Gimdos kaklelio žaizdos

Gimdos kaklelis – siauras 3 cm ilgio „koridoriukas“, kuriuo gimda jungiasi su makštimi. Mažytis, bet labai opus, dėmesio reikalaujantis organas, apie kurio problemas nuolatos sulaukiame Jūsų klausimų.

Agnės laiškas

Būdama 16 metų pirmąkart apsilankiau pas ginekologę ir sužinojau, kad turiu žaizdelę gimdos kaklelyje. Buvo ašarų, kadangi griežtoko būdo gydytoja pasakė, kad reikia atlikti prideginimo operaciją. Skambinau mamai, verkiau, mat galvojau, kad čia pasaulio pabaiga.

Mama paaiškino, kad nieko čia baisaus, tad nusiraminau ir po kurio laiko nuėjau pas kitą gydytoją, dirbančią toje pačioje poliklinikoje. Ji nepatarė uždeginti žaizdelės, pasakė, kad po gimdymo žaizdelės pranyksta, susitvarko.

Ištekėjau, pradėjau lauktis, tačiau nesivystė vaisius. Teko važiuoti į ligoninę abrazijai. Nutariau po abrazijos kreiptis į privatų kabinetą. Ten gydytoja atliko PAP tyrimą (dėl gimdos kaklelio vėžio), kolposkopijos būdu parodė, kad turiu gimdos kaklelyje pažeidimą. Tyrimai parodė diagnozę – CIN2. Gavau siuntimą operacijai į onkologinę polikliniką. Žinoma, sureagavau skaudžiai, jau vien ką reiškia žodis „onkologinis“.

Onkologinės poliklinikos ginekologas apžiūrėjo ir skyrė laiką operacijai. Tačiau nutariau nueiti dar pas kitą gydytoją pasitikrinti, ar tikrai tos operacijos reikia. Jis pasisakė prieš operaciją, mat esu negimdžiusi. Pasiūlė gydymą vaistais. Po gydymo man vėl atliko PAP tyrimą – rezultatai rodė, kad yra nežymių epitelio pakitimų. Gydytojas leido galvoti apie pastojimą. Su vyru labai apsidžiaugėme. Rugsėjo pabaigoje sužinojome, kad laukiamės. Tačiau… ir vėl nesivystantis nėštumas, vėl abrazija, vėl ašarų pakalnė. Šįsyk abraziją atliko kitoje ligoninėje, tyrimų atsakymus gavau po dviejų savaičių.

Šokas, mat tyrimai parodė, kad vėl žymūs epiteliniai pakitimai, vėl CIN2. Gydytojos teigimu, „su tokia diagnoze vaikų nesulauksi – reikia operuoti“.

Verkdama nulėkiau į polikliniką siuntimo, bet mano ginekologės vos neištiko šokas, kai pasakau, kad mane guldo operacijai dėl gimdos kaklelio supiktybėjusios žaizdelės. Ji pasakė, kad jokiu būdu operacijos nedarytų, nes nesu gimdžiusi.

Tuomet operatyviai padarė dar vieną pakartotinį PAP tyrimą, kurio atsakymas turėjo parodyti, ar išties turiu pakitusių vėžinių ląstelių. Su nerimu laukiau pirmadienio, nes tyrimų atsakymas turėjo lemti, ar antradienį turėčiau eiti į operaciją. Pirmadienį gydytoja su džiaugsmu pasakė, kad tyrimo atsakymas geras, vėlgi ASCUS – nežymūs epitelio pakitimai. Taigi operuoti nereikia.

Taip ir blaškausi tarp gydytojų, kurie niekaip nenusprendžia, ar reikia operuoti, ar ne… Vis darau tyrimus, kurie kaskart skirtingi…

Pagarbiai, Agnė (34 m.)

Į Jūsų klausimus paprašėme atsakyti gerai apie tai išmanančio specialisto – Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojo onkoginekologo dr. Sigito Petraičio.

Nuo gimdos kaklelio vėžio mirė britų pramogų žvaigždė Jane Goody. Jai buvo 27 metai, ji buvo pagimdžiusi du vaikus, vadinasi, jos gimdos kaklelį gydytojai tikrai buvo matę. Negana to, paaiškėjo, kad jai buvo atlikinėjami ir PAP* tyrimai. Kodėl taip atsitinka?

