaiko labai dažnai, galima sakyti, kad kiekviena moteris yra turėjusi hormoninę cistą. Cistų kilmė įvairi, dažnai jų atsiradimo priežastis nėra aiški. Dažniausiai moteris vargina vadinamosios funkcinės cistos, atsiradusios sutrikus hormonų pusiausvyrai organizme.

Tokios cistos būna folikulinės, kai bręstant kiaušialąstei kiaušidėje neįvyksta ovuliacija, ir folikulinė ertmė lieka padidėjusi arba auga toliau. Būna geltonkūnio cistų – kai plyšusio per ovuliaciją folikulo vietoje formuojasi cistinė ertmė. Prieš 15-20 metų buvo labai sunku nustatyti, kokia tai cista, bet dabartiniai diagnostikos ultragarsu metodai ir sukaupta patirtis leidžia prognozuoti, kokios kilmės yra cista.

Iš kokių požymių galima spręsti, kad kiaušidėse atsirado cista?

Dažniausiai sutrinka mėnesinių ciklas. Folikulinės cistos atitolina ciklą, nes neįvyksta ovuliacija, o geltonkūnio cistos, kurios formuojasi po ovuliacijos, sukelia nereguliarius kraujavimus, užsitęsia mėnesinės. Kadangi dauguma cistų išnyksta savaime, ciklas gali ir nesutrikti. Kartais moterys, kurioms jau cistos gydytos ar net operuotos, sako, kad jaučia atsiradusias naujas cistas – kiaušidžių vietoje maudžia, tempia, jaučia diegliukus. Kadangi cistos apvalkalėlis trapus, šis mažas „balionėlis“ gali įplyšti lytinių santykių metu. Tuomet skystis iš cistos išsilieja į pilvo ertmę ir sukelia pilvaplėvės reakciją – pradeda stipriai skaudėti. Diegiantis skausmas trunka apie 10-15 minučių, moterys labai išsigąsta, kreipiasi į gydytoją. Kartais cista įplyšta per kraujagyslę, tada išsilieja ne tik cistos turinys, bet ir kraujas.

Tokiais atvejais tenka ir operuoti. Cistos nėra tokie nekalti dariniai, į kuriuos galėtume nekreipti dėmesio. Diagnozavus cistą, ją reikia stebėti ir pažaboti jos augimą.

Kaip gydomos cistos?

Jei moteris jaunesnė nei 40 metų, jos neskubama operuoti, o skiriamas gydymas sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis. Jei per 3-6 mėnesius cista ne mažėja, o didėja, svarstoma dėl operacijos, tačiau dažniausiai moteris būna gydytojo stebima tam tikrą laiką. 20-30 metų amžiaus moterims kiaušidžių cistos tampa piktybinės itin retai.

Dažniau piktybinės tampa ne hormoninės cistos. Kaip sužinoti, kokia cistos kilmė? Hormoninė cista reaguoja į hormonų pokyčius mėnesinių metu, o nehormoninė lieka tokia pati ir prieš mėnesines, ir po jų. Gydytojas atlieka tyrimą ultragarsu, po kurio laiko jį kartoja, dar atliekami kiaušidžių vėžio žymenų tyrimai, o tada jau sprendžiama, kokį gydymo būdą rinktis. Dabar itin daug endometriozinių cistų, kurios neišnyksta ir sukelia moteriai vaisingumo problemų.

Labai mažai informacijos apie gimdos polipus. Ar jie pavojingi?

Polipai – gleivinės dariniai, kurie gali būti gimdos kaklelio išorėje, kaklelio kanale, o dažniausiai – gimdos gleivinėje. Išauga standžios, elastingos, apvalių formų išaugėlės, kurios gali būti iki kelių centimetrų dydžio. Jeigu polipai yra gimdos kaklelyje, jokių simptomų nebūna (tiesiog polipai aptinkami profilaktinės apžiūros metu). Jeigu jie yra gimdos gleivinėje, sukelia tepliojimą, kraujavimą prieš ir po mėnesinių bei gausias mėnesines. Jei moteris jauna, negimdžiusi, polipus tik stebime, nes kartais ir pati gimda juos pašalina (polipai laikosi ant plonų „kojyčių“, kurios gimdai susitraukinėjant gali nutrūkti, ir taip polipai pasišalina). Jei „kojytė“ stipriai laiko polipą, ir gimda jo niekaip negali pašalinti, atliekama histeroskopinė operacija, kurios metu per gimdos kaklelį polipas pašalinamas specialia elektros kilpute ir tuomet ištiriamas. Iki menopauzės polipai labai retai tampa piktybiniai. Jie šalinami ne dėl vėžio tikimybės, o dėl to, kad sukelia gausius kraujavimus, trukdo moteriai pastoti.