Britės pavyzdys atskleidžia vieną Vakarų medicinos tendenciją. Kuo toliau, tuo labiau tarp jaunų gydytojų įsivyrauja „tyrimų-aparatinė“ medicina, kai nebėra klinikinio mąstymo, gydytojo nuomonės. Mąstoma – jei aparatas parodė, kad tyrimas geras, vadinasi – moteris sveika. Padariau viską pagal standartą, ir žinokitės. O juk būtina įsigilinti į kiekvienos moters istoriją, smulkiai išklausinėti, kuo ji skundžiasi, tiesiog „ištraukti“ iš jos simptomus. J.Goody pasireiškė tam tikri simptomai, tam tikra vėžio forma, o gydytojai to nematė, netiksliai paėmė mėginį tyrimams. Deja, ir mūsų šalyje taip nutinka – gydytojams trūksta onkologinio budrumo. Pirmiausia ieškoma visų įmanomų ligų, o tik tada vėžio. Reikėtų daryti atvirkščiai – žiūrėti, ar pacientei nėra vėžio, o tik tada – ar nėra uždegimo, kitų ligų.

Vadinasi, net ta moteris, kuri nuolatos darosi PAP tyrimą, negali būti tikra, kad gydytojas jį gerai paims?

Jeigu moteris susirgo gimdos kaklelio vėžiu, yra du kalti – pirmiausia, ji pati (jei nesitikrina), ir antras – ją prižiūrintis gydytojas. Daugiau kaltų neieškokite.

Gimdos kaklelyje negali būti jokių defektų. Moterys dažnai girdi „jūs turite žaizdelę, mes ją stebėsime“. Ką reiškią „stebėsime“? Jei jums ant veido būtų žaizdelė, ar jūs su ja vaikščiotumėte? Žinoma, kad ne – skubiai bandytumėte gydyti.

Yra tam tikros grupės moterų – paauglės, negimdžiusios, nėščiosios – apie kurias pakalbėsime atskirai. Dabar kalbu apie „paprastas“ moteris, kurioms žaizdeles „stebi, stebi stebi“, o paskui paaiškėja – jau vėžys. Ribą, kur dar ne vėžys, o kur jau vėžys, apčiuopti labai sunku, o pražiūrėti – labai lengva.

Ką daryti, jei PAP tyrimas parodė pakitimus?

Kai Lietuvoje prasidėjo visuotinė moterų patikra (PAP tyrimas skiriamas moterims kas 3 metus), mūsų skyrių užplūdo minia moterų su išpūstomis iš baimės akimis, nes joms rasta vėžinių ląstelių, tad reikia greitai pjauti! Iš tikrųjų nežymūs pakitimai ar I-II laipsnio displazijos nėra vėžys. Nereikia panikuoti – tai tik paviršiniai pakitimai. Tos displazijos gali pačios pranykti, gali ir progresuoti.

Citologas, kuris laboratorijoje tiria paimtą mėginį, parašo, kokias mato ląsteles. Tačiau sprendimus turi priimti gydantis gydytojas, kuris mato ne tik citologo išvadas, bet ir pacientės ginekologinę būklę. Aklai pasakyti, kad „jūsų ląstelė pakitusi“ negalima. Pakitusias ląstelės galima vėl padaryti sveikomis, jei gydytojas imsis teisingų veiksmų – sureguliuos moters hormonų foną, išgydys lėtinius uždegimus. Įsivaizduokite, net 30 proc. atvejų išpjovus gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus, gaunamas atsakymas – lėtinis uždegimas, lėtinė gėrybinė žaizda. Vadinasi, ginekologai neskiria reikiamo antiuždegiminio gydymo.

Ginekologai turi savo argumentą – žaizdelę išgydysime, kai pagimdysite. Kodėl nenorima gydyti gimdos kaklelio žaizdelių negimdžiusioms?

Terminas „žaizdelė“, žinoma, liaudiškas. Tai visa paletė įvairių gimdos kaklelio epitelio defektų. Dėl to taip skiriasi gydymo būdai. Tarkime, esate pagimdžiusi vieną vaikutį, turite gimdos kaklelio žaizdelę, kurios onkocitologiniai tyrimai geri. Už metų ruošiatės gimdyti antrą vaiką. Tuomet tikrai verta palaukti ir su žaizdele nieko nedaryti. Bet jei visus vaikus jau pagimdėte ir daugiau neplanuojate, tada reikia žaizdelę sutvarkyti.

Žodžiu, žaizdeles gydyti reikia, bet jaunoms moteris, kurios dar negimdžiusios arba dar gimdys, verta rinktis švelnius gydymo metodus, bandyti išvengti drastiškų operacijų.