Pastebėjome, kad polipų vis daugėja, kol kas nesuprantame, kodėl – ar dėl moterų mitybos, ar dėl saulės aktyvumo, radiacijos, elektromagnetinių laukų.

Moterys dažnai klausia – ar išoperuota cista, mioma, polipai ataugs?

Taip, girdime ir mes tokių pasvarstymų: „Man blogai atliko operaciją, nes darinys ataugo“. Iš tikrųjų tas pats darinys, kurį išoperavo (cista, mioma, polipas) neatauga, nes jo nebėra, jis išoperuotas. Tiesiog kitoje vietoje išauga naujas darinys. Yra moterų, kurios dėl joms būdingos hormonų apykaitos turi polinkį susidaryti šiems dariniams. Juk ir apgamų vieni turime daug, o kitiems jų visai neatsiranda. Jei apgamuotam žmogui išoperuosime visus apgamus, po kurio laiko jų vėl gali susiformuoti, nes toks yra jo organizmo polinkis.

Ką gali padaryti moteris, kad šių nepageidaujamų darinių lyties organuose neatsirastų?

Moteris gali labai daug ką padaryti dėl savęs. Moters hormoninį foną reguliuoja smegenų žievė ir požievis. Šie centrai atsakingi ir už emocijas, reakciją į stresines situacijas. Seniai įrodyta, kad emociniai veiksniai gali keisti hormonų gamybą. O jai sutrikus, gali atsirasti ir miomų, ir cistų. Ypač hormonų foną sutrikdo užsitęsęs stresas. Todėl moterims patariame išmokti įveikti stresą, rasti būdų atsipalaiduoti, pailsėti. Mūsų moterys perfekcionistės, jos nori būti tobulos – gražios, lieknos, daug uždirbti, būti puikios mamos ir žmonos, vairuoti automobilį, keliauti. Vis dėlto organizmas ilgainiui su tokiu krūviu nebesusidoroja. Tada organizmas pasiunčia signalų, kurie moterį įspėja, kad jau laikas prioritetus susidėlioti kitaip. Jei šeimoje ar giminėje yra sveikatos silpnųjų vietų, jos nukenčia pirmiausia.

Gimdos miomų, kiaušidžių cistų ir polipų prevencinė priemonė yra hormoninės kontraceptinės tabletės (SKT). Jos blokuoja kiaušidžių hormonų gamybą, moteriai nevyksta ovuliacija. Tuomet lytinių hormonų kiekis kraujyje būna tolygesnis, nepatiriama didelių svyravimų, kurie skatina darinius atsirasti. Kadangi nėra hormonų lygio pokyčių, „stabilesnį gyvenimą“ gyvena ir gimdos gleivinė, todėl nelieka sąlygų susiformuoti polipams. Manoma, kad miomų susidarymą skatina moteriškų hormonų estrogenų perteklius. Vartojant SKT jų kiekis būna normalus, todėl rizika susidaryti miomoms sumažėja. Įrodyta, kad vartojančios SKT moterys labai retai turi cistų. Kontraceptikai būna skiriami gydymui ir tuomet, kai dėl lyties organuose atsiradusių darinių moteris negali pastoti.

Miomos

Dydis: nuo kelių iki 20 cm.

Simptomai: gausios mėnesinės, danas šlapinimasis, apsunkintas tuštinimasis, skausmingi lytiniai santykiai.

Polipai

Dydis: nuo kelių mm iki kelių cm.

Simptomai: nereguliarus kraujavimas, kraujavimas po lytinių santykių, gausios mėnesinės, tepliojimas.

Cistos

Dydis: nuo kelių mm iki 10 cm, kartais ir daugiau.

Simptomai: toje pusėje, kur yra cista gali mausti, tempti pilvo apačią.

Apie riziką

Didesnė rizika, kad moteriai susidarys cistos, miomos ar polipai, jei šių darinių turi artimos giminaitės.

Gimdos miomos dažniau aptinkamos apkūnesnėms moterims.

Cistos, miomos, polipai gali būti įtempto gyvenimo, nuolatinio streso pasekmė.

Lytinių organų dariniai labiau gresia toms, kurios atitolina natūralius reprodukcinius procesus – nėštumą, gimdymą, žindymą.

Sudėtinės kontraceptinės tabletės sumažina riziką atsirasti kiaušidžių ir gimdos dariniams.

„Mamos žurnalas“