Kodėl taip išsiskiria gydytojų nuomonės – vieni liepia žaizdeles deginti, šaldyti, kiti – operuoti?

Jei yra gimdos kaklelio epitelio defektas, jį galima sunaikinti elektra, chemija, lazeriu, azotu. Tačiau galima tą defektą ir išpjauti. Mes, onkologai, pasisakome už operaciją. Kodėl? Nes sudeginus tą defektą mes nežinome, koks jis buvo. O operacijos metu išpjovus pakenktą audinį galima jį ištirti.
Gimdos kaklelio operacija neužkerta kelio paskui moteriai mylėtis, dėtis kontraceptinės spiralės, gimdyti.

Ar gali būti, kad buvusi žaizdelė po gimdymo išnyksta?

Taip, gali būti. Gimdymo metu ir po jo gimdos kaklelio struktūra ir išsidėstymas gali pasikeisti. Galima sakyti, kad vienokį gimdos kaklelį moteris turi iki gimdymo, o kitokį – po gimdymo.

Jei moteris nuolatos tikrinasi, ar ji gali jaustis saugi?

Kaklelis yra labai dėkingas apžiūroms – jį galima apžiūrėti be jokių intervencijų, akimis. Kaip ir oda ar iš dalies krūtys, gimdos kaklelis yra vadinamosios vizualios lokalizacijos. Be to, gimdos kaklelis turi savo ikivėžį, kurį galima „sugauti“ ir diagnozuoti. Kita vertus, gydytojas mato kaklelio išorę, bet juk jis turi ir įėjimo žiotis, ir kanalą, kur gali slypėti patologija (kaip atsitiko ir minėtai anglei J.Goody). Išvada – viską lemia ginekologo profesionalumas, jo mokėjimas pamatyti, įtarti. Geras gydytojas iš pokalbio su pacientu gali nustatyti 70-80 proc. diagnozės. Tai medicinos klasika: pagrindinis dalykas – gerai surinkti anamnezę.

Kaip ir kodėl išsivysto gimdos kaklelio vėžys?

Iš esmės tai – infekcinė liga, žinoma nuo senų laikų, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka žmogaus papilomos virusui (ŽPV). Pastarojo nešiojimas dar nereiškia, kad jūs automatiškai susirgsite gimdos kaklelio vėžiu: pasaulyje infekuotumas šiuo virusu, priklausomai nuo šalies, svyruoja nuo 5 iki 40 % moterų, pvz. JAV – 26 %, Švedijoje 12,8 %. Vėžio paleidžiamieji mechanizmai nežinomi, manoma, kad jis pradeda veikti nusilpus imunitetui, kuriam „padeda“ rūkymas ir lytinių partnerių kaita, lėtiniai uždegimai.

Ar moteris, kuri visą gyvenimą nugyvena su vienu partneriu, mažiau rizikuos užsikrėsti ŽVP ir susirgti gimdos kaklelio vėžiu?

Buvo tirtos Šveicarijos vienuolės, paaiškėjo – jos gimdos kaklelio vėžiu beveik neserga. Tačiau daugiau serga kitais vėžiais – krūties, kiaušidžių, gimdos kūno, nes šie navikai susiję su hormonais. Vienuolės negimdo, nežindo, todėl neblokuojamos ovuliacijos, ir labiau gresia minėti vėžiai.
Vos moteris pradeda gyventi lytinį gyvenimą, jos gimdos kaklelis pradedamas veikti infekcijų ir mechaniškai. O jei dar pasitaiko nėštumų nutraukimų, rizika dar padidėja. Jei moteris gyvena su vienu vyru, ji nėra labiau saugi, nes tai nereiškia, kad jos vyras gyvena/o su viena moterimi…

Ką manote apie vakcinas nuo gimdos kaklelio vėžio?

Vakcina yra geras dalykas, o bus dar geriau, kai ši vakcina bus ir gydomoji. Tarkime, surandame moteriai žmogaus papilomos virusą (ŽPV). Ir kas toliau? Nieko. Viruso neturime kuo gydyti. Jei būtų sukurta gydomoji vakcina, būtų šaunu. Kol kas vakcina nuo ŽPV – naujovė, Lietuvoje dar nelabai paplitusi.

Reikia nepamiršti, kad skiepijimasis neišvaduoja moters nuo pareigos tikrintis. Ar skiepyta, ar neskiepyta, turi darytis PAP tyrimą. Čia ne taip, kaip pasiskiepijus nuo raupų – dūris vaikystėje, ir visą gyvenimą esi ramus.

Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva statistiškai velkasi Europos uodegoje. Kodėl? Juk valstybė finansuoja PAP patikrą.

Taip, ligonių kasos finansuoja kartą per 3 metus atliekamą PAP tyrimą. Tačiau ar žinote, kiek moterų šioje programoje dalyvauja? Apie 10 proc. Jei norime, kad patikra būtų veiksminga, reikia, kad pasitikrintų 80 proc. moterų. Baisu, bet moterys neina tikrintis. Gyvena viduryje Vilniaus, dirba ministerijose, yra išsilavinusios, turi pinigų, o ateina su III-IV stadijos vėžiu. Paaiškėja – pas ginekologą nebuvusios 8-10 metų. Kai paklausi, kodėl nesitikrino, atsako – „maniau, kad esu sveika“. O kai paklausi, kada buvo pas odontologą, atkerta – „lankausi kas tris mėnesius, juk dantys turi būti gražūs!“. Bet juk nuo „negražių dantų“ niekas nemiršta, o nuo gimdos kaklelio vėžio, deja, taip… Kiekvienai sveikai moteriai kaip „Tėve mūsų“ kasmet reikėtų apsilankyti pas du gydytojus – mamologą ir ginekologą.

Jei moteriai nustatomas invazinis gimdos kaklelio vėžys, vadinasi, labai daug procesų, kurie rutuliojosi iki to, buvo pražiūrėta. Net jei tai agresyvios, žaibiškos vėžio formos, jos gimdos kaklelyje nebūna iš karto – pakankamai ilgas kelias iki to.

O Lietuvos statistika prasta dar ir todėl, kad pagerėjo diagnostika. Kai prasidėjo patikra (PAP tyrimas), diagnozuojama daug mikrovėžių. Iš vienos pusės, patikros programa pablogino statistiką, iš kitos pusės – išgelbėjo daugybę moterų. Juk tie mikrovėžiai, kuriuos išgydome be didelių problemų, ilgainiui negydomi būtų moteris pražudę.

Kelerių metų merginoms reikėtų pirmą kartą apsilankyti pas ginekologą?

Kai tik pradėjote gyventi lytinį gyvenimą, tai ir pirmyn! Valstybė PAP tyrimą apmoka tik moterims nuo 25 metų ir tik kas 3 metus – viskas atsiremia į pinigus. Tačiau šis tyrimas nėra brangus, ir moteris turėtų jį pasidaryti anksčiau ir dažniau. Gaila, kad dar nėra tradicijos nuolatos tikrintis. Kitose šalyse žmonės drausminami, naudojama švelni prievarta, pavyzdžiui, Vokietijoje kasmet skiriama draudimo suma profilaktiniam tikrinimui, jei nepanaudoji, pinigai „nuplaukia“. Nenorėdami prarasti pinigų praktiški vokiečiai eina tikrintis.

Lietuvoje populiarios „vienkartinės akcijos“, kai žmonės suskumba tikrintis susirgus kam nors iš darbovietės ar išgirdę apie garsaus žmogaus mirtį nuo vėžio. Profilaktiniai pasitikrinimai jokiu būdu negali būti „akcijiniai“. Tai turi būti normalus, nuolatinis, kasmetinis darbas. Kol kas vienintelis apsisaugojimas nuo gimdos kaklelio vėžio yra laiku pasitikrinti. Kaip minėjau, gimdos kaklelis yra „dėkingas“, nes galima nustatyti ikivėžines būkles, kai tuo tarpu kituose organuose galime nustatyti tik pirmas stadijas (o kitur – net pirmų stadijų neįmanoma „pagauti“).

Ar moteris, kuriai išoperuotas gimdos kaklelis, gali pastoti, išnešioti, pagimdyti?

Taip, gali.

Kokie gimdos kaklelio negalavimų požymiai?

Nefiziologinės išskyros (gausios, skleidžiančios kvapą, turinčios spalvą); skausmas po lytinių santykių; pilvo apačios, strėnų, krūtų maudimas; išskyros iš krūtų spenelių. Grėsmingas simptomas yra kraujas ne mėnesinių metu. Tai gali būti ir užleisto proceso simptomas. Kartais moterys sako, kad po santykių pamato, jog išbėgusi sperma rausva. Vadinasi, ji nusidažiusi krauju, tai nėra normalu. Moteris turi stebėti save, pajusti, kada pasidaro kažkas ne taip, kaip visada.

Kodėl ginekologinių vėžių senovėje buvo mažiau?

Vėžys – civilizacijos produktas ir moterų susipykimo su gamta rezultatas.

Moteris per savo gyvenimą patiria apie 450 ovuliacijų. Vienas nėštumas ir gimdymas blokuoja maždaug 20 ovuliacijų. Tuo metu, kai vyksta ovuliacija, „sukyla“ hormonai, kurie stimuliuoja gimdą, kiaušides, krūtis. Tie hormonai ruošia organizmą nėštumui. Kadangi anksčiau moterys gimdė tiek, kiek Dievas davė, jų ovuliacijos buvo beveik nuolatos blokuojamos. Vadinasi, moterys apsaugodavo savo organizmą nuo tų sukylančių ir lytinius organus stimuliuojančių hormonų. Be to, aplinka ir maistas buvo švarūs, lytinių ląstelių nepažeisdavo civilizacijos ligos.

Dabar viskas atvirkščiai. Moterys gimdo mažai, vėlai, ovuliacijų neslopina, todėl hormonai stimuliuoja jų lytinius organus kas mėnesį. Gamtos skirtas reprodukcinis moters amžius – nuo 15 iki 35. Nuo 40-43 metų jau prasideda hormonų persitvarkymas. Anksčiau moterys vaikus pagimdydavo iki 30 (juk vidutinė moters gyvenimo trukmė viduramžių Europoje buvo 33 metai). Dabar viskas pasisuko taip, kad savo reprodukcinį amžių moterys praleidžia besimokydamos, besirūpinamos karjera, keliaudamos. Apie vaikus jos pradeda galvoti virš 30-ties. Tačiau medicina ir gyvenimo sąlygos moteriai prailgino tik gyvenimo trukmę, bet ne reprodukcinį amžių. Niekas jo prailginti negali.

Štai, ateina 35 metų „mergina“, kuri nė karto dar negimdė, bet ir ovuliacijų neblokavo. Ji negali pastoti. Natūralu. Jeigu mėnesinės prasidėjo 13 metų, tai iki 35 metų moteris jau yra patyrusi 264 ovuliacijas (po 12 per 22 metus). Pakitimus lytinėse ląstelėse padarė užterštumas, chemizuotas maistas, stresas, radiaciniai spinduliai, radijo bangos, elektromagnetiniai laukai, infekcijos. Dėl to, kad lytinės ląstelės išsigimė, užklupo civilizacijos ligos – cistinės mastopatijos, kiaušidžių cistos, endometriozė, lėtiniai uždegimai. Nieko nuostabaus, kad į menopauzę tokia moteris įžengs su pakenktomis lytinėmis ląstelėmis. Štai dėl ko onkologinių ligų daugėja – gyvename ne pagal gamtos dėsnius.

Žinoma, negalime pasakyti moteriai – gyvenk pagal gamtą, gimdyk kas 2 metus kokius 14 vaikų, taip stabdysi savo ovuliacijas ir nesusirgsi vėžiu.

Tačiau galima pasinaudoti civilizacijos sukurtais ovuliacijos blokuotojais – hormoniniais kontraceptikais.

Vyrai taip stipriai nenusižengia gamtos dėsniams kaip moterys. Jie gamina spermą ir 2 kartus per savaitę ją atiduoda. Biologiškai jie save realizuoja puikiausiai. O kaip biologiškai realizavo save mano minėta negalinti pastoti 35-metė? Nekalbu apie postus, mašinas, laipsnius. Ta moteris susipyko su gamta, todėl nebegali susilaukti vaikų, o po 15 metų, tikėtina, gali susirgti vėžiu…

Apie gimdos kaklelio vėžį

Gimdos kaklelio vėžys – šiuo metu pasaulyje antra pagal dažnumą moterų vėžinė liga (po krūties vėžio) bei trečia pagal mirštamumą. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi. Per metus pasaulyje suserga apie 16, o miršta 9 iš 100 000 moterų.

Pasaulyje kas 2-3 minutes nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta po 3 moteris kiekvieną dieną, Lietuvoje – 5 moterys per savaitę.

Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja moterims, kurioms per 30 metų, o daugiausiai serga 45-55 metų moterys. Tačiau šia liga gali susirgti kiekviena, tiek jaunesnė, tiek vyresnio amžiaus moteris, net jei ji gyvena sveikai ir turi tik vieną partnerį.

Apie 90 proc. atvejų liga prasideda nuo žmogaus papiloma viruso (ŽPV) infekcijos. Seksualinių partnerių keitimas priskiriamas prie rizikos veiksnių. Organizmo imuninė sistema neretai atsikrato ŽPV. Kiti rizikos veiksniai – gausus rūkymas, susilpnėjusi imuninė sistema.

Gimdos kaklelio vėžio, kaip ir bet kurio su lytiniais santykiais susijusios ligos, profilaktika yra ne vien tik moters, bet ir jos partnerio reikalas. Vyro varpos sandara yra labai palanki bakterijoms daugintis ir pernešti į moters organizmą. Vyrai gali apsaugoti savo moteris laikydamiesi higienos reikalavimų, naudodami prezervatyvus.

Laiku diagnozavus gimdos kaklelio vėžį, jis gali būti išgydomas nepakenkiant vaisingumui.

Moterys turėtų atlikti citologinius tyrimus kartą per metus – tai laiko tarpsnis, per kurį invazinis vėžys gali pasireikšti, bet yra galimybė ligą visiškai išgydyti.

Lietuvoje, lyginant su visa Europa, sergamumas šia liga didžiausias. 2002-2005 m. duomenys iliustruoja faktą, jog susirgimų gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo jo skaičius Lietuvoje auga. Tikrinant moterų sveikatą gimdos kaklelio pakitimų kasmet vidutiniškai nustatoma daugiau nei 5 tūkst. moterų. Apie 540 moterų kasmet išsivysto gimdos kaklelio vėžys. Palyginimui: sergamumas šia liga Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei Suomijoje, du kartus didesnis nei Švedijoje, 1,5 karto didesnis nei Norvegijoje.

Primename, kad 25– 60 m. moterims PAP tyrimas dėl gimdos kaklelio vėžio yra apmokamas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo ir turi būti atliekamas kartą per 3 metus. Tepinėlį paima ir jo rezultatus vertina bendrosios praktikos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas neinformatyvus, jis turi būti kartojamas tol, kol bus gautas tinkamas vertinti atsakymas. Pakartotinį tyrimą irgi apmoka valstybė, bet ne dažniau kaip kartą per metus. Tinkamos profilaktinės patikros programos kai kuriose šalyse sumažino gimdos kaklelio vėžio susirgimų dažnį iki 80 proc.

Jade Goody pamoka

2009 metais pasaulį sukrėtė britų realybės šou žvaigždės Jade Goody mirtis. Ji mirė Būdama 27 metų, praėjus vos metams nuo gimdos kaklelio vėžio diagnozės. Jungtinės Karalystės gydytojai sako, kad pati to nesuvokdama J.Goody atliko labai svarbų vaidmenį. Šis fenomenas pavadintas „Jade efektu“. Po Jade mirties dešimtys tūkstančių jaunų bričių kreipėsi į savo šeimos gydytojus ar klinikas prašydamos atlikti joms gimdos kaklelio vėžio tyrimą (PAP). J.Goody privertė moteris rimtai susimąstyti.

Maža to, pati J.Goody prieš mirtį dar suspėjo pasirašyti peticiją, pavadintą Jade palikimas“. Daugiau nei 40 tūkstančių asmenų pasirašė ir pateikė

Parlamentui peticiją, kuria prašoma keisti įstatymą ir nuo 25 iki 20 metų sumažinti amžiaus cenzą moterims, kurioms atliekami gimdos kaklelio vėžio testai. Kasmet būtų galima išsaugoti šimtų jaunų moterų sveikatą ir gyvybę, jei šie valstybės dotuojami tyrimai būtų prieinami dvidešimtmetėms moterims. Kol kas Britanijoje statistika liūdnoka – kone 50 proc. gimdos kaklelio vėžiu sergančių moterų iki ligos diagnozavimo niekada nebuvo atėjusios pasitikrinti.

*PAP tyrimas, kitaip – onkocitologinis tyrimas. Atliekant PAP tyrimą, paimamas gimdos kaklelio tepinėlis. Gydytojas specialiu šepetėliu arba mentele švelniai nuima kelias ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Tuomet citologas mikroskopu tiria, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Jei pakitimų aptinkama, atliekami kiti tyrimai, rekomenduojamas gydymas. Procedūra trunka mažiau nei penkias minutes ir yra neskausminga. Labai svarbu tirtis reguliariai.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai